ABCDEFGHIJKLMNOPQRSTUVW
1
TimestampEkspertizėUžduodamas klausimas teisės psichologuiLR kodekso straipsnis(-iai)LR Civilinio ir Civilinio proceso kodeksų straipsniaiLR Administracinio kodekso straipsniaiTeisės psichologo naudojama literatūraTeisės psichologo naudojama metodikaPastabosNuodora į darytą ar planuojamą daryti pristatymąAutorius
2
5/14/2014 21:54:16Būsenos prieš nusižudymą įvertinimas1. Ar įvykis galėjo tapti pagrindine nukentėjusiosio savižudybės priežastimi?
2. Ar nukentėjusiam buvo būdingi psichikos sutrikimai, galėję jį paskatinti savižudybei (buvę iki nusikaltimo)?
3. Ar išprievartavimas sukėlė nukentėjusiam psichinių ar psichologinių sutrikimų? Jei taip, kokių?
LR BK 133 straipsnis. Sukurstymas nusižudyti ar privedimas prie savižudybėsHakansson, A., Bradvik, L., Schlyter, F., Berglund, M., Factors associated with the history of attempted suicide: A criminal justice population examined with the Addiction Severity Index (ASI), Crisis: The Journal of Crisis Intervention and Suicide Prevention, Vol 31(1), 2010. pp. 12-21;
Riedi, G. Mathur, A. Séguin, M. Bousquet, B. Czapla, P. Charpentier, S. Genestal, M. Cailhol, L. Birmes, P. ; Alcohol and repeated deliberate self-harm: Preliminary results of the French cohort study of risk for repeated incomplete suicides, Crisis: The Journal of Crisis Intervention and Suicide Prevention, Vol 33(6), 2012. pp. 358-363;
Bornovalova, Marina A. Tull, Matthew T. Gratz, Kim L. Levy, Roy Lejuez, Carl W. ; Extending models of deliberate self-harm and suicide attempts to substance users: Exploring the roles of childhood abuse, posttraumatic stress, and difficulties controlling impulsive behavior when distressed. Psychological Trauma: Theory, Research, Practice, and Policy, Vol 3(4), Dec, 2011. pp. 349-359.
Justickis V. Suicide ir aggression. Opposed or interconnected? The suicide formula(Ed.Gediminas Žukauskas), Vilnius:MRUNI. 2004 , 86-103; ISBN 9955-19-003-5
Gailienė D. Jie neturėjo mirti: Savižudybės Lietuvoje, 1998
Dana Worchel Ph.D. (Author), Dr. Robin E. Gearing Ph.D. Suicide Assessment and Treatment: Empirical and Evidence-Based Practices. Springer Publishing 2010
Van Heeringen C.and Marusic A.. Understanding the suicidal brain. British journal of p sychiatry , 2 0 0 3 , 1 8 3 , 2 8 2 - 2 8 4
Jobes D., Shneidman E., Managing Suicidal Risk: A Collaborative Approach Guildford Press, 2006
Šiuolaikinių mokslo tyrimų išvadų analitinis apibendrinimas ir Psichologinė autopsija, procedūra – retrospektyvus tyrimas, padedantis nustatyti savižudybės priežastis.
procedūra turi apimti išsamų ir sistemingai atliktą mirusiojo gyvenimo retrospektyvią analizę, ypač daug dėmesio skiriant savižudybės rizikos veiksniams, motyvams.https://docs.google.com/presentation/d/1JBhGCgh7h1lnk4C7BXogQtBtwNZQcO6NPFeZzHb0OIM/edit?usp=sharingKatažyna Kviatkovska
3
5/15/2014 22:06:48Vaiko ir jo interesų psichologinis įvertinimas santuokos nutraukimo metu1. Ar vaikas pakankamai psichologiškai brandus, kad galėtų išreikšti savo pažiūras, nuomonę, priimtų sprendimus?
2. Ar vaikas pagal savo išsivystymo lygį pajėgus suformuluoti savo norus ir poreikius?
3. Ar vaikui daroma vieno iš tėvų ar kitų asmenų įtaka dėl jo pasirinkimo, su kuo gyventi?
4. Ar tėvas/mama neformuoja vaikui neigiamo požiūrio į mamą/tėvą?
5. Ar tam tikri gyvenimo įvykiai, artimųjų požiūris į juos nepaveikė vaiko nuomonės?
6. Koks vaiko emocinis ryšys su kiekvienu iš tėvų?
7. Kokie santykiai sieja vaiką ir jo seserį/brolį?
8. Su kuo iš tėvų vaikas norėtų gyventi ir kuo jis tai grindžia?
9. Kiek pats vaikas norėtų laiko praleisti si kartu negyvenančiu vienu iš tėvų?
10. Kokios galimos brolio ir sesers išskyrimo pasekmės?
11. Ar nutraukus ryšius su iki šiol globojusiais seneliais vaikas nepatirs psichologinės traumos?
12. Kaip tėvai galėtų padėti spręsti vaikui kilusius psichologinius sunkumus?
13. Kaip atstatyti vaiko ryšius su tėvu/mama?
14. Kokią pagalbą tėvai turėtų teikti savo vaikui, atsižvelgiant į jo emocinę būseną ir vykstantį tėvų skyrybų procesą?
LR CPK 8 str. Bylų nagrinėjimas kasacine tvarka
LR CPK 380 str. Vaikų dalyvavimas teismo posėdyje
LR CPK 212 str. Ekspertizės atlikimas ir ekspertų skyrimas
LR CK 3.177 str. Vaiko teisė reikšti savo nuomonę
LR CK 3.192 str.Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus
Vaiko teisių konvencijos 3 ir 27 str,
LR CK 3.155 str. Tėvų valdžios turinys
LR CK 3.165 str. Tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinys
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7-8, 11 - 14 ir 18 str.
LR CK 3.174 str. Ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
LR CPK 376 str. Teismo vaidmuo
LR CPK 178 str. Įrodinėjimo pareiga
LR CK 3.41 str. Aplinkybės, naikinančios santuokos negaliojimą
LR CK 3.65 str. Laikinosios apsaugos priemonės
LR CK 3.76 str. Klausimai, išsprendžiami priimant sprendimą dėl gyvenimo skyrium
Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijoje, ratifikuotoje Lietuvoje 3 str. 1 d., 		Interviu
Elgesio stebėjimas
Kognityviniai testai
Asmenybės testai
Papildomos informacijos analizė
Nors teismas klausimų apie psichologinę vaiko būseną beveik neužduoda vistiek specialistų atsakyme teismui turi būti pateikiamas bendros vaiko būklės aprašymas (psichologinė vaiko būsena). Taip pat įvertinimo aprašomojoje dalyje turi būti nurodyta kuo vaikas skundžiasi.
SVARBU: atidus tėvų išklausymas (interviu), jis būtinas įvertinimui.
Klausimus galima sugrupuoti pagal tai kas yra įvertinima -
sąmoningumas: klausimai, susiję su vaiko gebėjimu išreikšti nuomonę;

