📣  Žygis Stelmužėje ! Dvi žygiavimo trąsos 6 km. ir/ar - 15 km. istorijos.

Yra sakoma, kad kiekvienas lietuvis turi aplankyti Stelmužės ąžuolą, kad pasisemtų iš šio senolio tvirtybės ir išminties. Dėl prastai pastatytų atramų, amžiaus ir gamtos poveikio ąžuolas byra. 2016 m. laimėjęs Lietuvos medžio titulą, Stelmužės ąžuolas yra tapęs Lietuvos ąžuolo simboliu. Iš jo gilių išaugę ąžuolai, vadinamieji stelmužiukai, auga visoje šalyje, žaliuoja Atgimimo ąžuolyne Ožkabalių kaime, Jono Basanavičiaus gimtinėje. Stelmužės ąžuolas puošė ir lietuvišką litą. Suskubkite pamatyti šį gamtos stebuklą, prie kurio glaudėsi ištisos mūsų protėvių kartos!

 Daug Lietuvos ir užsienio turistų jau matė seniausią Lietuvos medį, bei vieną iš seniausių Europoje ąžuolų. Kai kas mano, kad tai ir viskas, ką galima pamatyti šiame mažame kaimelyje Zarasų rajone, prisispaudusiame prie pat Lietuvos-Latvijos sienos. Tačiau ar tikrai? 

Stelmužė yra labai sena gyvenvietė, kurioje ilgus amžius gyvavo sėlių gentis. Tai liudija daugybė to laikotarpio radinių iš šio kaimo. Stelmužė ne tik Ąžuolas, o buvęs vienas didžiausių dvarų Livonijos ordino, Kuršo ir Žiemgalos bei Infliantų kunigaikštystės valdymo laikotarpiu.

 Daug daugiau apie informacijos apie Stelmužę atsiranda nuo XVI a. vidurio, kai šioje, tuomet Livonijos ordino teritorijoje, įsikuria Baltijos vokiečių Hahoverių, Berkenų, o vėliau ir  Folkersamų,  Hanų giminės... Viena didžiausių puošmenų iš tų laikų, išlikusi iki šių dienų, yra medinė Stelmužės bažnyčia. Nors ir pakitusi, iki šiol tai yra seniausia Lietuvos teritorijoje stovinti medinė bažnyčia. Autentiškas bažnyčios altorius su sakykla, išlikę nuo XVIII a. pradžios, nepaliks abejingo ne vieno žygeivio.

 Žygio metu aplankysime ir Stelmužės dvaro fragmentus, kurie dar yra išlikę. Sužinosite daugybė įdomių faktų apie šį dvarą, jo istoriją, savininkus, jų likimus, pakilimo ir nuosmukio laikotarpius. Yra ir kitų įdomių faktų – Stelmužė turėjo ir geležinkelį, ir Selterio fabriką, ir net įvairios paskirties pastatus/tunelius po žeme. Bet visą tai žygio metu. Stelmužė – ne lietuviškas, o latviškas pavadinimas. Tai teritorija, kuri Lietuvos valstybei priklauso oficialiai tik kiek daugiau nei 100 metų. Apžiūrėję Stelmužę, leisimės į pirmą, maždaug 6 km žygį palei valstybinę sieną, kurios metu sužinosite, kaip ir kodėl ji atsirado. Grįžę į Stelmužę ir trumpai pailsėję, visi norintys žygiuoti toliau eisime dar apie 10 km. Stelmužės apylinkėmis. Paskutinis žygio akcentas – Lygumų akmuo. Tai vienas didžiausių Lietuvoje akmenų, bet nepilnai atkastas.

 Šio žygio pirmoji dalis (Stelmužės kaime) bus skirta istorinei daliai. Visi norintys žygiuoti galės pasirinkti – trumpesnį ar ilgesnį maršrutą norės įveikti. Kaip visada žygio metu – staigmenos ir labai labai daug žinių, kurių niekur kitur negausite. Žygiuosime Lūkšto ir Padvarinės (Stelmužės, Steinensee) ežerų pakrantėmis.

Žygio pradžia - 2024 m. kovo 23 d. 

Susitikimo vietos dvi – 9.30 prie Zarasų rajono savivaldybės (Sėlių a. 22) arba 10.00 – prie Stelmužės ąžuolo.

Žygio pradžia - 10.00 val. nuo Stelmužės ąžuolo.

Į žygio vietą vyksime automobiliais. Neturintiems kaip nuvykti - pažymėkite registracijos anketoje - padėsime nuvykti iki žygio vietos.

Dalyvių skaičius ribotas. Būtina registracija.  Papildoma informacija bus suteikiama užsiregistravusiems dalyviams. Žygio dalyvių laukia staigmenos.

📣 Žygio dalyvio mokestis - 15 ,00 Eur. (ilgoji trasa).

📣 Žygio dalyvio mokestis - 10,00 Eur. (trumpoji trasa).

📣 Vaikams iki 13 m. (imtinai) - 6,00 Eur.