VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO PAGRINDAI
Paskaitų medžiaga
doc.dr. Dangis Gudelis
Viešojo administravimo katedra
Viešojo administravimo objektas
Paskaita Nr.1
Viešasis administravimas -
(LR Viešojo administravimo pakeitimo įstatymas, 2006 m. birželio 27 d. Nr. X-736, 2 straipsnio 1 punktas)�
Viešojo administravimo sistema
Valstybinio adminsitravimo
subjektai (centriniai, teritoriniai)
Savivaldybių administravimo subjektai
Kiti administravimo subjektai
Prezidentas
Seimas
Vyriausybė
Teismai
Privatus
sektorius
Viešąsias paslaugas
teikiančios įstaigos
Žiniasklaida
NVO
Piliečiai
Politinės
partijos
Valstybinės įmonės
Viešojo administravimo sistema
Teisinė aplinka
Politinė aplinka
Organizacinė aplinka
Valstybinio administravimo
subjektai (centriniai, teritoriniai)
Savivaldybių administravimo subjektai
Kiti administravimo subjektai
Pagrindinės viešojo administravimo sritys:
(LR Viešojo administravimo pakeitimo įstatymas, 2006 m. birželio 27 d. Nr. X-736, 5 straipsnis)�
Administracinis reglamentavimas -
(LR Viešojo administravimo pakeitimo įstatymas, 2006 m. birželio 27 d. Nr. X-736, 2 straipsnis 2 punktas)
Administracinis reglamentavimas:
(LR Viešojo administravimo pakeitimo įstatymas, 2006 m. birželio 27 d. Nr. X-736, 6-9 straipsniai)�
Vidaus administravimas -
(LR Viešojo administravimo pakeitimo įstatymas, 2006 m. birželio 27 d. Nr. X-736, 2 straipsnis 3 punktas)
Vidaus administravimas:
((LR Viešojo administravimo pakeitimo įstatymas, 2006 m. birželio 27 d. Nr. X-736, 11, 13 straipsniai)
Administracinių paslaugų teikimas:
(LR Viešojo administravimo pakeitimo įstatymas, 2006 m. birželio 27 d. Nr. X-736, 2 straipsnis 2 punktas)
(LR Viešojo administravimo pakeitimo įstatymas, 2006 m. birželio 27 d. Nr. X-736, 15 straipsnis 1 punktas)
Viešųjų paslaugų teikimo administravimas:
“viešojo administravimo subjektų veikla nustatant viešųjų paslaugų teikimo taisykles ir režimą, steigiant viešąsias įstaigas arba išduodant leidimus teikti viešąsias paslaugas kitiems asmenims, taip pat viešųjų paslaugų teikimo priežiūra ir kontrolė.”
(LR Viešojo administravimo pakeitimo įstatymas, 2006 m. birželio 27 d. Nr. X-736, 2 straipsnis 20 punktas)
(LR Viešojo administravimo pakeitimo įstatymas, 2006 m. birželio 27 d. Nr. X-736, 16 straipsnis)
Kiti viešojo administravimo apibrėžimai:
Kiti viešojo administravimo apibrėžimai:
Viešasis interesas:
Viešasis sektorius:
“Viešojo sektoriaus” apibrėžimo dimensijos:
Viešasis sektorius
Viešasis interesas
Viešoji nuosavybė
Viešoji teisė
Viešumas
…
Privatus sektorius
Pelnas
Privati nuosavybė
Civilinė teisė
Informacijos privatumas
…
Nėra aiškių ribų tarp viešojo ir privataus sektorių:
Valstybinių įmonių privatizavimas
Viešojo ir privataus sektorių partnerystė
Viešieji pirkimai
Rinkos problemos:
(pagal O.E. Hughes, Public Management and Administration, psl. 92 - 97)
Gėrybių skirstymas:
Viešųjų gėrybių savybės:
Vientisumas – gėrybės vartotojai, vartodami gėrybę, nesukelia negatyvių pasekmių vienas kito atžvilgiu; dėl vartojimo gėrybės prieinamumas nemažėja
Neatskiriamumas – nėra techninių ir ekonominių priemonių, kaip vartotojams būtų galima neleisti gėrybės vartoti; tokiai gėrybei neįmanoma nustatyti kainos
Viešojo sektoriaus funkcijos:
(pagal Th. Lowi, The End of Liberalism)
Viešojo sektoriaus funkcijos:
(pagal O.E. Hughes, Public Management and Administration, psl. 103 – 107)
Valdžios įrankiai:
(pagal O.E. Hughes, Public Management and Administration, psl. 107 – 113)
Trys požiūriai viešajame administravime:
(Pagal D.H.Rosenbloom, Public Administration: Understanding Management, Politics and Law in the Public Sector)
Vadybinis požiūris viešajame administravime:
dėmesingumas klientams
Politinis požiūris viešajame administravime:
Teisinis požiūris viešajame administravime:
Viešojo administravimo istorinė raida
Paskaita Nr. 2
Valdymo praktika ir idėjos nuo seniausių laikų iki Renesanso I:
Idėjos apie valdymą Platono “Valstybėje”:
Valdymo praktika ir idėjos nuo seniausių laikų iki Renesanso II:
Kameralizmo idėjos XVII – XVIII a:
Vokiečių – austrų administravimo mokyklos raida XIX – XX a. I:
Hegelio teisės filosofija:
Vokiečių – austrų administravimo mokyklos raida XIX – XX a. II:
Lorencas fon Steinas:
Prancūzų administravimo mokyklos raida
Viešojo administravimo raida Jungtinėse Valstijose XVIII – XIX a.:
Viešojo administravimo paradigmos JAV:
1900 – 1926 m.
