Grafika

Kompiuterinė grafika�

Tai vaizdų kūrimas, redagavimas ir pateikimas skaitmeniniu būdu.

Ji apima dvi pagrindines šakas:

​

• 2D grafika (plokštuminė): naudojama leidybai, internetui, UI dizainui.

​

• 3D grafika: naudojama žaidimuose, filmuose, animacijoje, vizualizacijose.

2D grafikos istorija

1. Pradžia (1960–1970 m.)

• Pirmieji kompiuteriniai brėžiniai: grafika buvo labai paprasta – linijos, taškai, kontūrai.
• Naudota inžinerijoje ir architektūroje.

2. 1980–1990 m. – asmeniniai kompiuteriai

• Atsirado bitmap (taškinė) grafika, paprasti žaidimai.
• Naudotos ribotos spalvos – pvz., 16 ar 256.
• Pavyzdys: žaidimas „Super Mario Bros.“ (1985) – 2D platformeris su paprasta rastrine grafika.

3. 1990–2000 m. – pažangesnis dizainas

• Paplito grafinio dizaino programos kaip Adobe Photoshop ir CorelDRAW.
• Atsirado vektorinių logotipų, reklamų, spaudos dizainas.

3D grafikos istorija

1. Pradžia (1970–1980 m.)

• Pirmieji bandymai kurti 3D modelius – paprasti objektai: kubai, sferos.
• Vaizdai buvo vieliniai modeliai (angl. wireframe).
• Pavyzdys: filmas „Futureworld“ (1976) – vienas pirmųjų, kur panaudota 3D animacija.

2. 1990–2000 m. – tikroviškesnė grafika

• Atsirado tekstūravimas, apšvietimas, šešėliai.
• Kompiuteriniai žaidimai ir filmai pradėjo naudoti vis realesnę 3D grafiką.
• Pavyzdys: filmas „Toy Story“ (1995) – pirmasis pilnai 3D animuotas ilgametražis filmas.

3. 2000–2020 m. – fotorealizmas ir realaus laiko grafika

• Naudojama 3D modeliavime, architektūroje, žaidimuose, VR/AR.
• Realus apšvietimas, fizikos modeliavimas.
• Pavyzdys: žaidimas „The Witcher 3“ (2015) – pažangi 3D grafika su dideliu detalių lygiu.

Taškinė (rastrinė) grafika�

• Sudaryta iš pikselių (mažų kvadratėlių).

​

• Naudojama nuotraukoms, detaliems vaizdams.

​

• Pavyzdžiai: JPEG, PNG, GIF, BMP.

​

• Privalumas: gerai atvaizduoja realistiškus vaizdus.

​

• Trūkumas: blogėja kokybė didinant (pikseliuojasi).

Vektorinė grafika�

• Sudaryta iš linijų, kreivių, figūrų, aprašytų matematiškai.

​

• Naudojama logotipams, ikonoms, iliustracijoms.

​

• Pavyzdžiai: SVG, AI, EPS, PDF.

​

• Privalumas: nepraranda kokybės keičiant dydį.

​

• Trūkumas: netinka detalioms nuotraukoms.

Grafikos failų formatai�

• JPG/JPEG: spaudžia failą su tam tikru kokybės praradimu, geras nuotraukoms.

​

• PNG: palaiko permatomumą, nesuspaudžia kokybės, tinka internetui.

​

• GIF: palaiko animacijas, ribotas spalvų kiekis.

​

• SVG: vektorinis formatas, tinka žiniatinkliui.
• PDF / .EPS – naudojami spaudai, vektorinio tipo dokumentai.

🔄 Kas nutinka konvertuojant iš vektorinės į taškinę grafiką?

