„Aš ir Mano Tėvas esame Viena“

1985-07-21

1 [Giesmės nr. 288, 'Gyvųjų giesmių giesmynas“ – Red.]

...Viešpatie Jėzau

Ateik šiandien,

Ateik ir pasilik,

Įeik į mano širdį, Viešpatie Jėzau.

2 Iškelkime savo rankas ir sugiedokime tai dar kartą. Pakvieskite Jį vidun.

Į mano širdį, į mano širdį,

Įeik į mano širdį, Viešpatie Jėzau.

Ateik šiandien,

Ateik ir pasilik,

Įeik į mano širdį, Viešpatie Jėzau.

3 Visų galvos palenktos; visų akys užmerktos. Mes tiesiog norime prisiminti šį poreikį. Brolis Leonas Liuis prašo pasimelsti už draugo sūnų, pono Teiloro, kuris yra susirinkime. Jis pranešė, kad jo draugas sulaukė skambučio iš užsienio, pranešė apie sergantį sūnų. Amen. Mes žinome, kad maldai atstumas nieko nereiškia. Kai tas auglys buvo sunaikintas ištartu žodžiu, pranašas buvo už dviejų tūkstančių mylių. Jis vis dar tebėra toks pats. Tebūna palaimintas Jo Vardas.

4 Jeigu jūs turite svarbų poreikį, tiesiog laikykite jį savo širdyje mums prie Jo prisiartinant. Jis yra mūsų pakankamumas, šį rytą. Jis yra kiekvienos geros ir tobulos dovanos Davėjas. Jis pasakė: „Padarykite savo prašymus Man žinomus su džiaugsmu. Mano Dievas pasirūpins visais jūsų poreikiais pagal Jo turtus“.

5 Dangiškasis Tėve, mes esame susirinkę čia Tavo Akivaizdoje šiandien. Viešpatie, mūsų širdis iš vidaus yra pripildyta Tavo Meile, gieda Tau gyrių, dėkoja Tau už galimybę, Viešpatie, kad mes galėjome ateiti ir kartu štai taip susirinkti ir pašlovinti Tave šiandien. Viešpatie, lauke lyja stiprus lietus, Viešpatie, bet čia yra Tavo Šventoji Dvasia, Viešpatie, užlieja mus mūsų sielų gelmėje. Mes esame dėkingi, Viešpatie, žinodami, kad Viešpats padaro taip, kad lietus kristų ant teisiųjų ir neteisiųjų. Viešpatie, Hebrajams 6 yra pasakyta, kad lietus krenta tam, žemė išaugintų žoles, Viešpatie, Tam, kuris ją įdirba.

6 Ir Tėve, mums šį rytą čia stovint, pagerbiant Tavo prisikėlimą, yra taip gera žinoti, kad mes tarnaujame Gyvajam Dievui. Tu esi gyvas, Viešpatie; esantis čia, tarp mūsų; tas pats vakar ir šiandien, ir per amžius.

7 Viešpatie, mums šį rytą susirinkus, sėdėjome Tavo Akivaizdoje ir klausėmės tų giesmių, kurios buvo sugiedotos ir mūsų mintys dabar yra sutelktos į Tave, Viešpatie, žinome, kad atiduodame šlovę ir gyrių Tau, dėl Tavo nuostabios didybės, dėl Tavo didžių darbų, kuriuos Tu padarei mūsų tarpe, Viešpatie, ir dėl Tavo didžių pažadų, kuriuos Tu davei, ir mes žinome, brangus Dieve, kad net mums dabar susirinkus, kokie poreikiai bebūtų mūsų širdyse, Tu esi pasiruošęs juos išklausyti, Viešpatie. Viskas, ką mes turime padaryti, yra tik tikėti; tik paprašyti Tavo Vardu ir Tu pažadėjai, kad Tėvas mums tai suteiks. Tu netgi to niekaip neapribojai. Tu pasakei: „Ko tik paprašysite Tėvo Mano Vardu, Jis tai padarys, ir kai jūs melsdamiesi stovite, tikėkite, kad gavote tai, ko prašote ir jūs tai turėsite“.