įtaka: klausimai, analizuojantys, ar ta nuomonė nėra paveikta;

santykiai: klausimai, susiję su vaiko emocinių ryšių su kitais šeimos nariais įvertinimu;

nuomonė: klausimai, prašantys tiesiogiai išaiškinti vaiko nuomonę duotuoju klausimu;

žala: klausimai apie galimai patirsiamą žalą vaikui, atskyrus jį nuo brolių/seserų, vieno iš tėvų;

rekomendacijos:
klausimai apie tai, kaip padėti įveikti vaiko emocines problemas, kaip
atstatyti žlungančius ryšius su buvusiu šeimos nariu;

kita: kiti klausimai, kurių dėl jų įvairovės negalima suskirstyti į pogrupius. 		https://docs.google.com/presentation/d/1oUltmCUN2X-SnMqIlCBUtU1iya6RZwLE5iIkty2DGWQ/edit?usp=sharingKatažyna Kviatkovska
4
5/17/2014 8:05:15Veiksnumas. Gebėjimas tvarkyti savo finansinius reikalus1.Ar asmuo geba savarankiškai tvarkyti savo finansinius reikalus ?
2.Ar asmuo yra gebus savimi pasirūpinti?
LR CK 1.85 str. Alkoholiniais gėrimais arba narkotinėmis medžiagomis piktnaudžiaujančio fizinio asmens
sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu
LR CK 2.7 straipsnis. Nepilnamečių iki keturiolikos metų civilinis veiksnumas
LR CK 2.8 str. Nepilnamečių nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų civilinis veiksnumas
LR CK 2.9 str. Nepilnamečių pripažinimas veiksniais (emancipacija)
LR CK 2.11 str. Fizinių asmenų civilinio veiksnumo apribojimas
LR CK 5.15 str. Testamentinis veiksnumas		Intelekto testai;
Money attitude scale (Yamauchi, Templer, 1982);
Situacijų modeliavimai (apsipirkimas, azartiniai žaidimai..).

https://drive.google.com/?tab=mo&authuser=0#folders/0B1GxBnO3c8jsU1FCOUc5UktKNG8Aleksandr Segal
5
5/17/2014 14:25:58Suaugusio asmens gebėjimas susivaldyti1. Ar yra pagrindas skirti ilgalaikę stacionarinę ekspertizę tikslu patikrinti įtarimą, kad ASMUO serga lėtiniu psichiniu susirgimu?
2. Ar įtariamais ASMUO(nurodytą datą) turėjo psichikos sutrikimų? Ar tokius psichikos sutrikimus turėjo inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu, iki ir po jos?
3. Ar dėl nustatyto psichikos sutrikimo įtariamasis galėjo suvokti inkriminuotos jam baudžiamojo kodekso uždraustos veikos pavojingumą ir (arba) valdyti savo veiksmus? Ar toks sutrikimas yra pakankamas pagrindas asmenį pripažinti nepakaltinamu?
4. Ar įtariamasis ASMUO turi psichikos sutrikimų šiuo metu ir ar dėl to gali suvokti atliekamų veiksmų esmę ir (ar) juos valdyti?
5. Ar ASMENIUI reikalingos priverstinės medicininio pobūdžio priemonės ir būtent kokio pobūdžio?
6. Ar su įtariamuoju ASMENIMI galima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus bei atiduoti jį teismui?		LR BK 130 str. Nužudymas labai susijaudinus
LR BK 59 str. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės		BK.

Aurelijos Petrutytės magistro baigiamasis darbas "NEPAKALTINAMUMO NUSTATYMO IR JO TEISINIŲ PADARINIŲ TEORINĖS IR PRAKTINĖS PROBLEMOS".

Duckworth, A.L., Peterson, C., Matthews, M.D., & Kelly, D.R. (2007). Grit: Perseverance and
passion for long-term goals. Journal of Personality and Social Psychology, 9, 1087-1101.

Darius Pranka "PASIKĖSINIMO PADARYTI NUSIKALSTAMĄ VEIKĄ PROBLEMATIKA BAUDŽIAMOSIOS TEISĖS TEORIJOJE IR TEISMŲ PRAKTIKOJE", MRU, 2008.

Sharon RedHawk Love "Illicit sexual behavior: a test of
self-control theory", Deviant Behavior, 27: 2006.		Literatūros apžvalga.https://docs.google.com/document/d/1p7Rvh19ACVNiJ6_PE9EgvW9F6Ny4VcSPmWYbrDBgbac/edit Agnė Marcevičiūtė
6
5/18/2014 13:41:48Smurto prieš moterį ir jo psichologinių pasekmių įvertinimas1. Ar moteris patyrė fizinį, psichologinį/ emocinį smurtą nuo savo dabartinio partnerio/ sutuoktinio?
2. Ar patirtas smurtas galėjo paveikti aukos psichologinę būklę?		LR BK 145 str. Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas
LR BK 149 str. Išžaginimas
LR BK 150 str. Seksualinis prievartavimas
LR BK 151 str. Privertimas lytiškai santykiauti
LR Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įsakymas 12 str. Atsakomybė už smurtą artimoje aplinkoje
1. Avdibeg2ović E., Sinanović O. (2006) Consequences of Domestic Violence on Women’s Mental Health in Bosnia and Herzegovina. Avdibegović and Sinanović: Domestic Violence and Women’s Mental Health, 47:730-741;
2. BONOMI A. E., ANDERSON M. L., RIVARA F. P., THOMPSON R. S. (2007) Health Outcomes in Women with Physical and Sexual Intimate Partner Violence Exposure. JOURNAL OF WOMEN’S HEALTH, Volume 16, Number 7, 897 – 997;
3. Dirsienė N., Ušackienė K., Mainelytė I., Kriugždaitė R. (2007) Metodinės rekomendacijos skirtos prieglobstį smurto šeimoje aukoms teikiančių organizacijų darbuotojams ir savanoriams;
4. Garabedian M. J., Lain K.Y., Hansen W. F., Garcia L. S., Williams C. M., Crofford L. J. (2011) Violence Against Women and Postpartum Depression. JOURNAL OF WOMEN’S HEALTH, Volume 20, Number 3, 447 – 453;
5. Haj-Yahia M. M. (1999) Wife Abuse and Its Psychological Consequences as Revealed by the First Palestinian National Survey on Violence Against Women. Journal of Family Psychology, Vol. 13, No. 4, 642-662;
6. Indu P. V., Remadevi S., Vidhukumar K., Anilkumar T. V., Subha N. (2011) Development and validation of the Domestic Violence Questionnaire in married women aged 18–55 years. Indian Journal of Psychiatry 53(3), 218 – 223;
7. Lövestad S., Krantz G. (2012) Men’s and women’s exposure and perpetration of partner violence: an epidemiological study from Sweden. Lövestad and Krantz BMC Public Health, 12:945;
8. Montero I., Escriba V., Ruiz-Perez I., Vives-Cases C., Martı´n-Baena D., Talavera M., Plazaola J. (2011) Interpersonal Violence and Women’s Psychological Well-Being. JOURNAL OF WOMEN’S HEALTH, Volume 20, Number 2, 295 – 301;
9. Nouri R., Nadrian H., Yari A., Bakri G., Ansari B., Ghazizadeh A. (2012) Prevalence and Determinants of Intimate Partner Violence Against Women in Marivan County, Iran. J Fam Viol, 27:391–399;
10. Tartakovsky E., Mezhibovsky S. (2012) Female Immigrant Victims of Domestic Violence: A Comparison between Immigrants from the Former Soviet Union in Israel and Israeli-Born Women. Fam Viol, 27:561–572;
11. Tureikytė D., Žilinskienė L., Davidavičius A., Bartkevičiūtė I., Dačkutė A. (2008) Smurto prieš moteris šeimoje analizö ir smurto šeimoje aukų būklės įvertinimas.Tyrimo ataskaita.		Smurto prieš moterį įvertinimas:
1. Santykių įvertinimo įrankis (Relationship Assessment Tool). Jis apima Moters mušimo patyrimo skalę (Women’s Experience with Battering Scale (Smith et al., 1995)) ir du atvirus klausimus apie fizinę ir seksualinę prievartą. ;
2. Smurto prieš moterį patikrinimo įrankis (Woman Abuse Screening Tool (WAST)) (Brown, 1996);
3.Sutuoktinio prievartos indeksas (Index of Spouse Abuse (ISA) (Hudson and McIntosh, 1981));
4. Konflikto taktikų skalė (Conflicts Tactics Scale (CTS) (Straus, 1979)). Dabar plačiai naudojama ir antroji šios skalės versija (Revised Conflict Tactics Scale (CTS2).
5. Artimo partnerio smurto klausimynas (The Intimate Partner Abuse Questionnaire (IPAQ));