1927 – 1937 m., 1938 – 1947 m., 1947 – 1950 m.
1950 – 1970 m.
1956 – 1976 m.
nuo 1970 m.
(pagal N. Henry, Public Administration and Public Affairs)
Woodrowas Wilsonas �(1856 – 1924 m.):
Frankas Goodnowas �(1859 – 1939 m.)
Williamas F. Willoughby:
Leonardas D. White’as:
A.Hamiltono ir T.Jeffersono paveldas:
Frederickas W. Tayloras (1856 – 1915):
Henry Fayolis (1841 – 1925 m.)
J. Mooney ir A.C. Reiley administracinės struktūros principai:
New Yorko municipalinių tyrimų biuras:
Lutheris Halsey Gulickas�1892 – 1993 m.
Maxas Weberis (1864 – 1920 m.):
Weberio biurokratijos principai:
Weberio biurokratijos modelio kritika I:
Weberio biurokratijos modelio kritika II:
Herbertas A. Simonas (1916 – 2001 m.):
Administravimo principų kritika H.Simono “Administravimo priežodžiuose”:
Chesteris Bernardas (1886 – 1961 m.)
Dwightas Waldo
Viešasis administravimas demokratinėje valstybėje
Paskaita Nr. 3
Politinės ideologijos demokratinėje valstybėje:
Valstybės teorijos:
Marksizmas
Klasikinė elito teorija
Weberis
Pliuralizmas
Pliuralizmo trumpas apibūdinimas:
Biurokratija pliuralistinėje teorijoje
Šiuolaikinė elito teorija
Neomarksizmas
Nors kapitalistinėje visuomenėje verslas ne visuomet nugali, viešoji politika paprastai atitinka dominuojančios klasės interesus
Trumpas neomarksizmo apibūdinimas:
Biurokratija neomarksizme:
Korporatizmas
“Gerovės valstybės” raidos etapai:
Trys “gerovės valstybės” modeliai:
Viešasis administravimo vaidmuo politikos formavimo procese
Paskaita Nr.4
Viešosios politikos analizės raida I:
Viešosios politikos analizės raida II:
“Viešosios politikos” apibrėžimai:
“Politikos analizės” apibrėžimai:
Politikos formavimo proceso etapai:
Politikos problemų sampratos:
Kaip apibrėžiamos viešosios politikos problemos?