8 Viešpatie Jėzau, Viešpatie, mes perskaitėme šį poreikį tos motinos, kuri čia stovi, jos sūnus yra yra toli už daug mylių, svetimoje šalyje; Viešpatie, ji sulaukė naujienų pranešusių, kad jis serga, Viešpatie. Bet, o Dieve, prieš jai pasineriant į neviltį, Tu turėjai vieną, kuris galėjo ten stovėti, kuris galėjo pasakyti jai apie Dievą, Kuriam, Viešpatie, atstumas visiškai nieko nereiškia, Viešpatie, ir Viešpatie, ir Kuris galėjo atvesti ją į tokią vietą, kurioje yra žmonės, kurie tiki Tavo pažadu, ir kur Tu esi gyvas, ir įrodai Savo tapatybę šių žmonių tarpe, Viešpatie.

9 Štai ji čia stovi šį rytą, čia yra susirinkę žmonės, ir čia Tu esi mūsų tarpe, Viešpatie; jaunuolis serga, už daugybės mylių. Ir Dangiškasis Tėve, tai tiesiog primena mums, Viešpatie, tą vyrą, tą kilnų vyrą, kuris vieną kartą atėjo į Tavo Akivaizdą. Jo sūnus sirgo, Viešpatie, bet jis atėjo, Viešpatie, tikėdamas, kad Tu galėjai jį išgydyti. Ir Tėve, Biblijoje pasakyta, kad Tu jam pasakei: „Eik savo keliu; tavo sūnus gyvens“. Ir kai jis pasiteiravo, Viešpatie, tai įvyko būtent tą valandą, kurią Tu ištarei tą Žodį, jis buvo išgydytas; jis buvo visiškai išgydytas, Viešpatie. Ir dangiškasis Tėve, mes žinome, kad tas, Kuris ištarė tą Žodį ir išgydė tą berniuką, yra tas, Kurį mes šiandien garbiname. Mes žinome, Ką mes garbiname, Viešpatie.

10 Viešpatie, mes tikime, Viešpatie, kad ši moteris atėjo čia, šį rytą, būtent dėl šito laiko, Tėve. Viešpatie, Savo didingoje malonėje ir gailestingume Tu gali išreikšti jai Savo Jėgą. Tu gali atskleisti Savo Meilę ir Savo užuojautą, Viešpatie. Tu gali parodyti jai, brangus Dieve, kad Tu rūpiniesi ja, Viešpatie, ir jos šeima, Viešpatie. Viešpatie, per Tavo pasireiškimą, ji galėtų Tave pažinti, O Tavęs pažinojimas yra Amžinasis Gyvenimas. Ji galėtų ateiti, kad susitapatintų su Tavimi, Viešpatie. Ji galėtų ateiti, kad priimtų Tave kaip savo Viešpatį ir Mokytoją, kad vaikščiotų šios valandos Žodžio Šviesoje.

11 Ir Tėve, mums čia stovint šį rytą... nėra paminėta, kuo tas jaunuolis serga, šiame prašyme. Nėra paminėtas atstumas, kur jis yra. Jeigu mums tai būtų reikalinga, Viešpatie, jeigu būtų privaloma tai žinoti, tokiu atveju jaunuolis negalėtų būti išgydytas; tuomet šį rytą mes turėtume rimtą problemą. Bet Viešpatie, mums prie Tavęs prisiartinant, mes žinome, kad Tu tai žinai, Tėve. Ir Tu esi Tas, o Dieve, Kuris pasirūpinsi šita situacija, Viešpatie. Ir Tėve, mes stovėdami čia tikime, kaip Tavo tarnas čia stovintis, Viešpatie, kartu su visais šiais tikinčiaisiais, aš meldžiu Jėzaus Kristaus Vardu, prisimindamas Tavo pažadą Biblijoje sakantį: „Tu siuntei Savo Žodį ir Tu išgydei juos,“ – Viešpatie.

12 Tėve, Jėzaus Kristaus Vardu, tegul didi Šventoji Dvasia, kuri yra čia, Viešpatie, paims šį Išgydymo Žodį, Viešpatie, ir nuneš tam jaunuoliui dabar pat, kur jis bebūtų, Viešpatie, ir Tėve, tegul Tu jį paliesi ir išgydysi. Mes įsakome velniui, o Dieve, kuris surišo jį liga, Viešpatie, palikti jį Jėzaus Kristaus Vardu. Ir, o Dieve, tegul motina sulauks liudijimo iš jo, Viešpatie. Tegul, jai čia šį rytą stovint ir Šventajai Dvasiai suteikiant užtikrintumą jos širdyje, kad kaip dabar yra ištarta, taip ir įvyksta! Aleliuja! Jaunuolis bus išgydytas! Jis yra išlaisvintas Jėzaus Kristaus Vardu! Leisk jai patikėti, Viešpatie. Leisk jai tai priimti savo širdyje, šiandien.