Psichologinės būklės įvertinimas:
1. Bendras sveikatos klausimynas (General Health Questionnaire (GHQ-12) (Goldberg, 1972);
2. Beko depresijos inventorius (Beck Depression Inventory (BDI)) (Beck, et al., 1961);
3. Potrauminio streso diagnozės skalė (Post-Traumatic Stress Diagnostic Scale (PDS)) (E.B. Foa, 1995);
4. Simptomų sąrašas 90 – R (Symptom Checklist-90-R) (Leonard R. Derogatis, 2000);
5. Psichologinės žalos moteriai inventorius (Psychological Maltreatment of Women Inventory (Tolman 1989));
6. Psichologinio distreso skalė (Scales of Psychological Distress (Peterson & Kellam, 1977; Turner, Frankel, & Levin, 1983)).		1. Atlikti tyrimai rodo, kad tam tikri smurtiniai veiksmai įvairiai vertinami ir nusakomi. Todėl vertinant, reikėtų atsižvelgti, kokius vyro veiksmus moteris vertina kaip smurtą prieš ją.
2. Svarbi apklausiančio asmens lytis. Moteris atviresnė, kai ją apklausinėja moteris.
3. Tyrimas turi būti vykdomas negirdint smurtautojui.		https://drive.google.com/?tab=mo&authuser=0#folders/0B1GxBnO3c8jsU1FCOUc5UktKNG8

Sandra Prakuraitytė
7
5/18/2014 14:27:28Nusižudymo fakto psichologinis įvertinimas1. Ar artimo žmogaus patirtas traumuojantis įvykis galėjo būti latentine asmens savižudybės priežastimi?
2. Ar asmuo turėjo suicidinių minčių, ketinimų?
3. Ar psichologiškai trauomuojantis įvykis galėjo būti asmens savižudybės priežastimi?
LR BK 133 str. Sukurstymas nusižudyti ar privedimas prie savižudybėsŠaltiniai, kuriais gali remtis teisės psichologas:
1) Medicininė dokumentacija (sveikatos istorija prieš ir po mamos nelaimės ir prieš pakartotinę traumą);
2)Artimųjų ir mokytojų, sveikatos specialistų parodymai;
3) Kaltinamųjų parodymai;
4) Ekspertų išvados (dėl savižudybės patvirtinimo ir nužudymo versijos atmetimo).		Interviu ir įvairių duomenų analizė, tarp jų ir kitų ekspertų išvados, patvirtinančios ar paneigiančios savižudybės faktą.Atkreipti dėmesį į kitų ekspertų išvadas dėl nužudymo galimybės atmetimo, pačioje ekspertizėje to nebuvo akcentuota.https://docs.google.com/file/d/0B1GxBnO3c8jsX0VSTFY5U1VuNzA/editLaura Krupavičiūtė
8
5/18/2014 15:25:01Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas1. Su kuriuo iš tėvų yra artimesnis vaiko emocinis ryšys, kokie faktoriai tai lemia?
2. Kuris iš tėvų gali užtikrinti palankesnes psichologines sąlygas vaiko vystymuisi?
3. Ar vaikas iš kurio nors tėvų patiria psichinį ar fizinį smurtą?
4. Ar kuris nors iš tėvų darė įtaka vaiko apsisprendimui su kuo iš tėvų gyventi?
5. Ar vaikas sugeba suformuoti nuomonę be pašalinių asmenų įtakos, ar gali pati apsispręsti, su kuriuo iš tėvų ji norėtų gyventi?
7. Ar daro įtaką vaiko asmenybės formavimuisi gyvenimas atskirai nuo brolio, sesers ir nepilnoje šeimoje?