Politikos adresatai (schema):
Politika
Tikslinės grupės
Naudos gavėjai
Sprendimų priėmimo modeliai:
Racionalaus modelio bruožai:
Inkrementinio modelio bruožai:
Politikos įgyvendinimo teorijos:
Politikos vertinimo požiūriai:
Viešasis administravimas ir privatus sektorius
Paskaita Nr. 5
Reguliavimo tikslai:
Reguliavimo formos:
Reguliavimo rūšys:
Konkurencijos reguliavimas:
Kainų reguliavimas (1):
Kainų reguliavimas (2):
Prekių ir paslaugų kokybės reguliavimas:
Aplinkosaugos reguliavimas:
Darbo saugos reguliavimas:
Prekybos reguliavimas:
Ūkio subjektų reglamentavimas ir licencijavimas:
Licencijos ir leidimai:
Finansų rinkos reguliavimas:
Lietuvos banko funkcijos:
Valstybės parama verslui:
Privatizavimo etapai Lietuvoje:
Verslo dalyvavimas politikos formavime:
Viešasis administravimas ir visuomenė
Paskaita Nr.6
Pilietinė visuomenė -
Pilietinė visuomenė svarbi, nes:
R.Putnamo pilietinės visuomenės samprata:
Piliečių dalyvavimą valdyme�užtikrina šios teisės:
Piliečių dalyvavimo valdyme būdai:
Piliečių dalyvavimo tipai (kopėčios):
Bendruomenė -
Bendruomenių susidarymo pagrindas:
Nevyriausybinė organizacija –
Nevyriausybinėms organizacijoms būdingi bruožai:
• Organizacinė forma (registruotas juridinis asmuo);�• Prigimtinė nepriklausomybė nuo valdžios ir valdymo institucijų;�• Ne pelno paskirstymo principas – gautas pelnas investuojamas į pagrindinę įstatuose numatytą veiklą, o ne padalinams steigėjams, nariams ar dalininkams;�• Savivalda ir demokratiškas sprendimų priėmimas;�• Savanoriškumas – laisvas narių įstojimas ir išstojimas, savanoriškai dovanotas turtas ir lėšos; �• Tarnavimas visuomenės labui, o ne individui ar šeimai.�
NVO tipai (Kortenas):
- viešosios politikos įgyvendinimo NVO, kurias įsteigia valdžios institucijos
NVO tipai (II):
NVO tipai (III):
NVO tipai (Pasaulio banko klasifikacija):
NVO privalumai:
NVO trūkumai:
NVO ir vyriausybės santykių modeliai:
- valdžios dominavimo modelis - valdžia vaidina svarbiausią vaidmenį tiek paslaugų finansavime, tiek kūrime ir teikime
- NVO sektoriaus dominavimo modelis - pagrindinis vaidmuo priklauso NVO
- Lygiagretus modelis - valdžios ir NVO sektoriai vienodai įtraukti į socialinių paslaugų finansavimą ir teikimą, bet kiekvieno sritis yra apibrėžta
Valdžios institucijų pagalba NVO:
Savivaldybių ir NVO bendradarbiavimo sritys:
- socialinės paslaugos
NVO teisinis statusas Lietuvoje:
Valda (angl. governance) -
Geros valdos principai:
Socialinių paslaugų sistemos raidos etapai:
LR socialinės apsaugos sistema:
Socialinė parama:
(LR Socialinės paramos koncepcija, 1994)
Socialinių paslaugų klientai:
Socialinių paslaugų įstaigos pagal pavaldumą:
Socialinių paslaugų klasifikacija:
Bendrosios paslaugos
Specialiosios paslaugos
Pagalba namuose:
Specialios paslaugos:
Įstatymai, reglamentuojantys socialinių paslaugų teikimą:
Socialinių paslaugų teikimo principai:
Socialinių paslaugų poreikių nustatymo būdai:
Socialinių paslaugų kokybė:
Baecker kokybės samprata:
Socialinių paslaugų standartų sritys:
Švietimo sektorių reglamentuojantys įstatymai:
Lietuvos švietimo sistema apima:
Švietimo sistemos uždaviniai:
Mokyklų tipai:
Tarpinstituciniai ryšiai viešojo administravimo sistemoje
Paskaita Nr. 7
Savivaldybės sampratos:
Savivaldybių modeliai JAV:
Savivaldybių modeliai Vokietijoje:
Vietos savivaldos reforma Lietuvoje nuo 1990-ųjų metų:
Vietos savivaldos sistema Lietuvoje 1990-1995-aisiais metais:
Vietos savivaldos sistema Lietuvoje 1995-2003-aisiais metais:
Vietos savivaldos sistema Lietuvoje nuo 2003-ųjų metų:
Savivaldybių institucijos (pagal aktualią Vietos savivaldos įstatymo redakciją 2007 01):
Meras
Savivaldybių funkcijos (pagal aktualią Vietos savivaldos įstatymo redakciją 2007 01):
Pagal sprendimų priėmimo laisvę:
Pagal veiklos pobūdį:
Savarankiškosios savivaldybių funkcijos (pagal aktualią redakciją 2007 01):
Priskirtosios funkcijos (pagal aktualią įstatymo redakciją 2007 01) (I):
