Saugaus elgesio taisyklės

​

 Saugus elgesys

Mažeikių Gabijos gimnazija

mokytoja L. Katarskienė

Pasiekimai:

​

F.1. Saugo sveikatą;

​

F.2. Saugo aplinką;

​

F.3. Saugiai elgiasi virtualioje erdvėje.

​

​

​

​

​

Saugo sveikatą

​

​

Mokymo(si) turinys

28.6.1. Saugus ir sveikatą tausojantis darbas skaitmeniniu įrenginiu

​

28.6.2. Rizikos žmogaus fizinei ir psichinei savijautai naudojant skaitmenines technologijas

​

29.6.1. Higienos, ergonominės ir techninės saugaus darbo skaitmeninėmis technologijomis normos.

​

Saugo aplinką

​

​

Mokymo(si) turinys

25.6.2. Skaitmeninės technologijos ir aplinka.

​

26.6.2. Skaitmeninių technologijų poveikis visuomenei ir aplinkai.

​

27.6.2. Veiksmai, kurie mažina skaitmeninių technologijų neigiamą poveikį aplinkai.

​

28.6.3. Skaitmeninių technologijų svarba aplinkosaugos sprendimams.

​

29.6.2. Aplinkosaugos problemos ir jų sprendimai.

​

Saugiai elgiasi virtualioje erdvėje.

​

​

Mokymo(si) turinys

25.6.3. Asmeninių duomenų saugumas.

​

27.6.4. Kibernetinės grėsmės.

​

28.6.4. Saugaus darbo virtualiojoje erdvėje principai, pavojai ir problemos

​

29.6.3. Virtualiųjų aplinkų saugumo nuostatai.

Projektas

I klasė

PROJEKTAI

1. „Kaip technologijos veikia mūsų sveikatą? Kūno kaina už skaitmeninį komfortą" Fizinis aspektas
2. „Kaip technologijos veikia mūsų sveikatą? Virtualus pasaulis ir emocinė sveikata" Psichologinis aspektas
3. Kompiuteris ir sveikata: teisinis reglamentavimas bei saugos taisyklės
4. "Fizinė ergonomika: kaip suderinti kūną ir kompiuterio darbo vietą"
5. „Skaitmeninės technologijos ir aplinka: pėdsakas, kurio nematome“
6. Duomenų centrai: „Nematomi energijos ryjikai“
7. E-atliekų krizė: „Greita mada technologijų pasaulyje“
8. Technologijos aplinkosaugai: draugas ar priešas?
9. Skaitmeninis skydas: kibernetinis saugumas valstybėje ir versle
10. Kibernetinės grėsmės jaunimui
11. „Saugus darbas virtualioje erdvėje: virtualių aplinkų saugumas – taisyklės visiems“
12. Asmens duomenų saugumas: ką apie mane žino internetas?
13. „Ateities profesijos: kokius darbus pakeis technologijos ir kaip pasiruošti?“
14. „Dirbtinis intelektas moksle: pagalbininkas ar mąstymo vagis?“
15. Kaip atpažinti melagienas internete?

Naudingos nuorodos

Ergonomika – kas tai?

skiaityti čia

Kompiuterizuotos darbo vietos ergonomika.

skaityti čia

Darbo kompiuteriu sauga NVSC

​

skaityti čia

Higienos norma HN 32:2004

​

skaityti čia

Teorinis pagrindimas

Saugo sveikatą

28.6.1. Saugus ir sveikatą tausojantis darbas skaitmeniniu įrenginiu

​

gebėti organizuoti darbo vietą ir laikytis principų, kad būtų išvengta fizinių ir psichinių problemų.

​

Pavyzdžiai:

​

• Tinkamas stalo ir kėdės aukštis, ekrano pozicija.
• Darbo pertraukos kas 45–60 min.
• Akies pratimai ir regos apsauga.
• Laiko valdymas, kad būtų išvengta per didelio ekrano naudojimo.

28.6.2. Rizikos žmogaus fizinei ir psichinei savijautai naudojant skaitmenines technologijas

​

atpažinti galimas problemas, kylančias dėl ilgalaikio ar netinkamo skaitmeninių įrenginių naudojimo.

​

Pavyzdžiai:

​

• Kūno laikysenos problemos, nugaros skausmai, riešo ir rankos apkrova.
• Regos nuovargis, galvos skausmai.
• Miego sutrikimai dėl ekrano šviesos.
• Psichologinis nuovargis, priklausomybė nuo socialinių tinklų, stresas.