LR CK 3.169 str. Vaiko gyvenamoji vieta tėvams gyvenant skyrium
LR CK 3.174 str. Ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
LR CK 3.177 str. Vaiko teisė reikšti savo nuomonę		WISC – III; projekcinės metodikos (projekciniai piešiniai, nebaigti sakiniai ir kt.); mamos – vaiko, tėvo – vaiko bendravimo stebėjimas ir vertinimas; individualios vaiko ir tėvų konsultacijos.
https://drive.google.com/?tab=mo&authuser=0#folders/0B1GxBnO3c8jsU1FCOUc5UktKNG8Egidija Janovskienė
9
5/18/2014 16:21:52Vaiko parodymų patikimumas. Teismo psichologinė ekspertizė liudytojai1. Ar mažametis vaikas gali būti apklaustas?
2. Ar mažametis liudytojas, atsižvelgiant į amžių, psichologines ir individualias savybes, geba duoti parodymus apie įvykį?
3. Ar mažametis liudytojas duoda parodymus apie aplinkybes, kurias matė?
4. Ar mažamečio vaiko parodymai buvo paveikti kitų asmenų ar globėjų?
5. Jei yra reikiamybė, ar vaikas gali būti apklaustas dar kartą?		VTAPI 4 str. Bendrosios vaiko teisių apsaugos nuostatos
LR BK 78 str. Liudytojas
LR BK 186 str. Nepilnamečio liudytojo ir nukentėjusiojo apklausa
LR BK 287 str. Teismo teisė atlikti bet kokį proceso veiksmą
LR BK 280 str. Nepilnamečio liudytojo apklausos ypatumai
VTAPI 53 str. Vaiko procesinių teisių ypatumai ir jų garantijos:
www.lrs.ltAckerman metodikahttps://docs.google.com/file/d/0B1GxBnO3c8jsMkJzQk5aVFVNejA/editJonas Jokimas
10
5/18/2014 18:53:57Nužudymas afekto būsenoje - ar kaltinamasis galėjo suvokti ir kontroliuoti savo veiksmus 1. Ar {asmuo} praeityje sirgo psichine liga?
2. Ar nusikaltimo padarymo metu, {asmuo} buvo laikinoje liguistoje psichinės veiklos sutrikimo būklėje?
3. Ar {asmuo} galėjo teisingai suprasti savo veiksmų esmę?
4. Ar nusikaltimo padarymo metu, {asmuo} galėjo, atsižvelgiant į jo/s individualias ir amžiaus ypatybes, sąlygas, aplinkybes, valdyti savo veiksmus?
5. Ar {asmeniui} reikia taikyti priverčiamasias medicininio pobūdžio priemones?
7. Ar pagal savo psichinės sveikatos būklę dabartiniu metu {asmuo} gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, ar gali būti apklausiama ir dalyvauti tardyminiuose veiksmuose, stoti prieš teismą?
8. Ar {asmeniui} būdingos individualios psichologinės savybės (intelektualinės, charakterologinės, emocijų – valios, motyvacijos ir kt.,), kurios galėjo turėti įtakos jos elgesenai nusikaltimo padarymo metu?
9. Ar nusikaltimo padarymo metu {asmuo} buvo emocinėje būsenoje (stresas, frustracija ir pan..), kuri galėjo turėti esminės įtakos jos sąmonei ir veiklai?
10. Ar {asmens} nuostata į savižudybę, eutanaziją ir apskritai mirtį galėjo turėti įtakos nusikalstamai veikai?
11. Ar {asmens} temperamentas galėjo turėti įtakos nusikalstamai veikai?
12. Ar {asmeniui} būdingas elgesys netikėtoje, greitai kintančioje situacijoje, kuris kelia įtampą ir grėsmę jai ar jos artimiems žmonėms?





LR BK 129 str. Nužudymas
LR BK 15 str. Tyčinis nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas
LR BK 395 str. Įrodinėtinos aplinkybės		TLK - 10Naudotos metodikos: Roršacho, Rozencveigo frustracijų, piktogramų testai, HTP, MMPI, objektų klasifikacijos testai, Krepelino gynybinių mechanizmų įvertinimo testas, 10 žodžių testas, sąvokų palyginimas, Liušerio testas. Taip pat gali būti naudojamas kognityvinis interviu. Š. Slavinskas galėjo padaryti poveikį įtariamajai ir paskatinti jos elgesį nusikalstamos veikos metu.https://drive.google.com/?tab=mo&authuser=0#folders/0B1GxBnO3c8jsU1FCOUc5UktKNG8Simona Čepėnaitė
11
5/18/2014 20:35:10Dėl stacionarinės psichiatrinės ekspertizės atlikimo būtinybės1. Ar asmuo serga psichikos liga?
2. Ar asmuo gali duoti parodymus?
3. Ar asmuo gali duoti parodymus, būti apklausiamas, teisiamas?
4. Ar nusikaltimo metu asmuo turėjo psichikos sutrikimą?
5. Ar asmuo galėjo suvokti, valdyti savo veiksmus?
6. Ar asmeniui reikalingos priverstinės medicininės priemonės?
7. Ar galima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus ir atiduoti teismui?
8. Ar asmuo galėjo suvokti savo veiksmų pavojingumą?
LR BK 17 str. Nepakaltinamumas
LR BK 18 str. Ribotas pakaltinamumas
LR BK 19 str. Asmens atsakomybė už nusikalstamą veiką, padarytą apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų
LR BK 76 str. Atleidimas nuo bausmės dėl ligos
LR BK 98 str. Priverčiamosios medicinos priemonės
LR BPK 79 str. Asmenys, kurie negali būti liudytojais
LR BPK 359 str. Nuteistojo atleidimas nuo bausmės atlikimo dėl ligos
LR BPK 392 str. Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pagrindai
LR BPK 395 str. Įrodinėtinos aplinkybės
LR BPK 397 str. Ikiteisminio tyrimo pabaiga
LR BPK 402 str. Bylos nagrinėjimas ir išsprendimas teisme, kai asmens psichika sutriko po bausmės paskyrimo
LR BPK 403 str. Teismo nutartys
LR BPK 405 str. Priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimas, jos rūšies pakeitimas ar panaikinimas

LR CK 2.26 str. Neleistinumas apriboti fizinio asmens laisvę
LR CK 6.268 str. Atsakomybė už savo veiksmų reikšmės suprasti negalinčio fizinio asmens padarytą žalą
LR CPK 467 str. Bylos nagrinėjimas		1. Psichologinis interviu
2. Kognityvinis interviu
3. Subjektyvios tiesos įvertinimo metodika
4. Nuoširdumo įvertinimo metodika
5. MMPI
1. BPDT (Borderline Personality Disorder Test)
2. SST (Schizophrenia Screening Test)
3. AAQ (Autism / Asperger's Quiz)
1. Bender –testas(pattern-testas),
2. Piktogramų metodika,
3. Sąvokų kūrimo, palyginimo(panašumų-skirtumų) ir panaudojimo metodikos,
4. Asociatyvaus mastymo( asociacijų grandinės) metodika
5. Operatyvios ir ilgalaikės atminties tyrimo metodikos.
https://docs.google.com/file/d/0B1GxBnO3c8jsMXZUZWV0elhFY0E/edit Justina Rybakovaite
12
5/18/2014 20:43:24Savanoriškos veiklos įvertinimas1. Ar asmuo vykdė veiklą savo noru?
2. Ar asmens vykdomoje veikloje nebuvo prievartos atlikti tam tikrą veiksmą?		LR BK 23 str. Savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikalstamą veikąLR CK 3.3 str. Šeimos santykių teisinio reglamentavimo principai
LR CK 3.7 str. Santuokos samprata
LR CK 3.13 str. Santuokos savanoriškumas
LR CK 4.136 str. Servituto pabaiga suėjus senaties terminui
LR CK 4.157 str. Uzufrukto pabaiga suėjus senaties terminui
LR CK 6.33 str. Terminuotų prievolių rūšys
LR CK 6.34 str. Terminuotų prievolių vykdymas
LR CK 6.156 str. Sutarties laisvės principas
LR CK 6.229 str. Asmens, tvarkančio kito asmens reikalus, pareigos		LR AK 44 str. Neteisėtas narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimas ar laikymasBendraamžių spaudimas, vidinės grupės įtaka, konformizmas,apklausa
eksperimentas
asmens gyvenimo istorijos peržiūrėjimas
kognityvinis interviu		Parengta savo noru, ne pristatymuiwww.nera.ltSimonas Audickas
13
5/18/2014 20:49:20Kaltinamojo prisipažinimas – psichologinis patikimumas1. Ar asmens prisipažinimas nėra melagingas?
2. Ar asmens prisipažinimui įtakos neturi papildomi veiksniai?
3. Ar taikomi apklausos metodai neturėjo įtakos kaltinamojo prisipažinimui?
4. Ar asmuo supranta kaltinimus dėl kurių prisipažįsta?		LR BK 38 str. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko
LR BK 61 str. Bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių
LR BK 62 str. Švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimas
LR BK 249 str. Nusikalstamas susivienijimas
LR BK 236 str. Melagingas įskundimas ar pranešimas apie nebūtą nusikaltimą
LR BPK 188 str. Įtariamojo apklausa ikiteisminio tyrimo metu
LR BPK 271 str. Įrodymų tyrimo pradžia		1. Weiner I. B., Freedheim D. K., Goldstein A. M. (2003) Handbook of Psychology, Forensic Psychology. John Wiley & Sons.
2. O'Donohue W. T., Levensky E. R. (2005) Handbook of Forensic Psychology: Resource for Mental Health and Legal Professionals. Academic Press.		Poligrafas;
Hipnozė, narkoanalizė;
Psichologis įvertinimas, diagnostika (asmenybės testai, analizė ir pan.).
Kognityvinis interviu		https://docs.google.com/file/d/0B1GxBnO3c8jsejRudHRfWTM5dGM/editJustina Rybakovaite
14
5/18/2014 20:54:45Liudytojo parodymų patikimumo įvertinimas1. Ar, teisės psichologijos požiūriu, liudytoja, dirbdama pardavėja, galėjo įsiminti visus parduotuvės lankytojus, užfiksuoti lankytojų požymius, išsaugoti atmintyje juos keletą savaičių ir po to neklystamai atpažinti, identifikuoti juos?
2. Ar ikiteisminiame procese, apklausiant liudytoją, buvo laikomasi tinkamų klausimų uždavimo principų?
3. Ar liudijantis asmuo geba teisingai suvokti savo teises ir pareigas bei reikšmingas bylai aplinkybes?
LR BPK 79 str. Asmenys, kurie negali būti liudytojais
LR BPK 183 str. Liudytojo apklausa 2.
LR BPK 275 str. Klausimų uždavimas teisiamajame posėdyje
LR BPK 83 str. Liudytojo pareigos ir atsakomybė		Pezdek, K., Greene J. (1993). Testing eyewitness memory: Developing a measure that is more resistant to suggestibility. Law and Human Behavior, Vol 17(3), pp. 361-369;