Priskirtosios funkcijos (pagal aktualią įstatymo redakciją 2007 01) (II):
Valstybinės funkcijos (pagal aktualią įstatymo redakciją 2007 01) (I):
Valstybinės funkcijos (pagal aktualią įstatymo redakciją 2007 01) (II):
Tarpvyriausybinių santykių raida JAV:
Tarpvyriausybinių santykių raida JAV:
Mandatai (federaliniai tarpvyriausybinio reguliavimo aktai):
Federalinės vyriausybės paramos valstijoms ir vietos valdžiai formos:
Biudžeto valdymas ir strateginis planavimas viešajame sektoriuje
Paskaita Nr.8
Valstybės piniginiai ištekliai:
Valstybės biudžeto pajamos
Nemokestinės pajamos
Mokestinės pajamos
Kitos pajamos
Pajamos iš valstybės
turto
Pelno mokestis
Pridėtinės vertės
mokestis
Akcizai
Tarptautinės prekybos
ir sandorių
mokesčiai
Valstybės rinkliavos
Konsulinis mokestis
Biudžetinių įstaigų
pajamos
už teikiamas
paslaugas
Negrąžintinė
finansinė
parama
Kitos pajamos
Lietuvos banko
likutinis pelnas
Mokestis už
valstybės gamtos
išteklius
Mokestis už valstybės
kapitalo naudojimą
Palūkanos už paskolas
ūkio subjektams
Dotacijos
Savivaldybių biudžetų pajamos:
pajamos iš mokesčių, gaunamos į savivaldybių biudžetus pagal įstatymus ir kitus teisės aktus
Mokestinės savivaldybių pajamos:
LIETUVOS RESPUBLIKOS 2005 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETAS
Pajamos | Iš viso (tūkst. Lt)
PAJAMOS 11094037
MOKESČIAI 10195775
Pajamų ir pelno mokesčiai 2517155
Gyventojų pajamų mokestis 1520132
Pelno mokestis 997023
Prekių ir paslaugų mokesčiai 7505407
Pridėtinės vertės mokestis* 5119081
Atskaitymai nuo pajamų pagal Lietuvos Respublikos
miškų įstatymą 13000
Atskaitymai nuo pajamų pagal Lietuvos Respublikos
Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymą 230000
Akcizai 1972440
Cukraus mokesčiai 4500
Loterijų ir azartinių lošimų mokestis 20000
Transporto priemonių mokesčiai 50100
Mokestis už aplinkos teršimą 25166
Rinkliavos 71120
Tarptautinės prekybos ir sandorių mokesčiai 173213
LIETUVOS RESPUBLIKOS 2005 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETAS
Pajamos | Iš viso (tūkst. Lt)
KITOS PAJAMOS 898262
Turto pajamos 273179
Palūkanos už paskolas 71279
Palūkanos už depozitus 12500
Lietuvos banko likutinis pelnas 55000
Dividendai 49885
Mokestis už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise 17900
Mokestis už valstybinius gamtos išteklius 15615
Naftos ir dujų išteklių mokestis 51000
Pajamos už teikiamas paslaugas 547370
Pajamos už patalpų nuomą 16000
Konsulinis mokestis 50000
Pajamos už atsitiktines paslaugas 287302
Įmokos už mokslą aukštosiose mokyklose 172068
Žyminis mokestis 10000
Kitos pajamos 12000
Kitos neišvardytos pajamos 77713
LIETUVOS RESPUBLIKOS 2005 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETAS
Pajamos | Iš viso (tūkst. Lt)
SANDORIAI SU MATERIALIUOJU IR NEMATERIALIUOJU TURTU BEI FINANSINIŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ PRISIĖMIMAS 79905
Ilgalaikio materialiojo turto realizavimo pajamos 66920
Žemė 39420
Kitas ilgalaikis materialusis turtas 27500
SANDORIAI SU FINANSINIU TURTU 12985
Kitos gautinos sumos 12985
Iš viso 11173942
Europos Sąjungos parama 2676398
IŠ VISO 13850340
Akcizais apmokestinamos šios prekės:
etilo alkoholis ir alkoholiniai gėrimai
Pelno mokesčio tarifai:
Gyventojų pajamų mokesčio tarifai:
Pridėtinės vertės mokesčio tarifai:
Vyriausybės rezervo lėšos:
Valstybės apyvartos lėšos:
Valstybės dotacijos savivaldybėms:
Biudžeto formavimo principai:
Biudžeto formavimo metodai:
Valstybės investicijos:
Valstybės ir savivaldybių turtas:
Valstybės skola:
Valstybės fondai:
Viešojo sektoriaus apskaitos reforma:
Viešojo sektoriaus apskaitos reforma:
Buhalterinės apskaitos dokumentai:
Finansinės atskaitomybės dokumentai (kaupimo principas):
Biudžeto programinio formavimo etapai:
Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių rengimo planas ( I etapas)
Vyriausybė
Patvirtina strateginius tikslus
iki kovo 15 d.