13 Ir brangus Dieve, jeigu velnias bandytų pasėti kažkokias abejones jos prote, tegul ji žino, kad tai Rašte jau yra išsipildę, Viešpatie, aleliuja, ir Viešpatie, kad Tu esi tas pats vakar, šiandien ir per amžius. Tebūna palaimintas Tavo Vardas. Tegul ji tai priims, žinodama, brangus Dieve, kad TU ją myli.

14 Ir Tėve, aš meldžiu, kad kiekvienas čia stovintis, kuris turi poreikį šį rytą, kas tai bebūtų, Tėve, tegul Tu juos paliesi. Tegul Tu suteiksi jiems pagal jų širdies troškimą, jiems stovint čia Tavo Akviaizdoje, tikint.

15 Ir, o Dieve, tą didžiausią poreikį iš visų, kurį mes visi turime – krikštą Šventąją Dvasia. Tai yra pažadas, Viešpatie. Kaip mes ir sugiedojome paprastoje giesmėje:„Ateik į mūsų širdis“.Tu pasakei: „Štai Aš stoviu prie durų ir beldžiu“. Mums girdint Šventosios Dvasios beldimą mūsų širdyse, o Dieve, mes sakome: „Ateik į mūsų širdis, Viešpatie Jėzau“. Ateik šiandien Šventosios Dvasios Krikšto pavidalu. Ateik ir išlaisvink mus iš viso blogio. Ateik ir duok mums šią dieną, mūsų kasdienės duonos, brangus Dieve. Ateik ir pripildyk mūsų širdis Savo Meile, o Dieve, Tėve.

16 Ir Viešpatie Dieve, tegul Tu pakelsi mus, Viešpatie, į tokią sferą, Viešpatie, kurioje, Viešpatie Dieve, mes galėtume būti tokie atsidavę Tau, galėtume būti tokie pasidavę Tau, Viešpatie... Kad Tu galėtum būti mums toks realus, Viešpatie. Kad tarp Tavęs ir mūsų niekas nestovėtų, Tėve. O Dieve, tegul Tu suteiksi tai šiandien.

17 Palaimink visus ir kalbėk mums. Padaryk Savo Žodį mums realiu; ne tik, o Dieve, per Dievišką apreiškimą klausantiesiems, bet, o Dieve, bet ir per pasireiškimą mūsų tarpe, brangus Dieve. Suteik, Tėve.

18 Mes žinome, kad tai yra ši Valanda, Viešpatie. Mes žinome, o Dieve, kad pažadas yra visai čia pat, Tėve. Ir Viešpatie, Dieve, aš meldžiu, kad Tavo įkvėpimui ištinkant kiekvieną širdį, tegul tai pastūmės juos į tokią vietą, Viešpatie, kad turėtų alkį, troškimą, o Dieve, žūtbutinį norą, Viešpatie, kad galėtų pamatyti Gyvąjį Dievą pasireiškiantį jų pačių gyvenimuose.

19 Suteik tai, Tėve. Mes meldžiame ir mes prašome šių dalykų, šį rytą, brangiuoju Vardu, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus, Kuris davė pažadą. Amen.

20 Amen. Atsiverskime savo Biblijose 10-ą Jono skyrių, skaitysime nuo 30-os eilutės. Aš tiesiog noriu paimti tą trisdešimtą eilutę, šio pamokslo pavadinimui:„Aš ir Mano Tėvas esame Viena“.

21 Šv. Jono 10, 30-a eilutė. Perskaitykime. Jeigu neturite Biblijos, tegul kas nors šalia pasidalins su jumis savo Biblija.

30 ...Aš ir mano Tėvas esame viena“.

22 Jėzus čia kalbasi su žydais.

31 Tada žydai vėl ėmėsi akmenų, kad jį užmėtytų akmenimis.

32 Jėzus jiems atsakė: „Daug gerų darbų aš jums parodžiau nuo savo Tėvo; už kurį iš šitų darbų jūs mane užmėtote akmenimis?“

33 Žydai jam atsakė, sakydami: „Už gerą darbą mes tavęs neužmėtome akmenimis; bet už piktžodžiavimą; ir todėl, kad tu, būdamas žmogus, daraisi Dievu“.