Perfect T. J., Rollins T. S. (1999) Feeling-of-Knowing Judgments Do Not Predict Subsequent Recognition Performance for Eyewitness Memory. Journal of Experimental Psychology: Vol. 5, No. 3,250-264;

Weber N., Brewer N. (2003) The Effect of Judgment Type and Confidence Scale on Confidence–Accuracy Calibration in Face Recognition. Journal of Applied Psychology, Vol. 8, No. 3, 490–499;

Jaeger A., Cox J. C., Dobbins I. G. (2012) Recognition Confidence Under Violated and Confirmed Memory Expectations. Journal of Experimental Psychology: Vol. 141, No. 2, 282–301		1. Liudytojos vaizdinei atminčiai įvertinti gali būti naudojama Wechsler‘io atminteis skalės ketvirta versija (Wechsler Memory Scale–Fourth Edition (WMS–IV)).
2. Atlikti eksperimentą su liudytoja. Pvz., pateikiant liudytojai tam tikrą skaičių skaidrių, kuriuose būtų rodomi įvairūs žmonės vaikštantys parduotuvėje. Kiekvienoje skaidrėje tarp visų kitų žmonių turėtų kartotis tas pats asmuo. Užduotis būtų pateikiama po peržiūros ir būtų klausiama, kuris žmogus buvo visose skaidrėse (ekrane pateikiant atskirai kiekvieno žmogaus nuotraukas)?
https://drive.google.com/?tab=mo&authuser=0#folders/0B1GxBnO3c8jsU1FCOUc5UktKNG8Sandra Prakuraitytė
15
5/18/2014 20:59:57Poveikis teisingumo proceso dalyviui1. Ar teisminiame procese dalyvaujantis asmuo buvo kokiu nors būdu paveiktas, kas turėtų įtakos teisminio proceso teisingumui?LR BK 233 str. Poveikis liudytojui, nukentėjusiam asmeniui, ekspertui, specialistui ar vertėjui
LR BK 235 str. Melagingi parodymai, išvados ir vertimas
LR AK 256 str. Įrodymai
LR AK 273 str. Nukentėjusysis
LR AK 276 str. Liudytojas
LR AK 277 str. Ekspertas
LR AK 279 str. Nukentėjusiesiems, liudytojams, ekspertams ir vertėjams išmokėtinos sumos		Valentine, T., Davis, J. P., Thorner, K., Solomon, C., & Gibson, S. (2010). Evolving and combining facial composites: Between-witness and within-witness morphs compared. Journal Of Experimental Psychology: Applied, 16(1), 72-86. doi:10.1037/a0018801
Cramer, R. J., Parrott, C., Gardner, B. O., Stroud, C. H., Boccaccini, M. T., & Griffin, M. P. (2014). An exploratory study of meta-factors of expert witness persuasion. Journal Of Individual Differences, 35(1), 1-11. doi:10.1027/1614-0001/a000123
Clark, S. E., Marshall, T. E., & Rosenthal, R. (2009). Lineup administrator influences on eyewitness identification decisions. Journal Of Experimental Psychology: Applied, 15(1), 63-75. doi:10.1037/a0015185
Dahl, L. C., Brimacombe, C., & Lindsay, D. (2009). Investigating investigators: How presentation order influences participant–investigators’ interpretations of eyewitness identification and alibi evidence. Law And Human Behavior, 33(5), 368-380. doi:10.1007/s10979-008-9151-y
Loftus, E.F. & Palmer, J.C. (1974) Reconstruction of auto-mobile destruction: An example of the interaction between language and memory. Journal of Verbal Learning and Verbal Behaviour, 13, 585 -589
Oeberst, A., & Seidemann, J. (2014). Will your words become mine? Underlying processes and cowitness intimacy in the memory conformity paradigm. Canadian Journal Of Experimental Psychology/Revue Canadienne De Psychologie Expérimentale, doi:10.1037/cep0000014		Kognityvinis interviu,
Bylos medžiaga,
Įrašinėti liudytojų atpažinimo procesą;
Neuždavinėti lydinčių klausimų;
Įtariamųjų atpažinimo administratorius turėtų būti nesusijęs su proceso eiga;
Neturėti išankstinio įvykio vertinimo;
Liudytojui, nesuteikti papildomos informacijos prieš liudyjimą;
Kiek galima susipažinti su liudytojo kognityvinėmis schemomis/vertybėmis;
Eksperto liudytojo išvaizda, stotas, pasitikėjimas savimi neturėtų įtakos pateikiamam liudyjimui;
Įvertinti laiko, socialinio konteksto, medios įtaką;
https://docs.google.com/presentation/d/1qyy0pqkAuQ-mJ0giLT8DiR6VEaEKJCECYV_kREgqqPc/edit#slide=id.g26dbec5ac_026Simonas Audickas
16
5/19/2014 12:25:44Privedimas asmens prie savizudybes1. Ar asmeniui buvo būdingi psichologiniai nukrypimai, kurie galėjo paskatinti asmenį savižudybei?
2. Ar asmuo galėjo būti paveiktas trečiųjų asmenų, kurių įtaka galėjo paskatinti asmenį savižudybei?
3. Ar asmuo turėjo individualių asmenybės bruožų, savižudybei įvykdyti?		LR BK 133 str. Sukurstymas nusižudyti ar privedimas prie savižudybėsJustickis V. Suicide ir aggression. Opposed or interconnected?
The suicide formula(Ed.Gediminas Žukauskas), Vilnius:MRUNI.
2004 , 86-103; ISBN 9955-19-003-5

