2023-1-IT02-KA220-SCH-000158464

Ikimokyklinio ugdymo pedagogų augimas: geriausia praktika ir ištekliai vaikų, turinčių elgesio sutrikimų, įtraukčiai

MOKYMŲ KURSAS

Šie mokymo kursai buvo sukurti ir paskelbti pagal „Erasmus+“ strateginės partnerystės programą „Ikimokyklinio ugdymo pedagogų augimo

​

geriausia praktika ir ištekliai vaikų, turinčių elgesio sutrikimų, įtraukčiai“ (PINC) 2023-1-IT02-KA220-SCH-000158464. Juo siekiama suteikti ikimokyklinio ugdymo pedagogams kompetencijų ir išteklių, reikalingų įtraukties ugdymui vaikams, turintiems elgesio sutrikimų.

​

PINC koordinuoja „Erasmus Learning Academy“ (Italija), bendradarbiaudama su „Erasmus Learning Academt SL“ (Ispanija), „Katino dienelės mokykla“ (Lietuva), „Gradinita cu Program Prelungit nr 37 Braila“ (Rumunija) ir „Rakvere Kungla lasteaed“ (Estija).

PRIEŠAKYJE

Atsakomybės apribojimas

Finansuojama Europos Sąjungos. Tačiau išreikštos nuomonės ir požiūriai yra tik autoriaus (-ių) ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Europos švietimo ir kultūros vykdomosios įstaigos (EACEA) nuomones. Nei Europos Sąjunga, nei EACEA negali būti laikomos už jas atsakingomis.

KAS YRA PINC?

​

PINC projektas yra „Erasmus+“ KA2 projektas (KA220-SCH – Bendradarbiavimo partnerystės mokyklinio ugdymo srityje).

​

KA2 „Erasmus“ projektai siekia skatinti bendradarbiavimą tarp švietimo įstaigų, organizacijų ir suinteresuotųjų šalių visoje Europoje, siekiant pagerinti švietimo kokybę ir prieinamumą.

​

Pradžios data: 2023-10-01 Pabaigos data: 2026-06-30 Bendra trukmė: 33 mėnesiai

MŪSŲ SVETAINĖ!

PARTNERIAI

​

• Erasmus mokymosi akademija (IT)
• Erasmus mokymosi akademija SL (ES)
• Katino dienelės mokykla (LT)
• 37-asis išplėstinės priežiūros dienos centras Breiloje (RO)
• Rakvere Kungla vaikų darželis (EE)

MŪSŲ TIKSLAI

PINC tikslai:

• didinti pedagogų ir tėvų informuotumą apie negalią ankstyvajame amžiuje;
• dalintis gerosiomis praktikomis tarp pedagogų, siekiant veiksmingai atliepti tikslinės grupės poreikius;
• stiprinti ikimokyklinio ugdymo pedagogų kompetencijas, reikalingas įtraukties principų įgyvendinimui;
• skatinti tarptautinį bendradarbiavimą vaikų su negalia įtraukties srityje.

PINC tikslinės grupės:

• G1: ikimokyklinio ugdymo mokytojai, pedagogai ir kiti ikimokyklinių įstaigų darbuotojai;
• G2: ikimokyklinio ugdymo pedagogų rengėjai ir dėstytojai, vedantys mokymus pedagogams;
• G3: 0–6 metų vaikai, turintys elgesio sutrikimų, ir jų šeimos.

​

MŪSŲ VEIKLA

1. Refleksijos įrankis: išsami priemonė, skirta skatinti refleksiją, dialogą ir informuotumą apie negalios ir įtraukties temas ikimokyklinio ugdymo įstaigose, padedanti pedagogams įvertinti savo praktiką ir įsitikinimus.

​

• 2. Informuotumo didinimo kampanija: siekiama didinti supratimą ir informuotumą apie įtrauktį ir įvairovę ikimokykliniame ugdyme, skatinant įtraukesnę aplinką visiems vaikams ir jų šeimoms.

​

3. Gerųjų praktikų internetiniai seminarai (webinarai): juose ekspertai dalijasi strategijomis, ištekliais ir įžvalgomis apie įtraukties skatinimą ikimokyklinio ugdymo įstaigose, aptardami įvairias pedagogams ir tėvams aktualias temas.

​

• 4. Gerųjų praktikų atviri švietimo ištekliai (OER): teikia laisvai prieinamą edukacinę medžiagą ir išteklius, kuriuose pristatomos veiksmingos įtraukiojo ugdymo strategijos, leidžiančios pedagogams tobulinti savo mokymo praktiką.

​

5. Ikimokyklinio ugdymo mokytojų mokymo kursai: suteikia pedagogams žinių ir įgūdžių, reikalingų įtraukties praktikai įdiegti klasėse, užtikrinant, kad visi vaikai gautų reikiamą paramą klestėjimui.