34 Jėzus jiems atsakė: „Argi nėra parašyta jūsų įstatyme: ‘Aš tariau: jūs esate dievai’?

23 Jis šioje vietoje citavo Psalmes: 82-a Psalmė, 6-a eilutė.

35 Jeigu jis pavadino dievais tuos, kuriems atėjo Dievo žodis, o Raštas negali būti sulaužytas;

36 ar jūs sakote apie tą, kurį Tėvas pašventė ir siuntė į pasaulį: ‘Tu piktžodžiauji’; nes aš tariau: ‘Aš esu Dievo Sūnus’?

37 Jei aš nedarau savo Tėvo darbų, netikėkite manimi.

38 Bet jei darau, nors jūs ir netikite manimi, tikėkite darbais, idant pažintumėte ir tikėtumėte, kad Tėvas yra manyje, ir aš jame“.

24 Amen. Atsiverskime Šv. Jono 17, 11-ą eilutę.  

11 Ir dabar aš jau nebe pasaulyje, bet šitie yra pasaulyje, ir aš ateinu pas tave. Šventasis Tėve, išlaikyk savo vardu tuos, kuriuos man davei, idant jie būtų viena, kaip mes.

25 Ir 20-a eilutė:

20 Tačiau meldžiu ne vien už šituos, bet ir už tuos, kurie tikės į mane per jų žodį;

21 kad jie visi būtų viena; kaip tu, Tėve, esi manyje, ir aš tavyje, kad ir jie būtų viena mumyse; idant pasaulis tikėtų, kad tu esi mane siuntęs.

22 Ir šlovę, kurią man davei, aš jiems daviau, kad jie būtų viena, kaip ir mes esame viena:

23 aš juose, ir tu manyje, idant jie taptų tobuli viename;

26 Todėl pažadas nebuvo skirtas tik Jam ir Tėvui; jis taip pat buvo skirtas mums. Amen. Štai čia, Jis to meldė.

ir kad pasaulis žinotų, jog tu mane siuntei ir juos mylėjai, kaip mylėjai mane.

24 Tėve, aš noriu, kad ir tie, kuriuos man davei, būtų su manimi, kur aš esu, idant jie matytų mano šlovę, kurią man davei, nes mylėjai mane prieš pasaulio įkūrimą.

27 Ir dar viena eilutė, Šv. Jono 14:20:

20 Tą dieną jūs žinosite, kad aš esu savo Tėve, ir jūs manyje, ir aš jumyse.

Tegul Viešpats pridės savo brangius palaiminimus Jo perskaitytam Žodžiui. Jūs galite sėstis.

28 Aš noriu pasveikinti visus, esančius Dievo namuose šį rytą. Aš iš tiesų noriu atiduoti Dievui gyrių ir padėką už Jo palaiminimus, Jo nuostabius palaiminimus, kuriuos Jis mums išreiškė, ir mes susirenkame čia tikėdamiesi gauti dar daugiau iš Jo. Jo resursai yra neriboti, šį rytą. Amen? Pranašas pasakė: „Tai yra kaip maža žuvelė dideliame okeane, kuri stengiasi taupiai gerti vandenį, sakydama: 'Turiu neskubėti ir gerti taupiai, nes šitas vanduo gali greitai pasibaigti. Prieš jam pasibaigiant ir man viską išgeriant, aš tiesiog nenoriu skubėti ir todėl kaskart gersiu tik po truputį'“. Pranašas pasakė, kad ta žuvelė turėtų būti tikrai naivi, tikrai kvaila, kad manytų, jog galėtų išgerti visą okeano vandenį.

29 Ir taip pat yra, kai tikintysis galvoja, kad norėtų būti pripildytas Dievo duodamais palaiminimais, ir mano: „Aš esu toks nevertas; Dievas jau man davė, todėl aš daugiau negaliu nieko iš Dievo prašyti“.

30 Biblijoje pasakyta: „Prašykite, kad jūsų džiaugsmas būtų pilnas“. Amen? Kaskart, kai žvelgiate į savo gyvenimą ir matote, kad turite kažkokį poreikį, prašykite ir tikėkite, kad gavote tai ir jūs tai turėsite. Tebūna palaimintas Jo Vardas.

31 Aš čia turiu raštelį su padėka. Ar prisimenate, penktadienį mes turėjome... mes meldėmės už mūsų brolį ir jo pasą? Jis perdavė padėkos raštelį, čia. Jame rašoma: „Brolis Aivanas Lašlei nori padėkoti Viešpačiui už paso sugrąžinimą, kurį jis pametė ketvirtadienį“. Jis taip pasakė penktadienio rytą, jis sutiko mikroautobuso vairuotoją, su kuriuo jis buvo važiavęs ir tas vyras jam atidavė pasą. Amen. Tebūna palaimintas Jo Vardas. [Susirinkusieji plodami išreiškia Dievui gyrių – Red.] Tai yra tik vienas pavyzdys to, apie ką mes kalbame – prašykite ir gausite. Dievas žino, kur viskas yra, iš Jo malonės. Amen. Jis žino, kaip tai sugrąžinti ir atnešti atgal.