Finansų ministerija
Statistikos departamentas
Informaciją apie
naujus ir netęstinus investicinius projektus
Pateikia praeitų metų
ataskaitinius duomenis
Iki kovo 24 d.
Pateikia informaciją apie:
šių programų priemones;
tvarka;
1.
3.
(iki balandžio 3d.)
Asignavimų valdytojai
Pateikia (iki 04 14)
Trijų metų prognozuojamus makroekonominius rodiklius
Ūkio ministerija
Kitos valstybės
institucijos
Pateikia (iki 04 28)
Valstybės įmonė
turto fondas
Pateikia (Iki 04 14) duomenis apie
numatomas gauti
pajamas iš
privatizavimo
Sandorių per tris metus
2.
4.
6.
Naujų ir netęstinų investicinių projektų
sąrašas
iki balandžio 28 .
5.
7.
Skaidrės
Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių rengimo planas ( II etapas)
Vyriausybė
Patvirtina pagrindinius prognozuojamus makroekonominius rodiklius
ir maksimalių asignavimų nustatymo bendruosius principus
Finansų ministerija
Informuoja per 10 d.d.
Asignavimų valdytojai
Ūkio ministerija
Apie numanomą asignavimų apimtį
Apie Valstybės investicijų per tris metus
programai numatomų skirti
valstybės investicijų kontrolines sumas
Pateikia (iki birželio 20 d.):
projektais su atitinkamais skaičiavimais;
(kartu su vertinimo kriterijais)
Pateikia (iki birželio 20 d.)
valstybės investicijų per tris metus metmenis
Asignavimų valdytojai, kuriems perskolintos paskolos, gautos valstybės vardu
ar suteiktos paskolos su valstybės garantijas kuriems numatoma
suteikti ar perskolinti tokias paskolas
Pateikia duomenis
iki liepos d.
apie šiais metais grąžintinas
ir mokėtinas sumas
Vyriausybės kanceliarija
2001 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių rengimo planas ( III etapas)
Vyriausybės kanceliarija
Išanalizuoja asignavimų valdytojų strateginius veiklos planus
ir Valstybės investicijų per tris metus programos metmenis
Pateikia išvadas
(iki liepos 7 d.)
Finansų ministerija
Ūkio ministerija
Parengia ir pateikia (iki rugsėjo 5 d.)
LR Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų
finansinių rodiklių pirminius projektus
Parengia ir pateikia (iki rugsėjo 5 d.)
LR Valstybės investicijų 2001 -2003 m. programos
projektą
Vyriausybė
Nustato galutinius
asignavimų dydžius
Parengia ir pateikia (iki m. rugsėjo 25 d.)
LR Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų
finansinių rodiklių galutinius projektus ir su jais susijusių teisės aktų projektus
Parengia ir pateikia (iki rugsėjo 25 d.)
LR Valstybės investicijų 2001 -2003 m. programos
patikslintą projektą
1 etapas
2 etapas
Žymėjimai :
Valstybės biudžeto svarstymas ir tvirtinimas
VYRIAUSYBĖ
I. Valstybės biudžeto projekto pateikimas
1.Valstybės biudžeto projektas
2.Duomenys, kuriais pagrįstas projektas
SEIMAS
Seimo sekretoriatas
Seimo valdyba
Kiti seimo komitetai
ir frakcijos
Valstybės
kontrolierius
Seimo Biudžeto ir finansų
komitetas
Išnagrinėja jų konpetenciją atitinkančius valstybės biudžeto klasifikacinius skyrius, pateikia
PATAISAS, IŠVADAS IR PASIŪLYMUS
iki lapkričio 10 d
Artimiausiame Seimo posėdyje išklausomas Vyriausybės pranešimas apie valstybės
biudžeto projektą
II. Valstybės biudžeto projekto svarstymas Seimo komitetuose
Skiriama ne mažiau 15 d.