​

• 6. Ikimokyklinio amžiaus vaikų rinkinys: kruopščiai atrinktų išteklių, veiklų ir priemonių rinkinys, skirtas padėti pedagogams kurti įtraukią mokymosi aplinką, skatinant įvairių besimokančiųjų įsitraukimą ir supratimą.

1 MODULIS

22

16:00–19:00 CET

Spalis

1 MODULIS. Įtraukusis ugdymas: pagrindinės sąvokos ir nauda

Kas yra įtrauktis?

KAS YRA ĮTRAUKTIS?

INDIVIDUALIAI: Paimkite popieriaus lapą ir užsirašykite visus žodžius, kurie ateina į galvą galvojant apie „įtraukties“ sąvoką, ypač susijusius su švietimo sritimi.

​

GRUPĖSE: Aptarkite žodžius iš savo sąrašo su kitais grupės nariais ir kartu pabandykite sugalvoti žodžio „ĮTRAUKTIS“ apibrėžimą.

Veikla

KAS YRA ĮTRAUKTIS?

KAS YRA ĮTRAUKTIS?

Teisės į išsilavinimą įgyvendinimas reiškia lygių mokymosi galimybių užtikrinimą visiems besimokantiesiems. Todėl įtraukusis ugdymas gali būti suprantamas kaip procesas, kuriame atsižvelgiama į socialinę, kultūrinę ir mokymosi įvairovę, taip pat siekiama atpažinti ir šalinti kliūtis, trukdančias mokymuisi ir dalyvavimui ugdymo procese.

KAS YRA ĮTRAUKTIS?

Pirmasis Europos socialinių teisių ramsčio principas pabrėžia, kad…

„Kiekvienas turi teisę į kokybišką ir įtraukų išsilavinimą, mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą, kad galėtų išlaikyti ir įgyti įgūdžių, leidžiančių jam visapusiškai dalyvauti visuomenės gyvenime ir sėkmingai valdyti pokyčius darbo rinkoje.“

KAS YRA ĮTRAUKTIS?

„Įtraukusis ugdymas yra tada, kai visi mokiniai, nepaisant bet kokių sunkumų, su kuriais jie gali susidurti, yra paskiriami į jų amžių atitinkančias bendrojo lavinimo klases jų gyvenamosiose mokyklose, kad gautų aukštos kokybės mokymą, intervencijas ir paramą, leidžiančią jiems sėkmingai įgyvendinti pagrindinę ugdymo programą.“

​

(Bui, Quirk, Almazan ir Valenti, 2010; Alquraini ir Gut, 2012).

​

Įtraukiojo ugdymo tikslas – atliepti visų vaikų mokymosi poreikius, kad ir kokie jie būtų (fiziniai, pažintiniai, akademiniai, socialiniai, emociniai...).

PAGRINDINĖS SĄVOKOS

Prieinamumas (angl. accessibility)

Tai sistemų ir sprendimų kūrimas, siekiant užtikrinti optimalų prieinamumą turiniui, mokymo metodams ir aplinkai. Švietimo kontekste tai reiškia mokymosi patirčių kūrimą be barjerų, sudarant sąlygas visiems mokiniams pasiekti pagrindinius ugdymo tikslus.

Įtrauktis (angl. inclusion)

Remiantis UNESCO, įtrauktis yra požiūris, grindžiamas visų besimokančiųjų buvimo, dalyvavimo ir pasiekimų vertinimu, nepriklausomai nuo jų konteksto ar individualių savybių, taip pat pripažįstant mokinių įvairovės teikiamą vertę.

​

SPECIALŪS UGDYMOSI POREIKIAI

Skėtinis terminas, vartojamas apibūdinti įvairius negalios lygius, dėl kurių mokytis sunkiau nei kitiems to paties amžiaus vaikams.

​

Įtraukti mokymosi sunkumus, emocines ar elgesio problemas, raidos sutrikimus arba fizinę ir sensorinę negalią.

Remiantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) duomenimis, beveik 20 % mokinių per savo mokymosi laikotarpį gali patirti specialiųjų ugdymosi poreikių. Tai rodo poreikį:

• ankstyvam poreikių atpažinimui;
• laiku taikomai intervencijai;
• informuotumo didinimui;
• lanksčiam ir individualizuotam mokymui(si)

​

Kodėl įtrauktis yra svarbi švietime?

Įtrauktis ikimokykliniame ugdyme reiškia daugiau nei vien fizinį buvimą kartu.; tai aktyvus dalyvavimas, įsitraukimas ir mokymosi aplinkos, kurioje visi vaikai, nepaisant jų gebėjimų, būtų gerbiami ir remiami, kūrimas.

