TRANSPORTO SEKTORIAUS DEKARBONIZACIJA:

PAŽANGA, IŠŠŪKIAI IR SPRENDIMAI

VšĮ Lietuvos energetikos agentūra

Agnė Bagočiutė

2

AEI DALIS TRANSPORTE AUGA LĖTAI, REIKALINGOS PAPILDOMOS PASTANGOS

DEKARBONIZACIJAI IR ELEKTRIFIKACIJAI SPARTINTI

Duomenys: VDA, LEA. * Procentinė dalis apskaičiuota pagal kuro ir energijos galutinį suvartojimą transporto sektoriuje. Tai nėra tapatu 8,93 proc

AEI DALIES TIKSLAS 2030 M. – 29 proc.

• Transporto sektorius suvartoja daugiausia energijos Lietuvoje. 2024 m. transportas suvartojo kiek daugiau nei 38 proc. visos galutinės energijos. Du trečdalius suvartotos energijos sudaro dyzelinas. Suvartojamo kuro ir energijos struktūra per pastaruosius 15 metų beveik nepakito.
• Atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) dalies galutiniame energijos suvartojime transporte augimą labiausiai skatina Alternatyviųjų degalų įstatyme nustatyti privalomieji biodegalų įmaišymo reikalavimai rinkai tiekiamo benzino ir dyzelino energinės vertės dalyje.
• Nepaisant pastangų dekarbonizuoti transporto sektorių, padidinti energijos vartojimo efektyvumą atnaujinant autoparką ir skatinant elektromobilių naudojimą – AEI dalies augimas yra lėtas. Yra grėsmė nepasiekti 2030 m. nustatyto AEI dalies tikslo.
• Transporto sektorius yra labai inertiškas – pasiekti reikšmingų pokyčių sudėtinga. Papildomas dėmesys ir parama turėtų būti skiriami viešojo transporto plėtrai, spartesnei transporto elektrifikacijai ir alternatyvaus judumo būdų skatinimui.

3

LENGVŲJŲ KELEIVINIŲ ELEKTROMOBILIŲ SKAIČIUS AUGA SPARČIAU NEI PLANUOTA

• 2025 m. lapkričio 1 d. Lietuvos lengvųjų keleivinių transporto priemonių (M1 kategorija) parke buvo daugiau nei 41 000 elektromobilių – tai jau dabar 5,8 proc. daugiau už Elektromobilių naudojimo ir elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtros veiksmų plane numatytą elektromobilių skaičių 2025 m. gruodžio 31 d.
• Esant dabartiniam elektromobilių skaičiaus augimui, 2025 m. pabaigoje Lietuvoje turėtų būti apie 43 800 elektromobilių, t. y. apie 12,6 proc. daugiau nei numatyta 2022 m. patvirtintame Elektromobilių naudojimo ir elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtros veiksmų plane, o 2030 m. elektromobilių skaičius šalyje galėtų siekti 235 000.
• 2025 m. lapkričio 1 d. lengvųjų krovininių transporto priemonių (N1 kategorija) parke buvo 840 elektromobilių. Esant tokiam augimo tempui, 2025 m. pabaigoje N1 kategorijos elektromobilių bus 10 kartų mažiau nei numatyta Elektromobilių naudojimo ir elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtros veiksmų plane.

Duomenys: LEA, AB Regitra, Elektromobilių naudojimo ir elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtros veiksmų planas. Pastaba: naudojant šią informaciją, būtina nurodyti šaltinį – LEA bei pirminius šaltinius (pvz.: Duomenų šaltinis: LEA, AB Regitra, Elektromobilių naudojimo ir elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtros veiksmų planas).

Lengvųjų keleivinių elektromobilių skaičius

Lengvųjų krovininių elektromobilių skaičius

4

Įregistruotų autobusų ir sunkvežimių skaičius Lietuvoje

Elektrinių transporto priemonių užimama parko dalis Lietuvoje

• Elektrinių autobusų dalis M3 kategorijoje (Dideli autobusai, įskaitant troleibusus) 2025 m. spalį pasiekė 14,5 procento. Tokį skaičių lemia ir dideli troleibusų, kurie Lietuvoje yra registruojami kaip M3 kategorijos transporto priemonės, parkai Vilniuje ir Kaune.
• Elektrinių transporto priemonių dalis N1 kategorijoje (Lengvieji krovininiai automobiliai) per metus (nuo 2024 m. spalio iki 2025 m. spalio) padidėjo beveik dvigubai: nuo 0,7 proc. iki 1 procento.
• Elektrinių transporto priemonių dalis sunkiasvorių kategorijose (N3 – sunkūs krovininiai automobiliai) išlieka itin maža – 0,01 proc. 2025 m. spalį ir nedidėja jau keletą metų.