Siūlymai ir pastabos iš suinteresuotų asmenų
IŠVADA
iki lapkričio 15 d
Valstybės biudžeto svarstymas ir tvirtinimas (tęsinys)
IV. Valstybės biudžeto I svarstymas Seime
I. Valstybės biudžeto II svarstymas Seime
III. Valstybės biudžeto svarstymas Seimo
Biudžeto ir finansų komitete
Gavus kitų komitetų išvadas, nuomones, pataisas, kartu su Vyriausybės, frakcijų, kitų komitetų atstovais apsvarsto biudžeto projektą ir pateikia išvadas
Tvirtinimas
Papildomas svarstymas atmetus biudžeto projektą
Esant daug svarbių pastabų grąžinamas Vyriausybei pataisyti
Laiku nepatvirtinus išlaidos biudžetinių
metų pradžioje vienam mėn. negali viršyti
1/12 praėjusių metų biudžeto išlaidų
Viešųjų institucijų veiklos vertinimas, kontrolė ir priežiūra. Efektyvumo problema viešajame administravime
Paskaita Nr. 9
Atskaitomybės formos:
Atskaitomybės formos:
Atskaitomybės įtvirtinimo mechanizmai (1):
Atskaitomybės įtvirtinimo mechanizmai (2):
Valstybės kontrolė Lietuvoje:
Valstybės kontrolė Lietuvoje:
(Valstybės kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymas, 2001 m.)
Audito rūšys:
(Valstybės kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymas, 2001 m.)
Veiklos audito kriterijai:
(Valstybinio audito reikalavimai, 2002 m.)
Audito planas apima:
(Valstybinio audito reikalavimai, 2002 m.)
Savivaldybės kontrolierius:
(Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymas, 2000 m.)
Vidaus audito teisinis reglamentavimas:
Vidaus auditas ir vidaus kontrolė:
(Vidaus audito ir kontrolės įstatymas, 2002 m.)
Vidaus audito uždaviniai:
(Vidaus audito ir kontrolės įstatymas, 2002 m.)
Administracinė priežiūra:
(Viešojo administravimo įstatymas, 1999 m., 9 str.)
Administracinė priežiūra:
Administracinės procedūros:
(Viešojo administravimo įstatymas, 1999 m.)
Administraciniai teismai:
Seimo kontrolierius:
(Seimo kontrolierių įstatymo pakeitimo įstatymas, 2004 m.)
Viešojo administravimo monitoringas:
(Viešojo administravimo įstatymas, 1999 m., 10 str.)
Viešųjų institucijų veiklos vertinimo metodai ir modeliai:
Sugretinimo rūšys
Dalijimasis gerąja ir geriausiąja patirtimi:
“Kai dirbame gerai, turime
dalintis geromis idėjomis su daugybe
organizacijų, teikiančių įvairias
viešąsias paslaugas”
Besimokančios organizacijos:
“...šiuolaikinėje [žinių]
ekonomikoje turi konkuruoti
[žinias kuriantys] tinklai,
o ne įstaigos ar sektoriai”
Mokymosi kultūra:
“Valstybės tarnyba turi tapti
besimokančia organizacija.
Reikalinga pasimokyti iš praeities
pasisekimų ir klaidų.”
Sugretinimas
Veiklos matavimo samprata:
“Veiklos matavimas yra reguliari organizacijos veikla, kuri užtikrina informaciją apie paslaugų teikimo rezultatus.”
(Hatry, 1996, p.539 - 540).
Kodėl reikia matuoti veiklos rezultatus?
(Osborne, Gaebler, 1992)
Veiklos matavimo proceso sudėtinės dalys
Sėkmingų veiklos rodiklių charakteristikos:
(Mayne, Zapico-Goni, 1999, p.14).
Sėkmingo veiklos matavimo sąlygos:
(Mayne, Zapico-Goni, 1999, p.19).
Sisteminis modelis
Aplinka
Ištekliai
Inputs
Veiklos
procesai
Išeiga
Outputs
Politikos tikslai
Poreikiai
Operatyviniai tikslai
Pasekmės
Outcomes
Veiksmingumas
Efektyvumas
Sąnaudų veiksmingumas
Ekonomiškumas
Veiksmingumo samprata:
Veiksmingumas kaip kombinacija šių veiksnių:
(Steering Commitee for Review of Commonwealth/State Service Provision, 2000)
Socialinių paslaugų vaikams ir probleminėms šeimoms klientai:
(Tilbury, 2002, p.140)
Vaikų apsaugos politikos skirtingi tikslai:
Socialinės paslaugos vaikams ir probleminėms šeimoms – išeigos rodikliai
Socialinės paslaugos vaikams ir probleminėms šeimoms - pasekmių rodikliai
Socialinės paslaugos vaikams ir probleminėms šeimoms – išteklių rodikliai
Socialinės paslaugos vaikams ir probleminėms šeimoms – veiklos procesų rodikliai
Vaikų apsaugos veiklos rodikliai 2000-aisiais metais Australijoje
Sritis | Rodikliai |
Vaikų apsauga | |
Pasekmės klientams | 1) Pakartotiniai pažeidimų įrodymai; 2) Įrodymai po to, kai buvo priimtas sprendimas apie įrodymų nebuvimą |
Tikslai | Pažeidimų įrodymų skaičius |
Kokybė | 1)Darbuotojų, tiriančių konkrečius pažeidimų atvejus pastovumas; 2) Klientų pasitenkinimas; 3) laikotarpis nuo pranešimo gavimo iki tyrimo pradžios; 4) laikotarpis iki tyrimo pabaigos |
Efektyvumas | Sąnaudos tikslinės grupės asmeniui |
Vaikų globa | |
Pasekmės klientams | 1)Vaiko grąžinimas į namus; 2) globos ne namuose saugumas; 3) nuolatinė globa |
Kokybė | 1) Globos stabilumas; 2) globa šeimoje; 3) vaikų iki 12 metų globa namuose; 4) Globa pagal Aborigenų vaikų globos principus; 5)klientų pasitenkinimas; ir kt. |
Efektyvumas | Sąnaudos tikslinės grupės asmeniui |
Šaltinis: SCRCSSP, 2000; Tilbury, 2000, p.143
Jungtinės Karalystės “Geriausios vertės” socialinių paslaugų veiklos rodikliai 2001-2002 metais I
Jungtinės Karalystės “Geriausios vertės” socialinių paslaugų veiklos rodikliai 2001-2002 metais II
Jungtinės Karalystės “Geriausios vertės” socialinių paslaugų veiklos rodikliai 2001-2002 metais III
Jungtinės Karalystės “Geriausios vertės” socialinių paslaugų veiklos rodikliai 2001-2002 metais III
Subalansuota rodiklių sistema (the Balanced Scorecard):
Klientų rodikliai
Vidinių procesų rodikliai
Mokymosi ir augimo rodikliai
Vizija ir strategija
Finansiniai
rodikliai
Kad mes pasiektume savo viziją/misiją, kaip mūsų klientai ir rinkėjai turi matyti mūsų žodžius ir veiksmus?”
Ko klientai ir suinteresuotos grupės tikisi iš mūsų organizacijos/padalinio šiuo klausimu?
Kaip mūsų organizacija/padalinys išmatuos pažangą šioje strateginėje veikloje?
Siekdami savo misijos ir vizijos, kaip sumažinsime sąnaudas valstybei ir visuomenei?
Kas yra mūsų finansuotojai ir ko jie tikisi iš mūsų organizacijos/padalinio šiuo klausimu?
Kaip išmatuosime, ar mūsų organizacija/padalinys atitinka šiuo lūkesčius?
Kad patenkintume klientų ir visuomenės poreikius, kokiems procesams turime skirti prioritetą?
Kuriems organizacijos/padalinio veiklos procesams turime skirti daugiausiai dėmesio, ką turime daryti labai gerai, kad šie procesai būtų įgyvendinti?
Kaip organizacija/padalinys išmatuos strateginės vidinės veiklos pažangą?
Kaip išsaugosime sugebėjimą keistis ir tobulėti, siekdami įgyvendinti savo viziją ir misiją?
Kokia mokymosi ir augimo veikla yra būtina, kad mūsų organizacija/padalinys įgyvendintų vidinius veiklos procesus? Ką turime, padaryti, kad vyktų mokymasis ir augimas?
Kaip organizacija/padalinys išmatuos pažangą kiekvienoje mokymosi ir augimo srityje?