​

Ankstyvoji vaikystė yra labai svarbus laikotarpis pagrindinių įgūdžių ugdymui. Tyrimai rodo, kad kai maži vaikai su negalia patenka į aukštos kokybės ankstyvojo ugdymo įstaigas, jie pasiekia reikšmingų vystymosi rezultatų – socialiai, emociškai ir pažintiškai (Odom ir kt., 2004).

​

Tuo pačiu metu, jų tipiškai besivystantys bendraamžiai gauna naudos iš galimybės susipažinti su įvairiais gebėjimais, mokymosi stiliais ir patirtimi, o tai skatina pagarbą, priėmimą ir prisitaikymą. Įtrauktis ankstyvame gyvenime padeda formuoti teisingesnę ateitį.

KODĖL ĮTRAUKTIS SVARBI ANKSTYVAJAME UGDYME

Įtraukiojo ugdymo privalumai

Veikla

Skirkime akimirką ir pritaikykime šią temą savo gyvenimiškoje patirtyje.

​

Prisiminkite atvejį, kai matėte arba buvote įtraukios klasės ar mokymosi patirties dalimi. Kas įsiminė? Galbūt tai buvo akimirka, kai vaikas su negalia buvo įgalintas prasmingai dalyvauti veikloje. O galbūt stebėjote, kaip kiti vaikai prisitaikė ir bendradarbiavo, kad įtrauktų bendraamžius su kitokiais poreikiais. Šios akimirkos yra galingas įrodymas, kaip įtrauktis veikia praktiškai.

​

Pasidalykite savo istorija su savo grupe. Aptardami apsvarstykite pastebėtus emocinius, socialinius ir raidos rezultatus ir kaip jie atspindi pagrindines įtraukties vertybes.

​

Kokią naudą pastebėjote dalyvavusiems vaikams?

Kaip įtrauktis formavo klasės klimatą?

Įtrauktis grindžiama tarptautine žmogaus teisių teise.

Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos (JT NTK) 24 straipsnis įtvirtina asmenų su negalia teisę į įtraukųjį ugdymą visais švietimo lygmenimis. Jame pabrėžiama, kad vaikai su negalia negali būti šalinami iš bendrojo ugdymo sistemos dėl savo negalios ir turi turėti galimybę lygiomis teisėmis su kitais gauti įtraukų, kokybišką ir nemokamą pradinį bei vidurinį išsilavinimą.

Šiame straipsnyje taip pat akcentuojama, kad ugdymo aplinkoje turi būti užtikrinamas pagrįstas pritaikymas, teikiamos reikalingos pagalbos paslaugos ir taikomos individualizuotos mokymosi strategijos, sudarančios sąlygas visapusiškam dalyvavimui.

​

ĮTRAUKTIS YRA ŽMOGAUS TEISĖ

Įtraukios klasės naudingos visiems besimokantiesiems – ne tik tiems, kurie turi negalią. Įtraukioje aplinkoje mokytojai dažnai taiko Universalaus mokymosi dizaino (UDL) principus, siūlydami kelis būdus pateikti informaciją ir įtraukti mokinius.

​

Šios strategijos padeda visiems vaikams pasiekti ugdymo programą taip, kad ji atitiktų jų individualius mokymosi stilius. Tyrimai rodo, kad įtrauki aplinka skatina didesnį mokinių įsitraukimą, geresnius akademinius rezultatus ir labiau bendradarbiaujančią klasės kultūrą (Hehir ir kt., 2016). Įtrauktis skatina pedagogus nuolat reflektuoti, prisitaikyti ir diegti naujoves, todėl mokymosi aplinka kiekvienam vaikui tampa turtingesnė ir veiksmingesnė.

ĮTRAUKTIS GERINA VISŲ IŠSILAVINIMĄ

Ikimokyklinio amžiaus vaikai ugdo socialinius ir pažintinius gebėjimus per žaidimą, pokalbius ir kryptingai organizuojamas veiklas.

Įtraukioje ugdymo aplinkoje vaikai bendrauja su bendraamžiais, kurie mąsto, komunikuoja ir sąveikauja skirtingais būdais. Tai natūraliai skatina juos atidžiau klausytis, kūrybiškai spręsti problemas ir ugdytis kantrybę. Tyrimai rodo, kad vaikai, besimokantys įtraukiose grupėse, pasižymi geresniais kalbos gebėjimais, ilgesne dėmesio koncentracija ir lankstesniu mąstymu (Strain ir Bovey, 2011).

Šie pažintiniai gebėjimai dar labiau stiprėja, kai vaikai mokosi vieni iš kitų, atsinešdami skirtingas patirtis ir perspektyvas į kasdienį mokymosi procesą.