29.6.1. Higienos, ergonominės ir techninės saugaus darbo skaitmeninėmis technologijomis normos

​

gebėti taikyti oficialias taisykles ir rekomendacijas darbo vietoje su skaitmeninėmis technologijomis.

​

Pavyzdžiai:

​

• Ergonomiškai pritaikyta darbo vieta: stalo aukštis, kėdė, monitoriaus pozicija.
• Tinkama apšvietimo sistema (natūrali šviesa, be akinimo).
• Laiko ribojimai naudojant ekranus mokykloje ar namuose.
• Techninės saugos priemonės: laidų tvarkymas, įrangos stabilumas, tinkama įrenginių priežiūra.

28.6.2.

Rizikos žmogaus fizinei ir psichinei savijautai naudojant skaitmenines technologijas

• Sparčiai tobulėjant technologijoms, į kasdienį mūsų gyvenimą kelią skinasi robotai, dirbtinis intelektas, virtuali ir papildyta realybė, 3Dspausdinimas ir kitos skaitmeninės technologijos. Jos tapo mūsų kasdienybės darbo dalimi.
• Ekspertai perspėja: itin svarbu šių pokyčių metu skirti tinkamą dėmesį fizinei ir psichinei sveikatai.

Akių ligos

• Atliktų tyrimų duomenimis regėjimo įtampa, nuovargiu (astenopija) skundžiasi nuo 40 iki 85 % visų dirbančiųjų kompiuteriais.
• Astenopija ( gr. asthenes - silpnas + ops – akis) vadinamas akių nuovargis, kurį sukelia įtampa žiūrint į smulkius objektus. Šios ligos simptomai yra dažnesni moterims, negu vyrams.
• Trumparegystė (miopija) – tai akių refrakcijos yda, kai žmogus blogai mato tolimus daiktus, nes jų vaizdas susidaro prieš tinklainę. Tai glaudžiai susijusi su kompiuteriu, viena aktualiausių sveikatos problemų, pirmaujanti tarp regėjimo sutrikimų.
• Sausų akių sindromą sukelia nepakankamas jų drėkinimas dėl ašarų plėvelės sutrikimo. Dirbant kompiuteriu ir įdėmiai žiūrint į kompiuterio ekraną, labai retai mirksima – apie 10 kartų per minutę. Dėl šios priežasties ašarų plėvelė ima greičiau garuoti ir mažiau drėkina akis.
• Darbas kompiuteriu gali sukelti akių uždegimą (konjuktyvitą, blefaritą). Akys skauda, bijo ryškios šviesos, peršti, ašaroja, parausta.

Odos pažeidimai

• Buvo atlikti testai, kurie patvirtino bėrimų ir darbo kompiuteriu ryšį.
• Nustatyta, kad minėti simptomai yra dažnesni, jeigu darbo aplinkoje yra žemesnė santykinė oro drėgmė (<40%) ir didelis elektrostatinis krūvis.

Kaulų ir raumenų sistemos problemos

Pagrindiniai kompiuteriu dirbančiam darbuotojui būdingi KRS sutrikimai ir ligos:

• nugaros, kaklo („kompiuterio kaklas“) ir pečių skausmas,
• riešo kanalo sindromas,
• krūtinės atvaros sindromas,
• sukamosios manžetės tendinitas,
• epikondilitas,
• raiščių patempimas
• raumenų / sausgyslių įtampa
• „spragsintis“ pirštas (stenozuojantis tenosinovitas)

Pavojai:

• Ergonominis veiksnys – veiksnys, kurio pagrindą sudaro fizinio darbo krūvis ir įtampa bei darbo vietos pritaikymas
• Ergonominiai rizikos veiksniai susiję su kaulų ir raumenų sistemos (toliau – KRS) sutrikimais.
• Šių veiksnių poveikis darbuotojų sveikatai – šiuo metu viena svarbiausių Europos Sąjungos darbuotojų saugos ir sveikatos problemų.
• Dažniausios darbuotojų sveikatos problemos, apie kurias pranešama, yra:
• nusiskundimai nugaros (43 proc.),
• viršutinių galūnių (42 proc.), klubų ir apatinių galūnių (29 proc.)
• skausmu ar diskomfortu bei galvos ir (arba) akių (35 proc.) skausmu.