Gailienė D. Jie neturėjo mirti: Savižudybės Lietuvoje, 1998

Dana Worchel Ph.D. (Author), Dr. Robin E. Gearing Ph.D.
Suicide Assessment and Treatment: Empirical and Evidence-
Based Practices. Springer Publishing 2010

Van Heeringen C.and Marusic A.. Understanding the suicidal
brain. British journal of p sychiatry , 2003

Jobes D., Shneidman E., Managing Suicidal Risk: A
Collaborative Approach Guildford Press, 2006

http://psichologas.lt/savizudziu-sprogdintoju-savizudybes-psichologines-autopsijos-galimybes/		psichologine autopsija- tyrimas, kuris padeda nustatyti savizudybes priezasti
truksta liudytoju parodymu psichologinis vertinimashttps://mail.google.com/mail/u/0/#inboxBozena Stankevic
17
5/19/2014 13:12:24Psichologinis liudytojo parodymu vertinimas1. Ar liudytojo parodymus galima laikyti patikimais?
2. Ar liudytojas gali nesąmoningai pateikti neteisingus parodymus?		LR BK 235 str. Melagingi parodymai, išvados ir vertimasAinsworth P. B. Psychology, law and eyewitness testimony. – Chichester: John Wiley & Sons, 1998.

Akehurst L., Köhnken G., Höfer E. Content credibility of accounts derived from live and video presentations
// Legal and Criminological Psychology. 2001, vol. 6.

Arntzen F. Psychologie der Zeugenaussage: Systematik der Glaubwürdigkeitsmerkmale. – München: Beck,

Köhnken G, A German perspective on children’s testimony // Children’s testimony: a handbook of
psychological research and forensic practice / H. L. Westcott, G. M. Davies, R. H. C. Bull (Eds.) England: John Wiley & Sons, 2002

Dr. Ilona Čėsnienė Dr. Aistė Diržytė,
NEPILNAMEČIŲ LIUDYTOJŲ PARODYMŲ BAUDŽIAMOSIOSE
BYLOSE PSICHOLOGINIS VERTINIMAS,Jurisprudencija, 2005, t. 67(59); 39–45

Vrij A., Akehurst L. Communication and credibility: statement validity assessment // Psychology and law:
Truthfulness, accuracy and credibility /A. Memon, A. Vrij, R. Bull (Eds.). – Maidenhead: McGraw-Hill, 1998.
parodymų turinio analizė- 5 realybes pozymiai

pusiau struktūruota apklausa

parodymų pagrįstumo patikrinimas- spec katalogas

melo detektorius
Liudytoju parodymu vertinimo procedura yra sudetingas, nuodugnios psichologines analizes procesas. Jo prieziura baudziamajame pocese rekomenduojama patikieti psichologamshttps://mail.google.com/mail/u/0/#inboxBozena Stankevic
18
5/19/2014 13:44:14Delinkventinis sunkus paauglys- tipiniai atvejai ir tipiniai psichologo konsultanto veiksmai.1. Ar mažametis nebuvo išnaudojamas kaip įrankis nusikalstamai veiklai padaryti?
2. Ar nepilnametis gali atsakyti už savo veiksmus/yra pakaltinamas?
3. Ar nepilnametis gali dalyvauti procese?
4. Ar nepilnametis nesimuliuoja?
5. Kokia buvo paauglio psichinė būklė nusikaltimo metu?
6. Ar paugliui taikytinos korekcinės programos? Kiek jos gali padėti?
7. Kokį pavojų kitiems kelia paauglys?		LR BK 80 str. Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtis
LR BK 81 str. Skyriaus nuostatų taikymas
LR BK 82 str. Auklėjamojo poveikio priemonės nepilnamečiams
LR BK 90 str. Bausmių ypatumai nepilnamečiams
LR BK 91 str. Bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumai
LR BK 93 str. Nepilnamečio atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės
LR BK 159 str. Vaiko įtraukimas į nusikalstamą veiką		1)Achenbach T.M. Manual for the Child Child Behavior Checklist and 1991 Profile.-Burlington,1991.
2)Moffitt T.E. Adolescence-limited and life-course-persistent antisocial behavior:A developmental taxonomy//Psychological Review,1993. Vol 100,p.674-701.
3)Žukauskienė R. Kriminalinio elgesio psichologija. Vilnius, 2006. p.37-48.
4)Ackerman M.J. Podstawy psychologii sądowej.Gdanskie wydawnictwo psychologiczne,2005.p.146-183.		Standartizuoti pažintiniai testai

Kaufman Adolscent and Adult Intelligance Test (intelekto testas)
Kaufman Test of Educational Achievement (pasiekimų mokykloje testas)
Wechsler Intelligence Scale for Children-III (intelekto)

Standartizuoti asmenybės testai
Adolescent Psychopathology Scale (paauglių psichopatalogijos skalė)
Millon Adolescent Clinical Inventory
Minnesota Multiphasic Personality Inventory – Adolescent
Roršarcho testas

Standartizuoti teisinės psichlogijos testai (matuojantys paauglio gebėjimą suvokti jam pateiktus kaltinimus bei gebėjimą dalyvauti procese)
Competency Assessment to Stand Trial –Mental Retardation (testas skirtas sulėtėjusios pažintinės raidos paaugliams)
MacArthur Competece Assessment Tool-Criminal Adjudication (įvertina gebėjimą dalyvauti procese, kaltinimų suvokimą)

Standartizuoti teisinės psichologijos testai (psichinės būklės įvertinimas nusikaltimo metu)

Rogers Criminal Responsibility Assessment Scales (R-CRAS)

Keliamos grėsmės kitiems vertinimas:
Ankstesnis elgesys
Asmens savybės
Psichiniai sutrikimai
Psichoaktyvių madžiagų vartojimas
Tatuiruotės (prievartos motyvai)
Fantazijos ir sapnai susiję su prievarta
Smurtas šeimoje
Santykiai su bendraamžiais (izoliacija, priklausymas grupuotėms)
Savižudybės pateisinimas, mėginimai žudytis
Psichopatija (PCL-R)



Pagrindiniai psichologo veiksmai kuriuos turi atlikti dirbant su nepilnamečiu:

Susipažinimas su turima informacija (apie psichinę sveikatos būklę,mokykloje gauti įrašai,teisinės bylos)
Interviu su nepilnamečiu
Psichologiniai testai
Interviu su tėvais/globėjais
https://drive.google.com/?tab=oo&authuser=0#folders/0B1GxBnO3c8jsU1FCOUc5UktKNG8Justina Veržinskaja
19
5/19/2014 14:42:21Gebėjimo įvykdyti žmogžudystę įvertinimas1. Ar {asmuo} praeityje sirgo psichine liga?
2. Ar nusikaltimo padarymo metu {asmuo} nebuvo laikinoje liguistoje psichinės veiklos sutrikimo būklėje?
3. Ar nusikaltimo padarymo metu {asmuo} galėjo teisingai suprasti savo veiksmų esmę?
4. Ar šiuo metu {asmuo} serga psichine liga?
5. Ar būtinas {asmuo} priverčiamųjų medicininio pobūdžio priemonių taikymas?
6. Ar pagal savo psichinės sveikatos būklę dabartiniu metu {asmuo} gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, ar gali būti apklausiama ir dalyvauti tardyminiuose veiksmuose, stoti prieš teismą?
7. Kokia {asmuo} nuostata į savižudybę, eutanaziją ir mirtį?
8. Kokie motyvai lėmė {asmens} elgesį nusikaltimo padarymo metu?
LR BK 134 str. Padėjimas nusižudyti
LR BK 129 str. Nužudymas:
LR BK 15 str. Tyčinis nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas		LR BK;
TLK-10
...
Naudotos metodikos HTP, MMPI, Roršacho, Rozencveigo frustracijų, piktogramų testai, objektų klasifikacijos testai, sąvokų palyginimas, 10 žodžių testas, Krepelino, gynybinių mechanizmų įvertinimo, Liušerio testai.
Š. Slavinskas galėjo padaryti poveikį tiriamajai ir paskatinti jos elgesį inkriminuojamos veikos metuhttps://drive.google.com/?tab=mo&authuser=0#folders/0B1GxBnO3c8jsU1FCOUc5UktKNG8Laura Adomaitytė
20
5/19/2014 16:10:07Neigiamas moralinis poveikis vaikams.1. Ar tėvo lankymas kalėjime gali turėti neigiamos įtakos mažamečiams vaikams?
2. Ar apsilankymas įkalinimo įstaigoje gali vaikus paveikti psichologiškai?

LR CK 3.156 str. Tėvų valdžios lygybė
LR CK 3.170 str. Skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant
LR CK 3.175 str. Ginčai tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant		1)Ackerman M.J. Podstawy psychologii sądowej.Gdansk:2005,p.33-58.
2) Brooks-Gordon B.,Bainham M. Prisoners’ Families and the
Regulation of Contact. Journal of Social Welfare and Family Law
26(3) 2004: p. 263–280.
3)		1)Parent-child relationship inentory (PCRI) santykiai tarp tėvų ir vaikų,išryškina problemines sritis.

2)MMPI/MMPI2-asmenybės testai.

3)Beck Depression Inventory

4)Trauma Symptom Checklist for Children (nerimas, depresija, pyktis, potrauminsi stresas, disocijacijos)

5)Ackerman-Schoendorf Scales for Parent Evaluation of custody.(ASPECT) (vertina tėvų gebėjimą globoti vaiką)

6)Roršarcho testas

7)Interviu su kalėjimo darbuotojais		https://drive.google.com/?tab=mo&authuser=0#folders/0B1GxBnO3c8jsU1FCOUc5UktKNG8Justina Veržinskaja
21
5/19/2014 16:39:54Pomirtinė ekspertizė. Asmens būklė prieš nusižudant1. Ar nukentėjęs asmuo įvykio metu sirgo kokia nors psichine liga?
2. Jei taip, tai ar dėl jos jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti?
3. Ar nukentėjęs asmuo įvykio metu nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje, ar galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti?
4. Ar nukentėjęs asmuo įvykio metu galėjo būti psichologinio afekto būsenoje?
5. Ar nukentėjęs asmuo įvykio metu buvo emocinėje būsenoje (pvz. Streso), kuri galėjo esminiai įtakoti jo sąmonę ir veiksmus?		LR BK.133 str. Sukurstymas nusižudyti ar privedimas prie savižudybės
LR BK129 str. Nužudymas		Gailienė D. Psichologinės krizės // Teisininkams apie stresą. – Vilnius, 2000.
Gelder M., Gath D., Mayou R. and Cowen Ph. Oxford Textbook of Psychiatry. – Oxford University
Press, 1996.
Kermani E. Handbook of Psychiatry and the Law. Year Book. – USA: Medical Publishers, 1989.
Navickas A. Psichiatrija / Mokslinis redaktorius A. Dembinskas. – Vilnius, 2003.
Brown, Gregory K., et al. "Risk factors for suicide in psychiatric outpatients: a 20-year prospective study." Journal of consulting and clinical psychology 68.3 (2000): 371.
Khan, Arif, et al. "Suicide risk in patients with anxiety disorders: a meta-analysis of the FDA database." Journal of affective disorders 68.2 (2002): 183-190.		DSM-IV.
Medicinininių dokumentų analizė.
Interviu su artimaisiais.
Teisinių dokumentų analizė.
https://drive.google.com/file/d/0B1GxBnO3c8jscFNGSzRZbmlEX0k/edit?usp=sharingRimvydas Černiauskas
22
5/24/2014 0:15:01Psichinės būklės nusikaltimo metu ir kaltės įvertinimas1. Ar teisės pažeidėjas galėjo suprasti savo veiksmus nusikalstamos veikos padarymo metu bei juos valdyti?
2. Ar asmuo turi adekvatų kaltės jausmą?
3. Ar asmuo turi individualių prishologinių ypatybių, kurios galėtų turėti įtakos asmens dalyvavimui teisiniame procese?		LR BK 17 str. Nepakaltinamumas
LR AK 19 str. NepakaltinamumasDMS-IV, medicininių dokumentų analizė, kognityvinis interviuhttps://drive.google.com/?tab=mo&authuser=0#folders/0B1GxBnO3c8jsU1FCOUc5UktKNG8Egidija Janovskienė
23
5/25/2014 17:48:42Kaltinamojo pavojingumo (polinkio spontaninei destruktyvinei agresijai) įvertinimas1. Ar asmuo sirgo psichinėmis ligomis ir buvo psichinėje būsenoje, trukdžiusioje suvokti tikrovę, jos pokyčius ir normaliai reaguoti į juos?
2. Ar asmens mirties dienai buvo susidariusi konfliktinė situacija, sąlygojusi jos agresiją prieš save ir praktiškai išnešiotą naujagimį - savižudybes?
3. Ar pagal baudžiamosios bylos duomenis vyro elgesys su žmona galėjo sąlygoti pastarosios ir kūdikio nužudymus?
4. Ar asmens konfliktas su jos vyru, buvęs prieš mirtį, galėjo sąlygoti savęs ir kūdikio nužudymą?
5. Ar pateiktuose tyrimo objektuose yra kitų duomenų, duodančių pagrindą manyti, kad asmuo įvykdė savižudybę ir kūdikio nužudymą?		LR BK129 str. Nužudymas.
LR BK131 str. Naujagimio nužudymas.
LR BK133 str. Sukurtstymas nusižudyti ar privedimas prie savižudybės.		1) D. Goodwin, S. Guze. Psychiatric Diagnosis. Fith Edition. New York. Oxford University Press, 1996.
2) DSM – IV
3) BC Women‘s Hospital & Health Centre. Psychosis. //http://www.bcwomens.ca/Services/HealthServices/reproductiveMentalHealth/PsychiatricDisorders/Psychosis.htm
4)Justickis V. Suicide ir aggression. Opposed or interconnected? The suicide formula (Ed. Gediminas Žukauskas), Vilnius.
5)Heider, Fritz, The Psychology of Interpersonal Relations, New York: Wiley, 1958.
1) Medicininės dokumentacijos analizė;
2) Bylos dokumentų psichologinė analizė;
3) Parodymų psichologinė analizė
4) Palyginimas tiriamos savižudybės ir savižudybių, kurios yra konfliktinių santykių pasekmė.
5) Priemonių išsėmimo kriterijų analizė.
6) Atskirų situacijų ir asmens elgesio jose analizė.
https://drive.google.com/?tab=mo&authuser=0#folders/0B1GxBnO3c8jsU1FCOUc5UktKNG8Karolina Venslauskienė
24
5/26/2014 12:08:35Nukentėjusiojo gebėjimas duoti parodymus1. Ar Asmuo praeityje sirgo psichine liga, jei taip, kokia diagnozė? Ar Asmuo sirgo psichine liga jos atžvilgiu padaryto nusikaltimo padarymo metu, jei taip, tai kokia?
2. Ar šiuo metu Asmuo serga psichine liga ar jai diagnozuotas psichikos sutrikimas, jei taip tai kokia diagnozė, ir ar šie psichikos sutrikimai yra susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su jos atžvilgiu padarytu nusikaltimu, kūno sužalojimu?
3. Ar (data) Asmens atžvilgiu padaryto nusikaltimo padarymo metu ji buvo laikinoje liguistoje psichinės veiklos sutrikimo būsenoje, jei taip, tai kokia forma tai pasireiškė?
4. Ar (data), nusikaltimo jos atžvilgiu padarymo metu, Asmuo galėjo atsižvelgti į jos individualias bei amžiaus savybes, įvykio vietą, bei tai, kad ji buvo užpulta netikėtai, teisingai suprasti įvykio aplinkybes ir duoti apie jas objektyvius parodymus liudytojo apklausos metu, jeigu ne, tai kokias įvykio aplinkybes ji sureikšmina ar nuvertina.
6. Ar pagal dabartinę savo psichinės sveikatos būklę Asmuo gali suprasti savo veiksmus, teisingai suprasti jos atžvilgiu padaryto nusikaltimo esmę, pobūdį ir aplinkybes bei dalyvauti tardymo veiksmuose ir duoti teisingus parodymus apie jos atžvilgiu padarytą nusikaltimą?
7. Ar Asmeniui padaryti sužalojimai, pasikeitusi emocinė būklė, sukėlė pakitimų jos operatyvinėje, trumpalaikėje ir ilgalaikėje atmintyje, jei taip, tai kaip tai pasireiškia?
8. Ar Asmuo prisimena visas įvykio aplinkybes, ar jos pasąmonė neblokuoja kokių nors įvykio aplinkybių kaip nemalonių ir sukeliančių pasiekitimus emocinėje būsenoje, jei taip tai kokios tai aplinkybės?