​

ĮTRAUKTIS UGDO SOCIALINIUOS IR PAŽINTINIUS ĮGŪDŽIUS

SOCIALINIS IR EMOCINIS AUGIMAS

Socialinis ir emocinis mokymasis prasideda ankstyvoje vaikystėje ir yra stipriai veikiamas bendraamžių sąveikos. Įtraukios klasės suteikia vaikams realių galimybių praktikuoti empatiją, bendradarbiavimą ir savireguliaciją. Kai vaikai susiduria su įvairiais elgesio ir bendravimo stiliais, jie išmoksta palaikyti kitus ir spręsti konfliktus su užuojauta. Ši patirtis paruošia visus vaikus – ne tik tuos, kurie turi negalią, – teigiamiems santykiams ir psichinei gerovei. Įtrauktis moko, kad kiekvienas yra vertingas ir kad padėti kitiems sėkmingai veikti yra bendra atsakomybė.

Empatija nėra įgimta, ji ugdoma per patirtį. Įtraukioje aplinkoje vaikams kasdien suteikiama galimybė suprasti kitokias nei jų pačių perspektyvas. Nesvarbu, ar tai būtų gestų kalbos mokymasis bendraujant su kurčiu bendraamžiu, ar klasioko, kuriam sunku atlikti motorines užduotis, mažų sėkmių šventimas, šios akimirkos pasėja gerumo ir pagarbos sėklas. Tyrimai rodo, kad įtraukioje aplinkoje vaikai linkę būti tolerantiškesni ir vėliau gyvenime rečiau demonstruoja išankstinį nusistatymą ar diskriminacinį elgesį (Diamond ir Carpenter, 2000). Ikimokyklinis amžius yra puikus laikas skiepyti šias visą gyvenimą trunkančias socialines vertybes.

Empatija prasideda ikimokykliniame amžiuje

MOKYMASIS IŠ ĮVAIROVĖS

“Įvairovė – tai kvietimas į vakarėlį, o įtrauktis – tai kvietimas šokti.“

— Verna Myers

Kiekviena klasė yra pasaulio mikrokosmosas, kupinas įvairių kultūrų, kalbų ir gebėjimų. Įtraukusis ugdymas suteikia vaikams ir mokytojams galimybę mokytis iš šios turtingos įvairovės. Mokytojai plečia savo pedagoginių priemonių rinkinį, kad patenkintų įvairius poreikius, o vaikai išmoksta vertinti bendradarbiavimą, o ne konkurenciją. Šioje dinamiškoje mokymosi bendruomenėje kiekvienas tampa ir mokytoju, ir mokiniu. Įtrauktis skatina atsparumą, prisitaikymą ir globalų pilietiškumą – savybes, kurios prasideda darželyje ir išlieka visą gyvenimą.

Įtraukūs modeliai skirtingose ​​šalyse

KAS YRA ĮTRAUKTIS?

MOKYMO METODAI. Kaip diferencijuojate mokymą? Kaip prisitaikote prie skirtingų mokymosi poreikių? Kokius mokymo metodus naudojate?

​

MOKINIAI. Kas yra jūsų mokiniai? Kokių negalių ir specialiųjų poreikių turite savo mokykloje? Kokios yra pagrindinės jų problemos klasėje?

​

TĖVAI IR BENDRUOMENĖ. Kaip įtraukiate bendruomenę į savo mokymo veiklą? Kaip apie savo tikslus pranešate tėvams?

Veikla

EUROPOJE – 3 ĮTRAUKIMO BŪDAI

Vienkryptis modelis – visi mokiniai ugdomi bendrojo ugdymo sistemoje

(pvz., Ispanija, Graikija, Italija, Portugalija, Norvegija, Kipras).

Dvikryptis modelis – egzistuoja dvi atskiros ugdymo sistemos: mokiniai su negalia ugdomi specialiosiose mokyklose arba klasėse

(pvz., Belgija).

Daugiakryptis modelis – siūloma įvairių paslaugų ir ugdymo kelių tiek bendrojo, tiek specialiojo ugdymo sistemoje, o tėvai gali pasirinkti tinkamiausią variantą

(pvz., Danija, Prancūzija, Airija, Liuksemburgas, Austrija, Suomija, Anglija, Lietuva, Lichtenšteinas ir kt.).

​

VIENKRYPTIS POŽIŪRIS

• Visi mokiniai ugdomi bendrojo ugdymo klasėse ir mokyklose – mokiniai su negalia (tiek matoma, tiek nematoma) mokosi kartu su savo bendraamžiais.
• Nėra atskirų specialiųjų mokyklų ar klasių.
• Mokinys didžiąją laiko dalį praleidžia klasėje ir bendradarbiaudamas su savo bendraamžiais.