• KRS sutrikimai – kaulų, raumenų, sąnarių, raiščių, sausgyslių, minkštųjų audinių, nervų pažeidimai ar sutrikimai, pasireiškiantys įtampa, patempimais arba uždegimais, kuriuos sukelia arba apsunkina darbinė veikla.
• KRS sutrikimų požymiai ir simptomai –
• skausmas,
• diskomfortas,
• dilgčiojimas,
• sustingimas,
• silpnumas,
• spazmai,
• traškėjimas,
• nuovargis,
• patinimas,
• pasunkėję judesiai,
• sustingimas (sumažėjusi judesių amplitudė),
• raumenų kontrolės praradimas

Prevencija

• KRS sutrikimų prevencija – ankstyvas požymių ir simptomų nustatymas bei tinkamas atsakas yra esminiai dalykai, siekiant sumažinti ergonominių rizikos veiksnių poveikio sveikatai rimtumą ir pagerinti asmens darbingumą.
• Todėl labai svarbu žinoti ir suprasti, kad KDV egzistuoja ergonominiai rizikos veiksniai, juos būtina vertinti ir valdyti.

Psichika

Pavojai:�interneto priklausomybės

• Žodis priklausomybė – „addict“ priskiriamas graikų kalbai. Jis kildinamas iš „diké“ – teisė, teisingumas, o žodis „adiktoi“ reiškia „neturintis teisių“ arba „vergas“.
• Taigi priklausomas asmuo – negalintis valdyti / sustabdyti vartojimo arba negalintis valdyti / sustabdyti savo elgesio, ypač turinčio asmeniui žalingą poveikį. Tai asmuo, vergaujantis savo elgesiui.

Pavojai:�interneto priklausomybės

• Probleminis interneto naudojimas (PIN) yra platus terminas, apimantis įvairias interneto naudojimo formas, tokias kaip besaikis žaidimas, pornografijos žiūrėjimas, pirkimas internetu, video turinio žiūrėjimas, socialinių tinklų naudojimas ir t. t
• Neseniai atsiradusios naujos PIN sritys – internetinis kaupimas (kai asmuo sistemingai siunčia įvairų skaitmeninį turinį į savo kompiuterį ar mobilųjį telefoną, kaupia medžiagą išorinėse laikmenose, bijodamas praleisti naudingą informaciją, kurios gali bet kada prireikti), kiberchondrija (ligų simptomų paiešką internete ir savidiagnozė)

Pavojai:�interneto priklausomybės

• 2020 m. atlikta metaanalizė, nagrinėjusi duomenis, apimančius 700 000 asmenų iš 113 epidemiologinių tyrimų 31 šalyje, nustatė 7 proc. PIN paplitimą
• Šiandien aktyviai kintančiame pasaulyje internetas tampa neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi. Turime išmokti racionaliai naudotis tuo, ką turime ir išlaikyti saiko jausmą, tad visi malonūs dalykai tarnaus mums, o ne mes tapsime jų vergais.

Pavojai dėl robotų

• Didėjant judrių išmaniųjų robotų skaičiui darbo vietose, neišvengiamai gali padidėti ir nelaimingų atsitikimų rizika.
• Europos saugos ir sveikatos darbe agentūra (EU-OSHA) atskleidė, jog tiesioginis kontaktas su robotais arba jų naudojama įranga, ypač ankstyvose tobulėjimo stadijose, gali turėti neigiamų pasekmių, ypač darbo vietose.

Pavojai dėl robotų

• Robotai nuolat mokosi, tad jie gali elgtis nenuspėjamai.
• Darbuotojai, kuriems tektų stengtis neatsilikti nuo išmaniojo roboto darbo spartos ir lygio, gali patirti didelį su veiklos rezultatais susijusį spaudimą.
• Tai gali daryti neigiamą poveikį darbuotojų saugai ir sveikatai – ypač psichologinei gerovei
• Daugiau dirbdami su robotais turėsime gerokai mažiau kontaktų su kitais žmonėmis, o tai gali turėti itin reikšmingą neigiamą poveikį darbuotojų savijautai

Saugo aplinką

Saugo aplinką

​

Mokymo(si) turinys

25.6.2. Skaitmeninės technologijos ir aplinka.

​

26.6.2. Skaitmeninių technologijų poveikis visuomenei ir aplinkai.

​

27.6.2. Veiksmai, kurie mažina skaitmeninių technologijų neigiamą poveikį aplinkai.

​

28.6.3. Skaitmeninių technologijų svarba aplinkosaugos sprendimams.

​

29.6.2. Aplinkosaugos problemos ir jų sprendimai.

​

25.6.2. Skaitmeninės technologijos ir aplinka

​

Suprasti, kaip skaitmeninės technologijos veikia aplinką.