​

ELEKTRINIŲ AUTOBUSŲ DALIS PARKE PASIEKĖ 14,5 PROCENTO

Duomenys: AB Regitra. Pastaba: naudojant šią informaciją, būtina nurodyti šaltinį – LEA bei pirminius šaltinius (pvz.: Duomenų šaltinis: LEA, AB Regitra). 

M2 – Maži autobusai; M3 – Dideli autobusai (įskaitant troleibusus); N1 – Lengvieji krovininiai automobiliai; N2 – Vidutiniai krovininiai automobiliai; N3 – Sunkieji krovininiai automobiliai

5

2025 M. LENGVIEJI KROVININIAI ELEKTROMOBILIAI UŽĖMĖ

7,5 KARTO MAŽESNĘ RINKOS DALĮ NEI NUMATYTA

• Lengvųjų keleivinių elektromobilių dalis 2025 m. spalio mėn. pasiekė 8,2 proc. visų pirkimo sandorių, t. y. rinkos dalis yra artima numatytam tikslui (10 proc.) ir daugiau nei 1,5 karto viršijo numatytą naudotų automobilių rinkos dalį (5,9 proc.).
• Naujų keleivinių automobilių rinkoje elektromobiliai sudarė 16,8 proc. – tai daugiau už Alternatyviųjų degalų įstatyme nustatytą tikslą.
• Krovininių lengvųjų elektromobilių (N1) dalis siekė 2,7 proc., kai Alternatyviųjų degalų įstatyme nustatytas 20 proc. tikslas – tai apie 7,5 karto mažesnis rezultatas nei siekiama.
• Naujų krovininių elektromobilių dalis (6,4 proc.) rodo, kad šis automobilių rinkos segmentas pradeda augti, tačiau bendrą rodiklį mažina lėta naudotų elektromobilių plėtra (tik 0,9 proc.).

Duomenys: AB Regitra. Pastaba: naudojant šią informaciją, būtina nurodyti šaltinį – LEA bei pirminius šaltinius (pvz.: Duomenų šaltinis: LEA, AB Regitra).

Lengvųjų keleivinių elektromobilių dalis 2025 m. pirkimo sandoriuose

Lengvųjų krovininių elektromobilių dalis 2025 m. pirkimo sandoriuose

6

DĖL FINANSINĖS PARAMOS IR MOKESČIŲ LENGVATŲ ELEKTROMOBILIŲ �ĮSIGIJIMAS IR NAUDOJIMAS YRA FINANSIŠKAI NAUDINGAS

Duomenys: Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, * M1 – lengvieji keleiviniai automobiliai; BEV – grynieji elektromobiliai; N1 – lengvieji krovininiai automobiliai.

Pastaba: naudojant šią informaciją, būtina nurodyti šaltinį – LEA bei pirminius šaltinius (pvz.: Duomenų šaltinis: LEA, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija).

7

ELEKTROMOBILIŲ NAUDOJIMO LENGVATOS IR DIDŽIAUSI TVARKOS POKYČIAI

DALYJE SAVIVALDYBIŲ 2025 M.: IŠLAIKOMA DALIS ELEKTROMOBILIŲ NAUDOJIMO LENGVATŲ

Duomenys: Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija. Pastaba: naudojant šią informaciją, būtina nurodyti šaltinį – LEA bei pirminius šaltinius (pvz.: Duomenų šaltinis: LEA, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija).

8

PER 2025 M. GAUTA 46 PROC. VISŲ PARAIŠKŲ ĮSIRENGTI PRIVAČIAS ĮKROVIMO PRIEIGAS

Duomenys: LEA. Pastaba: naudojant šią informaciją, būtina nurodyti šaltinį – LEA bei pirminius šaltinius (pvz.: Duomenų šaltinis: LEA).

Grafike geltonai pažymėti pagrindinių kvietimų (fizinių asmenų, juridinių asmenų darboviečių) pabaigos mėnesiai.