​

ĮTRAUKIAMASIS ŠVIETIMAS EUROPOJE

• Mokinių, besimokančių atskirose (neįtraukiose) klasėse bendrojo ugdymo įstaigose, dalis

ĮTRAUKIAMASIS ŠVIETIMAS EUROPOJE

• Švietimo ministerijos organizuojamų atskirų specialiųjų (ikimokyklinių) mokyklų ar skyrių mokinių skaičius

SPECIALIŲJŲ POREIKIŲ MOKYKLOS

Veikla

PRIVALUMAI

TRŪKUMAI

Minčių lietus: Kokie yra specialiųjų poreikių mokyklų privalumai ir trūkumai?

• Specialiųjų poreikių mokyklos yra specialiai sukurtos padėti vaikams su negalia, siūlant individualiai pritaikytas programas, terapinę pagalbą ir aukštos kvalifikacijos darbuotojus. Mažesnės klasės leidžia skirti daugiau individualaus dėmesio, dažnai naudojant specializuotas priemones, ramią aplinką ir sensorines adaptacijas, kurias gali būti sunku įgyvendinti bendrojo lavinimo klasėse. Kai kuriems vaikams, turintiems sudėtingų ar intensyvių poreikių, ši aplinka gali suteikti saugumą, struktūrą ir nuspėjamumą, kurie yra būtini pažangai.

PRIVALUMAI

SPECIALIŲJŲ POREIKIŲ MOKYKLOS

TRŪKUMAI

• Nepaisant jų privalumų, specializuotos mokyklos gali netyčia sustiprinti segregaciją. Kai vaikai su negalia ugdomi atskirai nuo savo bendraamžių, jie dažnai praleidžia gyvybiškai svarbią socialinę sąveiką ir galimybę lavinti realių santykių įgūdžius. Šis atskyrimas gali įtvirtinti stigmas ir apriboti jų pasirengimą įtraukiam bendruomenės gyvenimui. Ilgainiui tai gali sumažinti lūkesčius ir apriboti prieigą prie platesnės ugdymo programos ar dalyvavimą visuomenėje.

• Italijos švietimo sistema skatina įtrauktį kaip konstitucinę teisę, integruodama vaikus su negalia į bendrojo lavinimo mokyklas nuo ankstyvos vaikystės.
• Italija išsiskiria 99,99 % įtraukties rodikliu – pasauliniu etalonu, – dėl nacionalinės sistemos, kurioje vertinamos lygybė, prieinamumas ir bendra atsakomybė.
• Sistema suskirstyta į tris ciklus (0–6, 6–14, 14–19), o įtrauktis prasideda nuo ankstyviausių lygių, koordinuojant valstybines ir privačias darželio bei ikimokyklinio ugdymo paslaugas.

ITALIŠKAS MODELIS

ITALIJOS ŠVIETIMO SISTEMA

TEISINIAI PAGRINDAI

1977 m. Italija panaikino specialiąsias mokyklas priimdama 517 įstatymą, kuris buvo visiškos integracijos į bendrojo lavinimo klases pradininkas. Šis teisinis pokytis buvo revoliucinis, pavertęs specialųjį ugdymą bendru švietimo tikslu.

1992 m. 104-asis įstatymas padėjo pamatus individualizuotai paramai, prieigai prie išteklių ir teisinei apsaugai neįgaliesiems. Šie įstatymai užtikrino mokinių teises į įtraukųjį ugdymą ir aktyvų dalyvavimą.

2010 m. 170-uoju įstatymu disleksija, disgrafija, disortografija ir diskalkulija buvo pripažinti specifiniais mokymosi sutrikimais (DSS).

PAGALBINIŲ MOKYTOJŲ IR ŠVIETĖJŲ VAIDMUO

Pagalbos mokytojai (ital. insegnanti di sostegno) yra lygiaverčiai partneriai įtraukiose klasėse. Jie dirba kartu su bendrojo ugdymo mokytojais, dalyvauja pamokų planavime ir prisideda prie visų mokinių ugdymo – ne tik tų, kurie turi negalią. Norėdami eiti šias pareigas, jie baigia intensyvią mokymo programą, apimančią pedagoginius ir psichologinius aspektus.

Tuo tarpu kiti specialistai (edukatoriai) teikia pagalbą mokiniams, turintiems sudėtingų socialinių ar medicininių poreikių, ir paprastai yra įdarbinami savivaldybių arba išorinių organizacijų.