Viešųjų organizacijų teorijos. Vadovavimas viešojoje organizacijoje
Paskaita Nr. 10
Organizacija:
Santykis tarp vadybos, viešojo administravimo ir organizacijų teorijų:
Organizacijų
teorijos
Vadyba
Viešasis
administravimas
Organizacijų teorijų klasifikacija:
Organizacijų teorijų temos:
Žmogiškųjų ryšių mokykla (1):
Vėlyvoji žmogiškųjų ryšių teorija:
Kontingencijos teorija
Kitos atviros sistemos teorijos:
Organizacijos plėtros požiūris:
Organizacijos plėtros misija:
Vadovavimo teorijos:
Personalo valdymas viešajame sektoriuje
Paskaita Nr. 11
Žmogiškųjų išteklių vadybos funkcijos:
Darbo planavimas:
Personalo verbavimas:
Personalo atranka (1):
Personalo atranka (2):
Personalo vertinimas:
Personalo skatinimas:
Valstybės tarnybos modeliai ES šalyse:
| Karjeros modelis | Postų modelis |
Priėmimo į darbą sąlygos | Priėmimas į žemiausias pareigybes Būtinas specialus išsilavinimas Būtina stažuotė ar bandomasis laikotarpis | Galimas priėmimas ir ne į žemiausias pareigybes Nereikalaujama specialaus išsilavinimo, tik atitinkami įgūdžiai Nėra stažuotės reikalavimo |
Karjera | Yra pareigų paaukštinimo sistema | Nėra pareigų paaukštinimo sistemos |
Tarnybos trukmė | Paskyrimas į pareigas neterminuotas | Terminuoti kontraktai |
Darbo užmokestis | Darbo užmokestį nustato specialūs teisės aktai | Kolektyvinė sutartis; individualus mokėjimas |
Pensijų sistema | Reglamentuoja specialūs teisės aktai | Kolektyvinė sutartis, bendra sistema visoje valstybėje |
Darbo įstatymų taikymas | Specialūs teisės aktai | Derybos su valdžios institucijomis ir profsąjungomis; kolektyvinė sutartis |
Lietuvos valstybės tarnybos modelis:
Valstybės tarnybos raida Lietuvoje (1):
Valstybės tarnybos raida Lietuvoje (2):
Valstybės tarnybos raida Lietuvoje (3):
Valstybės tarnybos valdymas:
Personalo tarnybos funkcijos:
Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimas:
Valstybės tarnautojų vertinimo tikslai:
Valstybės tarnautojų vertinimo kriterijai:
Valstybės tarnautojų mokymo modeliai:
Valstybės tarnautojų darbo užmokestis:
Naujosios viešosios vadybos ir naujosios viešosios tarnybos sampratos
Paskaita Nr. 13
Naujasis viešasis administravimas:
Naujosios viešosios vadybos teoriniai šaltiniai:
Naująją viešąją vadybą sąlygoję veiksniai:
“Verslininkiškos valdžios” principai:
Osborne D., Gaebler T. Reinventing Government, 2002.
Naujosios viešosios tarnybos principai:
Naujosios viešosios tarnybos principai:
Gero valdymo principai (OECD):
Viešasis administravimas pasaulio šalyse
Paskaita Nr.14
Reformų priemonės turėjusios įtakos viešojo sektoriaus dydžiui (EBPO):
Viešojo sektoriaus vadybos reformų kryptys (EBPO):
Viešojo valdymo reformų modeliai (Guy Peters):
Keturios viešojo valdymo reformų strategijos (Pollitt, Bouckaert):
Viešojo valdymo reformos trajektorijos (Pollitt, Bouckaert):
Viešojo valdymo reformų paradoksai (Pollitt, Bouckaert):
Viešojo valdymo reformų paradoksai II (Pollitt, Bouckaert):
Viešojo valdymo reformos Jungtinėje Karalystėje:
Viešojo valdymo reformos JAV:
Viešojo valdymo reformos Naujojoje Zelandijoje:
Viešojo valdymo reformos Australijoje:
Viešojo valdymo reformos Vokietijoje:
“Naujasis valdymo modelis” Vokietijoje:
Viešojo valdymo reformos Prancūzijoje:
Viešojo valdymo reformos Švedijoje:
Tezės:
Vilniaus miesto savivaldybė 2000 - 2002m.:
Viešojo administravimo plėtros iki 2010 metų Lietuvoje strategija (1):
Viešojo administravimo sektoriaus tikslai (1):
Tobulinti viešojo administravimo sistemą
Tobulinti valdymo institucijų sistemos sandarą ir modernizuoti jų vidines struktūras; Tobulinti į rezultatus orientuotą valdymą; Supaprastinti sprendimų priėmimo procedūras; Gerinti teikiamų viešųjų paslaugų kokybę
Tobulinti regioninio valdymo institucijų vidinę sandarą ir jų veiklą
Dekoncentruoti ir decentralizuoti valdymą; Optimizuoti teritorinį valdymą
Plėtoti vietos savivaldą
Didinti savivaldybių veiklos ir finansinį savarankiškumą, savivaldybių veiklos ir finansinio valdymo efektyvumą; Sudaryti sąlygas savivaldybėms teikti geros kokybės, gyventojams prieinamas paslaugas; Skatinti, kad vietos gyventojų bendruomenių atstovai aktyviau dalyvautų priimant savivaldybių sprendimus; Stiprinti seniūnijas vykdant vidinę savivaldybių decentralizaciją
Viešojo administravimo sektoriaus tikslai (2):
Didinti valstybės tarnybos administracinius gebėjimus, gerinti valstybės tarnautojo įvaizdį
Tobulinti viešojo administravimo institucijų teikiamų paslaugų prieinamumą, kokybę skaidrumą ir trumpinti trukmę plačiau naudojantis patikimų IT galimybėmis