​

Pvz.: elektros sąnaudos naudojant serverius, elektronikos atliekos, gamybos tarša.

26.6.2. Skaitmeninių technologijų poveikis visuomenei ir aplinkai

​

Atpažinti teigiamus ir neigiamus skaitmeninių technologijų aspektus.

​

Pvz.:

Teigiama – nuotolinis darbas, mažesnis kelionių poreikis, efektyvesnis išteklių valdymas.

​

Neigiama – elektronikos atliekų augimas, priklausomybė nuo įrenginių, energijos vartojimas.

27.6.2. Veiksmai, kurie mažina skaitmeninių technologijų neigiamą poveikį aplinkai

​

Gebėti pritaikyti atsakingus sprendimus.�

Pvz.:

• Perdirbti ir rūšiuoti elektronikos atliekas.
• Naudoti energiją taupančius įrenginius (A++ klasės).
• Taikyti debesų kompiuterijos paslaugas, optimizuojančias resursus.
• Ilgiau naudoti įrenginius (remontuoti, atnaujinti).

28.6.3. Skaitmeninių technologijų svarba aplinkosaugos sprendimams

​

Suprasti, kaip technologijos gali padėti saugoti aplinką.

​

Pvz.:

• Jutikliai oro taršai, vandens kokybei matuoti.
• „Smart city“ sprendimai (išmanus apšvietimas, transporto valdymas).
• Duomenų analizė klimato kaitos tyrimuose.
• Atnaujinamos energijos valdymo sistemos.

29.6.2. Aplinkosaugos problemos ir jų sprendimai

​

mokėti įvardyti svarbiausias aplinkos problemas ir technologinius sprendimus.

​

​

Pvz.:

• Problema: CO₂ emisijos → Sprendimas: elektromobiliai, žaliųjų duomenų centrų kūrimas.
• Problema: elektronikos atliekos → Sprendimas: perdirbimo programos, atsakingas vartojimas.
• Problema: energijos švaistymas → Sprendimas: efektyvūs algoritmai, mažesnės galios procesoriai.

Saugiai elgiasi virtualioje erdvėje.

Saugiai elgiasi virtualioje erdvėje.

​

Mokymo(si) turinys

25.6.3. Asmeninių duomenų saugumas.

​

27.6.4. Kibernetinės grėsmės.

​

28.6.4. Saugaus darbo virtualiojoje erdvėje principai, pavojai ir problemos

​

29.6.3. Virtualiųjų aplinkų saugumo nuostatai.

25.6.3. Asmeninių duomenų saugumas

suprasti, kas yra asmeniniai duomenys ir kaip juos apsaugoti.�

Pavyzdžiai:

• Slaptažodžių naudojimas ir stiprumas.
• Asmeninių duomenų nenaudojimas viešai.
• Privatumą užtikrinančių nustatymų taikymas socialiniuose tinkluose.
• Duomenų šifravimas ir atsarginių kopijų kūrimas.�

27.6.4. Kibernetinės grėsmės

atpažinti pagrindines grėsmes, kylančias naudojant skaitmenines technologijas.�

Pavyzdžiai:

• Virusai, kenkėjiškos programos (malware).
• Phishing (apgaulingi el. laiškai, siekiant pavogti duomenis).
• Hakerių atakos į paskyras ar sistemas.
• Socialinės inžinerijos pavojai (apgaulė per socialinius tinklus).

28.6.4. Saugaus darbo virtualiojoje erdvėje principai, pavojai ir problemos

gebėti saugiai naudotis internetu, žinoti pagrindinius pavojus ir problemų sprendimus.�

Pavyzdžiai:

• Nepatikimų nuorodų neatidaryti.
• Asmens duomenų neskelbti viešai.
• Atpažinti kenkėjiškas svetaines ir programinę įrangą.
• Naudoti antivirusines programas ir ugniasienes.

29.6.3. Virtualiųjų aplinkų saugumo nuostatai

mokėti nustatyti taisykles ir rekomendacijas saugiam veikimui virtualioje aplinkoje.�

Pavyzdžiai:

• Slaptažodžių politika (stiprūs ir periodiškai keičiami slaptažodžiai).
• Naudotojų prieigos teisės prie duomenų sistemų.
• Duomenų atsarginės kopijos ir atkūrimo planai.
• Švietimas apie saugų elgesį internete mokyklose ar organizacijose.