​

ASMENIŠKAI PRITAIKYTO MOKYMOSI PLANO (PMP) TURINYS

Individualizuotas ugdymo planas (PEI – Piano Educativo Individualizzato) yra vienas pagrindinių Italijos įtraukties sistemos elementų. Jis skirtas mokiniams, turintiems negalią, ir yra rengiamas daugiadalykės komandos (GO), kurią sudaro mokytojai, šeimos nariai, specialistai ir edukatoriai.

Šiame plane nustatomi mokymosi tikslai ir strategijos, apimančios keturias pagrindines sritis

​

Socializacija ir sąveika

Bendravimas ir kalba

Autonomija ir orientacija

Pažinimas ir mokymasis

​

Kiekvienas planas yra individualus ir reguliariai peržiūrimas, užtikrinant atitikimą mokinių poreikiams ir klasės dinamikai.

ASMENIŠKAI PRITAIKYTAS DIDAKTINIS PLANAS (PDP) MOKINIAMS, TURINTIEMS DSA

Mokiniai, turintys specifinių mokymosi sutrikimų (DSA), tokių kaip disleksija ar diskalkulija, yra ugdomi pagal individualizuotą didaktinį planą (PDP). Šie mokiniai mokosi bendrojo ugdymo klasėse ir yra ugdomi bendrojo ugdymo mokytojų, taikant diferencijuotus mokymo metodus.

PDP numato kompensacines priemones (pvz., teksto skaitymo programinę įrangą, garso įrašymo priemones) ir palengvinančias (dispenserines) priemones (pvz., ilgesnį užduočių atlikimo laiką ar alternatyvius vertinimo būdus).

​

ĮTRAUKIMO PLANAVIMAS: GLI, GO IR GIT

Italijos įtraukties strategija yra susisteminta per tris darbo grupes:

GLI (Mokyklos įtraukties grupė): prižiūri įtrauktį visoje mokykloje ir siūlo metinį planą (PAI).

GO (Daugiadisciplininė komanda): reguliariai susitinka, kad sukurtų ir atnaujintų kiekvieno mokinio PEI.

GIT (Teritorinė grupė): skiria pagalbinius mokytojus ir išteklius regioniniu lygmeniu.

​

Šios įstaigos užtikrina, kad įtrauktis nebūtų palikta individualiai mokytojo nuožiūrai, o būtų planuojama, stebima ir sistemingai remiama.

METINIS ĮTRAUKIMO PLANAS (ĮTRAUKIMO PLANAS)

Kiekviena mokykla privalo parengti PAI (Piano Annuale per l’Inclusive) – metinę ataskaitą apie įtraukiąją praktiką, tikslus ir poreikius. GLI komanda vadovauja šiam procesui, vertindama mokyklos veiklą, nustatydama spragas ir siūlydama tobulinimo strategijas. PAI kasmet teikiama regioninei švietimo tarnybai ir užtikrina atskaitomybę bei augimą.

APMĄSTYMAI APIE ITALIŠKĄ MODELĮ

Italijos modelis įrodo, kad nacionalinė įtrauktis yra įmanoma, turint tvirtą teisinį pagrindą, bendradarbiaujant planuojant ir sisteminę atskaitomybę. Jo stipriosios pusės:

​

Beveik visiškas įtraukimas į valstybines mokyklas

Struktūruotas bendradarbiavimas (GLI, GO, GIT)

Pedagoginė bendra mokytojų atsakomybė

​

Tačiau iššūkių išlieka:

​

Nevienodas mokymas ir ištekliai skirtinguose regionuose

Didelis darbo krūvis pagalbiniams mokytojams

Poreikis nuolatiniam profesiniam tobulėjimui

Iššūkiai namuose ir klasėje

ĮTRAUKIMO IŠŠŪKIAI

Įtrauktis yra svarbus principas, tačiau jos įgyvendinimas kasdienėje praktikoje kelia realių iššūkių tiek pedagogams, tiek šeimoms.

Klasėje mokytojams tenka vienu metu atliepti didelius skirtumus – mokymosi stilių, elgesio, kalbos ir raidos srityse. Tai gali kelti didelį krūvį, ypač esant ribotam palaikymui.

Šeimos taip pat gali patirti nerimą, neapibrėžtumą ar nusivylimą, ypač jei anksčiau susidūrė su nenuosekliu palaikymu ar supratimo stoka. Kultūriniai skirtumai ir skirtingi požiūriai į negalią gali dar labiau apsunkinti bendravimą tarp šeimos ir ugdymo įstaigos.

Tam, kad įtrauktis veiktų, būtini stiprūs, pasitikėjimu grįsti santykiai tarp mokyklos ir šeimos – tai nėra pasirinkimas, o esminė sąlyga.

​

Su kokiais iššūkiais susiduriate?