1. Prarandamas mastelio lankstumas� Vektorinė grafika gali būti didinama ar mažinama be kokybės praradimo. Taškinė grafika (pvz., JPEG, PNG) turi fiksuotą skiriamąją gebą, todėl padidinus vaizdą jis gali tapti pikseliuotas arba neryškus.�
2. Fiksuota raiška� Konvertuojant reikia pasirinkti rezoliuciją (pvz., 300 dpi). Tai nulems, kiek detali bus taškinė versija. Per maža raiška – prastas vaizdas, per didelė – didelis failas.�
3. Spalvų ir efektų interpretacija� Kai kurie vektorinių programų efektai (pvz., permatomumas, šešėliai) gali būti supaprastinti arba pakeisti konvertuojant.�
4. Failo formatas keičiasi� Vektoriniai formatai: SVG, AI, EPS� Taškiniai formatai: PNG, JPEG, BMP, TIFF

Spalvų modeliai�

• RGB (Red, Green, Blue) RŽM: naudojamas ekranuose (monitoriai, televizoriai, telefonai).
• Spalvos gaunamos maišant šviesą.
• Pvz.: raudona + žalia + mėlyna = balta.
• CMYK (Cyan, Magenta, Yellow, Black) ŽRGJ: naudojamas spaudoje.
• Žydra, rausvai raudona, geltona, juoda
• Spalvos maišomos iš dažų.

​

• HSB / HSV (Hue, Saturation, Brightness/Value)
• Naudojamas grafikos programose.
• Patogus spalvos atspalvio, sodrumo ir šviesumo reguliavimui.
• LCH (šviesumas Lightness, sodrumas Chroma, atspalvis Hue) spalvų erdvė
• remiasi žmogaus suvokimu
• naudojama spalvų teorijoje, dizaino ir spaudos srityse.

Kai paveikslas sukurtas naudojant RGB (raudona, žalia, mėlyna) spalvų modelį ir vėliau konvertuojamas į CMYK (žalsvai mėlyna, purpurinė, geltona, juoda) modelį, gali įvykti spalvų pokyčiai. Štai kodėl:

🔄 RGB → CMYK konvertavimo pasekmės:

1. Spalvų praradimas: RGB modelis turi platesnį spalvų spektrą nei CMYK. Kai kurios ryškios RGB spalvos (pvz., neoninės ar labai sodrios) negali būti tiksliai atvaizduotos CMYK formatu.�
2. Spalvų pasikeitimas: Kai kurios spalvos gali atrodyti blankesnės arba tamsesnės po konvertavimo. Pvz., ryški mėlyna RGB spalva gali tapti pilkšva CMYK versijoje.�
3. Spaudos netikslumai: Kadangi CMYK naudojamas spausdinimui, o RGB – ekrane, tai, kas atrodo ryšku ekrane, gali būti ne tokia ryšku ant popieriaus.

Elektroninėje leidyboje dažniausiai naudojamas RŽM (RGB) spalvų modelis.

📘 Kodėl RGB?

• Skaitmeniniai ekranai (kompiuteriai, telefonai, planšetės) naudoja šviesą, o RGB modelis yra pagrįstas šviesos maišymu.
• Elektroninė leidyba – tai PDF dokumentai, e-knygos, interneto puslapiai, skaitmeniniai žurnalai – visi jie rodomi ekranuose, todėl RGB yra tinkamiausias.

🖨️ Kada naudojamas CMYK?

• CMYK (ŽPGJ) naudojamas spausdinimui, nes jis pagrįstas dažų maišymu. Jei elektroninis leidinys bus spausdinamas, tuomet reikia konvertuoti į CMYK.

Spalvų derinimo principai�

• Pagrindinės spalvos:
• RGB – raudona, žalia, mėlyna.
• Papildomos spalvos: gaunamos maišant dvi pagrindines.
• Spalvų ratas: padeda suderinti spalvas
• komplementinės – tai priešingos spalvos spalvų rate (pvz., mėlyna ir oranžinė). Derinant jas kartu išgaunamas stiprus kontrastas.
• analogiškos – tai spalvos, esančios greta viena kitos rate (pvz., mėlyna, mėlynai žalia, žalia). Sukuria švelnius, harmoningus perėjimus.
• triados – trys vienodais atstumais esančios spalvos spalvų rate (pvz., raudona, geltona, mėlyna). Deriniai išlaiko balansą tarp kontrasto ir harmonijos.
• Derinami ne tik atspalviai, bet ir:
• Objektų dydžiai
• Išdėstymas puslapyje
• Fonas ir užpildai
• Kontrastas tarp teksto ir fono