LR BK135 str. Sunkus sveikatos sutrikdymasLR CK 192 str. Liudytojo apklausos tvarka.Šaltiniai, kuriais gali remtis teisės psichologas:
1) Medicininė dokumentacija po trauminio ir prieš trauminį įvykį
2)Artimųjų, sveikatos specialistų parodymai;
3) Liudininkų parodymai
4) Ekspertų išvados (dėl nukentėjusiosios būklės)

Retrospektyvus tyrimas, padedantis nustatyti įvykius ir nukentėjusiosios savijautą prieš įvykį.
Intelekto testai, kognityvinių procesų testai. 		Svarbu atliekant antrinę ekspertizę, nepakenkti nukentėjusiajam dar labiau. Mokslinėje literatūroje tai vadinama antrine viktimizacija. https://drive.google.com/file/d/0B9GpjJoym5yLZHh6a3B2cDJwWnM/edit?usp=sharingRoberta Petkevičiūtė
25
5/27/2014 21:15:40Ekspertinis psichopatinės asmenybės įvertinimas1. Ar asmuo galėjo suvokti veikos pavojingumą?
2. Ar asmuo galėjo valdyti savo veiksmus?
3. Ar asmuo gali būti laikomas nepakaltinamu?
4. Ar darant nusikalstamą veiką asmuo turėjo psichikos sutrikimų?
5. Ar asmeniui reikalingos priverstinės medicininio pobūdžio priemonės ir būtent kokio pobūdžio?
LR BK 17 str. Nepakaltinamumas
LR BK 18 str. Ribotas pakaltinamumas
LR BK 98 str. Priverčiamosios medicinos priemonės		https://www.surveymonkey.com/s.aspx?sm=uARjsQFwLZzCAkXOGmslmQ%3d%3d

http://www.gcu.ac.uk/capp2//

Stephen D. Hart, David N. Cox, Robert D. Hare „Hare PCL:SV psichopatijos klausimynas: atrankos versija“. S. Jokužio leidykla – spaustuvė, 2009.
The Comprehensive Assessment of Psychopatic Personality (CAPP)

Hare PCL:SV

Hare PCL - R

TLK-10 AM / DSM-IV (asocialios asmenybės sutrikimas)		Užklausiau valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos apie teismo ekspertizes būtent dėl psichopatijos įvertinimo. Gavau atsakymą, jog jų vienas iš pagrindinių uždavinių - spręsti asmens pakaltinamumo klausimą. Ir iki šiol jie nėra gavę būtent tokio nurodymo, t.y., atlikti psichopatinį asmenybės vertinimą. Jie naudojasi TLK-10 AM, tad labiau žiūri ar asmuo turi asocialaus tipo asmenybės sutrikimą ir apskritai atlieka psichologinį asmenybės bruožų tyrimą, o ne naudoja kokią nors specialiai psichopatijos įvertinimui skirtą metodiką. Kaip suprantu Lietuvoje tokias metodikas naudoja pataisos namai bei probacijos tarnybos (įvertinimui ar asmuo turi psichopatams būdingų bruožų).https://drive.google.com/?tab=mo&authuser=0#folders/0B1GxBnO3c8jsU1FCOUc5UktKNG8Karolina Venslauskienė
26
27
28
29
30
31
32
33
34
35
36
37
38
39
40
41
42
43
44
45
46
47
48
49
50
51
52
53
54
55
56
57
58
59
60
61
62
63
64
65
66
67
68
69
70
71
72
73
74
75
76
77
78
79
80
81
82
83
84
85
86
87
88
89
90
91
92
93
94
95
96
97
98
99
100