Veikla

Skirkime kelias minutes atvirai refleksijai:

• Kas jums, kaip mokytojui ar ugdymo įstaigos vadovui, kelia daugiausia iššūkių įgyvendinant įtraukųjį ugdymą?
• Su kokiais sunkumais susiduriate bendradarbiaudami su šeimomis?
• Kokias kliūtis, jūsų nuomone, patiria šeimos, siekdamos sėkmingai dalyvauti įtraukiojo ugdymo procese?

Pasiskirstykite į grupes ir aptarkite aukščiau pateiktus klausimus.

​

ĮVAIROVĖS VALDYMAS KLASĖJE

Įvairių besimokančiųjų valdymas reiškia tiek individualizuotos pagalbos, tiek mokymo programos lankstumo teikimą.

​

Tikimasi, kad mokytojai suderins standartinius rezultatus su pritaikymais, atitinkančiais kiekvieno vaiko poreikius.

​

Tam reikia laiko, kūrybiškumo ir nuolatinio profesinio tobulėjimo. Gali padėti universalus mokymosi dizainas (UDL), bendradarbiavimu grįstas mokymasis ir lanksčios vertinimo strategijos. Tačiau tai turi būti paremta specialiu planavimo laiku, mentorystės ir mokymo galimybėmis.

„Pritaikykite kelią, o ne tikslą“

Pasipriešinimas įtraukčiai dažnai kyla iš baimės, dezinformacijos ar praeities neigiamos patirties.

​

Įprastai besivystančių vaikų tėvai gali nerimauti, kad jų vaiko mokymasis bus sutrikdytas. Mokyklos personalas gali jaustis nepasiruošęs patenkinti įvairių poreikių arba bijoti perdegimo. Kai kurios neįgalių mokinių šeimos gali netgi priešintis įtraukimui, jei mano, kad mokyklos aplinka nėra iš tikrųjų palaikanti ar paruošta jiems.

​

Norint įveikti pasipriešinimą, pirmiausia reikia išklausyti. Aiškus bendravimas, atviras dialogas ir sėkmės istorijų demonstravimas yra veiksmingesni nei įsakymai iš viršaus. Įtrauktis turi būti suprantama ne kaip našta, o kaip galimybė praturtinti mokymąsi ir sustiprinti bendruomenės ryšius.

PASIPRIEŠINIMAS ĮTRAUKIMUI

Neįmanoma pasiekti pastatų (laiptai, siauros durys, nėra rampų)

Nepakanka mokymosi priemonių (pvz., Brailio rašto knygų, vaizdinių priemonių)

Pasenę baldai ir klasių išdėstymas

Ribota prieiga prie pagalbinių technologijų ar adaptyviųjų įrankių

Be to, mokykloms gali trūkti pagalbinio personalo, kad būtų patenkinti didėjantys poreikiai. Net ir nedideli pokyčiai, pavyzdžiui, ramios erdvės sensorinėms pertraukėlėms sukūrimas, gali būti sudėtingi neturint biudžeto ar struktūrinio lankstumo. Įtraukusis ugdymas turi atsispindėti ne tik pamokų planuose, bet ir fiziniame bei logistiniame mokyklų erdvių projekte.

LOGISTINĖS ĮTRAUKIMO KLIŪTYS

• Įtrauktis reikalauja daugiau nei geros valios – jai reikia funkcionalios, prieinamos aplinkos. Vis dėlto daugelis mokyklų susiduria su logistinėmis kliūtimis:

ĮTRAUKTIES REMIAMI PROFESIONALAI

• Veiksminga įtrauktis priklauso nuo komandinio darbo. Įvairūs profesionalai prisideda prie specializuotų žinių:

​

• Padėti mokytojams kartu mokyti, pritaikyti medžiagą ir teikti nuolatinį vertinimą.
• Specializuoti pedagogai padeda kasdien funkcionuoti ir reguliuoti emocijas.
• Mokyklos psichologai įvertina poreikius ir palaiko emocinę gerovę.
• Socialiniai darbuotojai padeda šeimoms orientuotis paramos sistemose, ginti teises ir užtikrinti tęstinumą tarp mokyklos ir namų aplinkos.
• Kiekvienas specialistas įneša savo dėlionės dalelę – būdami darnūs, jie sukuria darnų, reaguojantį palaikymo tinklą.

KOORDINATORIŲ IR SPECIALISTŲ VAIDMUO

• Įtrauktis neįmanoma be koordinavimo. Įtraukties koordinatoriai ir pedagogikos specialistai atlieka strateginį vaidmenį mokyklose. Jie užtikrina, kad planavimas būtų nuoseklus visose klasėse, padeda interpretuoti vertinimo ataskaitas ir organizuoja mokytojų mokymą. Jie dažnai yra tarpininkai tarp mokyklos vadovų, klasės mokytojų ir išorės agentūrų. Jų patirtis leidžia parengti individualius intervencijos planus, struktūrizuotus terminus ir tiksliai paskirstyti išteklius. Svarbiausia, kad jie padeda kurti kultūrą, kurioje įtrauktis nėra improvizuota, o sąmoninga.