• Kvietimai teikti paraiškas privačioms įkrovimo prieigoms įsirengti paskelbti nuo 2022-09-07 iki 2023-03-31 (pateiktos 2 475 paraiškos) ir nuo 2023-09-07 iki 2025-09-30 (pateiktos 15 892 paraiškos).
• Nuo 2023-01-01-01 iki 2023-09-06 kvietimų neskelbta. Šiuo laikotarpiu, atsižvelgiant į socialinių ir ekonominių partnerių, kitų rinkos dalyvių pastebėjimus bei pasiūlymus, buvo keičiamos finansavimo sąlygos, pvz., atsirado galimybė:
• fiziniams asmenims rinktis įkrovimo stotelę su dinaminiu galios valdymu arba be jo;
• fiziniams asmenims rinktis iki 22 kW suminės galios įkrovimo prieigas, juridiniams asmenims – iki 44 kW suminės galios įkrovimo prieigas;
• juridiniams asmenims teikti paraiškas pagal Bendrąjį bendrosios išimties reglamentą (GBER);
• paraiškas teikti apšvietimo tinklą valdančiam juridiniam asmeniui, kai įkrovimo prieiga įrengiama ant apšvietimo stulpo (atramos) arba jame.
• Paraiškų teikimo tendencijos rodo, kad tik dabar įsibėgėja privačių įkrovimo prieigų įsirengimas. 2025 m. pastebimai išaugo teikiamų paraiškų skaičius, o per paskutinius kvietimo galiojimo mėnesius – rugpjūtį ir rugsėjį – pateiktos net 4 048 paraiškos. Pastebima, kad prieš kvietimų uždarymą teikiamų paraiškų skaičius išauga.

​

9

PASINAUDOJUS VALSTYBĖS DOTACIJOMIS,

JAU ĮRENGTOS 10 288 PRIVAČIOS ĮKROVIMO PRIEIGOS

• Sparčiai augant elektromobilių skaičiui, pastebimai išsiplėtė ir jų įkrovimo vietų tinklas. Privačių įkrovimo prieigų įrengimą paskatino valstybės dotacijos.
• Per 2025 m. įrengtos ir apmokėtos 7 296 prieigos, t. y. net 71 proc. nuo bendro įrengtų prieigų skaičiaus.
• Populiariausia – 11 kW įkrovimo stotelė ant sienos.
• Konsultuojant pareiškėjus pastebėta, kad jie ne visada racionaliai įsivertina įkrovimo stotelės optimalų galingumą. Jei elektromobilis kraunamas naktį, visiškai pakanka 11 kW galios stotelės, nes per naktį transporto priemonė spėjama pilnai įkrauti. Galingesnei įkrovimo stotelei reikalinga didesnė įvado galia, todėl neturintiems pakankamos galios įvado tenka sumokėti už įvado galios didinimą. Galingesnė įkrovimo stotelė kainuoja brangiau, tačiau įkrovimo efektyvumui tai neturi įtakos.

Duomenys: LEA. Pastaba: naudojant šią informaciją, būtina nurodyti šaltinį – LEA bei pirminius šaltinius (pvz.: Duomenų šaltinis: LEA).

9,35

10 288

19,61

10

DIDIEJI LIETUVOS MIESTAI DOMINUOJA PAGAL ELEKTROMOBILIŲ

PRIVAČIAS ĮKROVIMO STOTELES

• Aktyviausi Lietuvoje pagal privačių įkrovimo prieigų įrengimą – didžiųjų miestų tiek fiziniai, tiek ir juridiniai asmenys. Vilniaus ir Kauno regionuose privačių įkrovimo prieigų skaičius pagal skirtą finansavimą sudaro net 74 proc. viso prieigų skaičiaus.
• Kauno regionas išsiskiria iš kitų Lietuvos regionų dideliu juridinių asmenų įrengtų privačių įkrovimo prieigų skaičiumi. Į Lietuvos energetikos agentūrą kreipėsi kelios Kaune įsikūrusios įmonės, prašiusios finansuoti daugiau kaip 100 įkrovimo prieigų įrengimą. Viena įmonė prašė finansuoti daugiausiai – 110 įkrovimo prieigų įrengimą.
• Fiziniai asmenys dažniausiai kreipėsi dėl 1–2 įkrovimo prieigų finansavimo.
• Juridiniai asmenys vienoje paraiškoje prašė finansuoti vidutiniškai 4 įkrovimo privačių prieigų įrengimą.

Duomenys: LEA. Pastaba: naudojant šią informaciją, būtina nurodyti šaltinį – LEA bei pirminius šaltinius (pvz.: duomenų šaltinis: LEA).