Dizaino pagrindai�

• Spalvų pasirinkimas:
• Kontrastas - padeda užtikrinti gerą matomumą ir įskaitomumą
• Nuotaika – sukelia emocijas
• Funkcionalumas -padeda struktūruoti turinį:
• skirtos mygtukams, įspėjimams, informacijos blokams.
• nurodo veiksmus ar būsenas (pvz., žalia – patvirtinta, raudona – klaida).
• Užpildai (angl. fills):
• Vienspalviai - naudojama viena spalva. Paprasta, aišku, dažnai taikoma logotipuose, ikonose
• Gradientiniai - spalvos pereina iš vienos į kitą (pvz., iš mėlynos į baltą). Suteikia gylio, dinamikos, modernaus stiliaus įspūdį.
• Tekstūriniai - objektas užpildomas raštu ar vaizdu (pvz., medžio, audinio ar metalo tekstūra). Naudojama, kai norima suteikti realistiškumo ar dekoratyvumo.

Dizaino pagrindai�

Objektų dydžiai:

• Hierarchiją - dydžiai padeda parodyti, kas svarbiausia.�Pvz.: pagrindinis antraštės tekstas – didesnis nei paprastas tekstas.�Didelis objektas traukia dėmesį pirmiausia.
• vizualinis svoris - dydis, spalva ir forma lemia, kiek „sunkiai“ objektas atrodo puslapyje.�Net jei du objektai vienodo dydžio, tamsesnis ar ryškesnis gali atrodyti „sunkesnis“.

Naudojant dydžius tikslingai, vartotojas lengviau supranta struktūrą, turinys tampa aiškesnis ir patrauklesnis.

Išdėstymas puslapyje:

• Balansas - elementai turėtų būti paskirstyti tolygiai – ne per daug vienoje pusėje.
• Simetriškas – viskas išdėstyta lygiai, tvarkingai (pvz., plakatas).
• Asimetriškas – elementai nevienodi, bet vis tiek vizualiai subalansuoti (pvz., modernus tinklapis).
• žvilgsnio kryptis -mūsų akys natūraliai seka tam tikru keliu (dažnai iš kairės į dešinę, iš viršaus į apačią).
• Dizainas turėtų „vesti“ žvilgsnį – padėti pirmiausia pamatyti svarbiausią informaciją.

Geras išdėstymas ne tik atrodo gražiai – jis padeda geriau suprasti turinį.

Leidinio maketas��

Tai vizualus leidinio išdėstymo planas, apimantis tekstą, iliustracijas, grafinius elementus.

​

lankstinuko, laikraščio ar skelbimo

Leidinio maketo rengimo ciklas:�

​

• Teksto ir iliustracijų įvedimas
• Surenkama visa reikalinga medžiaga: tekstai, nuotraukos, paveikslėliai.
• Kalbinis ir dalykinis redagavimas
• Tikrinama kalba (gramatika, stilius) ir informacijos tikslumas.
• Techninis redagavimas ir maketavimas
• Koreguojamas šriftas, spalvos, iliustracijų dydžiai.
• Išdėstomi elementai puslapyje pagal dizaino principus.
• Signalinis egzempliorius
• Paruošiamas bandomasis variantas (pdf arba atspausdintas).
• Tikrinama, ar viskas gerai atrodo ir veikia.

Programos maketavimui:�

• Adobe InDesign – profesionali leidinių kūrimo programa.

​

• Canva – paprastas naudoti įrankis su šablonais.

​

• Microsoft Publisher – tinkamas paprastiems leidiniams.

​

• Scribus – nemokama atvirojo kodo alternatyva.

Publikavimas:�

• Skaitmeninis: PDF, e-knygos, internetiniai leidiniai.

​

• Spauda: lankstinukai, atvirukai, plakatai, laikraščiai, žurnalai.