• Daugiadisciplininė komanda (Italijoje vadinama GO) užtikrina, kad įtrauktis būtų išties suasmeninta. Paprastai ją sudaro klasės mokytojai, pagalbiniai mokytojai, pedagogai, tėvai ir, jei reikia, sveikatos priežiūros ar terapijos specialistai. Kartu jie kuria ir atnaujina mokinio PEI, vertina pažangą ir derina tikslus su realiais poreikiais. Šios komandos privalo susitikti kelis kartus per metus, tačiau, be įpareigojimo, jos skatina bendrą supratimą ir kolektyvinę atsakomybę už mokinio sėkmę. Komandos galia slypi jos įvairovėje: kiekvienas narys mato vaiką per skirtingą prizmę.

DAUGIADALĖ KOMANDA

Kalbant apie mažų vaikų su negalia ir be jos rezultatų gerinimą įtraukiose ikimokyklinio ugdymo programose, aktyvus šeimos įsitraukimas laikomas pagrindiniu elementu.

​

Tėvų įsitraukimas yra susijęs tiek su tėvų veiksmais, tiek su mokytojų veiksmais.

​

Artimiausia šeimos aplinka, kuri tarnauja kaip tiltas tarp vaiko ir išorinio pasaulio, daro didžiausią tiesioginę įtaką vaiko vystymuisi iš kelių įtakos lygių globalioje sistemoje.

SĄMONINGUMAS IR ŠEIMOS ĮSITRAUKIMAS

Psichologai teigia, kad vaikas yra kelių tarpusavyje susijusių sistemų, kurios sąveikauja viena su kita, dalis.

​

Kai šeimos nariai aktyviai dalyvauja, padidėja tikimybė, kad mokykloje išmokti metodai bus mokomi ir taikomi namuose. Veikla, specialiai sukurta specialiųjų poreikių turinčiam vaikui, labiau atitiks kiekvienos šeimos kultūrinį kontekstą, nes ji yra pagrįsta šeimos prioritetais ir rūpesčiais.

BENDRADARBIAVIMAS SU TĖVAIS

NUORODOS

• Odom, S. L., Buysse, V. ir Soukakou, E. (2011). Įtrauktis į ankstyvojo ugdymo programas: santrauka. Šiaurės Karolinos universitetas, Franko Porterio Grahamo vaiko raidos institutas.

​

Jungtinės Tautos (2006). Neįgaliųjų teisių konvencija (CRPD), 24 straipsnis.

​

Hehir, T., Grindal, T., Freeman, B., Lamoreau, R., Borquaye, Y. ir Burke, S. (2016). Įtraukiojo ugdymo įrodymų santrauka. Abt Associates.

​

Strain, P. S., ir Bovey, E. H. (2011). Įrodymais pagrįsta praktika ir maži vaikai, sergantys autizmu: vieno subjekto dizaino tyrimų indėlis. Kūdikiai ir maži vaikai.

​

Brown, W. H., Odom, S. L., Li, S. ir Zercher, C. (1999). Ekoelastinio vertinimo ikimokyklinio ugdymo programose apžvalga. Specialiojo ugdymo žurnalas.

NUORODOS

• Diamond, K. E., ir Carpenter, E. S. (2000). Įtaka ikimokyklinio amžiaus vaikų požiūriui į bendraamžius su negalia. Ankstyvosios intervencijos žurnalas.

Palikite savo atsiliepimą!

Pažymėjimą gausite tik užpildę atsiliepimo formą

Ačiū už dėmesį!

Bet nepamirškite apie kitą modulį...

LAPKRIČIO 5 D.

Elgesio sutrikimai ir jų poveikis vaikų mokymuisi ir vystymuisi

16:00–19:00

2 MODULIS

LAPKRIČIO 5 D.

Elgesio sutrikimai ir jų poveikis vaikų mokymuisi ir vystymuisi

16:00–19:00

LAPKRIČIO 18 D.

16:00–19:00

Įtraukūs mokymo metodai vaikams su elgesio sutrikimais

GRUODŽIO 2 D.

15:00–18:00

Pozityvaus elgesio palaikymo strategijos vaikams, turintiems elgesio sutrikimų

GRUODŽIO 9 D.

16:00–19:00

Palaikymo iš šeimų ir kitų specialistų kūrimas

visi būsimi moduliai...

MODULIS 3

2 MODULIS

MODULIS 4

MODULIS 5