32 Brolis Vinstonas Daglas nori padėkoti Viešpačiui už pergalę po maldos už jį, trečiadienio vakarą. Jis pasakė, kad šį rytą Viešpats nužengė ir viską išsprendė tarp jo ir jo tėvo. Amen. Viskas išsisprendė. Ar jūs prisimenate, kad jo tėvas jam grasino ir ketino pasiduoti smurtaujančiai dvasiai ir... Aš turėjau omenyje, ten buvo daug nevilties ir Dievas nužengė būtent į tą vietą ir tiesiog viską išsklaidė.

33 Dieviška meilė (amen) nuramino šėlstanį jautį; nukreipė atgal laukines širšes. Amen. Štai ką mes pamokslaujame. Štai ką mes bandome pasakyti, tai yra štai čia, mūsų tarpe. Tai yra Debesis apie kurį mes kalbame, apie įėjimą į Jį. Tai yra didysis Užbaigiamasis Akmuo, kuris yra čia. Tai yra Jėzaus Kristaus Asmuo (amen), kuris yra apreiškiamas Dievo sūnums ir dukterims, kad Jis yra čia. Tai nėra paviršutiniškas dalykas pasakyti, kad kur du ar trys yra susirinke Mano Vardu, ten Aš esu jų tarpe. Dauguma žmonių, jie kaip ir...

Jūs paklausiate: „Ar jūs tikite, kad Jėzus yra čia?“.

Jie atsako: „Na, nemanau, kad esu toks įsitikinęs, kad Jėzus yra čia, žinote“.

34 Tuomet tai parodo, kad, žinote, jie galvoja, kad galbūt kaip Jis sako: „Kur du ar trys yra susirinkę Mano Vardu, ten Aš esu jų tarpe...“. „Aš“ – tai yra asmeninis įvardis, vienaskaita, todėl tai privalo būti arba tiesa, arba ne. Jeigu tai nėra tiesa, tuomet mes negalime būti įsitikinę, kad likęs Žodis yra tiesa. Jeigu Biblija savyje turi vieną mažą klaidelę, ir jeigu Jėzus kur nors pasakė melą, ar kažką, už ką negalėtų atsakyti, ar jeigu būtų davęs melagingą pažadą, tuomet mums reikėtų labai atsargiai žvelgti į kitus dalykus, kuriuos Jis pasakė. Bet, kai Jis pasakė: „Dangus ir žemė praeis, bet nei viena raidelė ar vienas brūkšnelis iš Mano Žodžio, jokiu būdu neišnyks, ir Žodis, kurį Aš kalbu nesugrįš pas Mane tuščias, bet išpildys tikslą, dėl kurio Jis buvo siųstas“. Amen? Tuomet mes turime turėti užtikrintumą šiuo Žodžiu. Tuomet, jeigu jūs tikite Juo, darykite žingsnį Jo pagrindu.

35 Vieną kartą Jis pasakė Petrui: „Tai Aš, nebijokite. Lipk iš valties ir eik. (Amen.) Tu galvoji, kad tai esu Aš. Tu nori tikėti, kad tai esu Aš, tačiau baimė nori tave įveikti. Tu išgyveni proto mūšį. (Amen.) Tu girdi Mano Balsą. Aš įvardinu Save. Aš sakau:„Tai esu Aš.nebijokite“. (Amen.) Ir po to, jums atrodo, kad „Tai esu Aš, nebijokite“ – kad tai nekonkretus įvardinimas. (Amen.) Jūs matote pasireiškimą, kuris, jūs žinote, yra tapatinamas su Manimi; Kad Aš darau štai tokius Antgamtinius Dalykus. (Amen.) Jūs matote Žmogų vaikštantį ant vandens; visi aplink jus baimėje sako: 'Tai dvasia; tai dvasia'“.

36 Žmonės yra greiti manyti, kad Dievo darbai yra iš velnio, nes jie taip stipriai gyvena negatyvioje sferoje, jie gyvena nevisateisiškai, jie gyvena galvodami, kad jie iš tiesų negali būti išrinkti (amen), kad pamatytų Antgamtiškumą, kad dalyvautų tame, kad Dievas galėtų nužengti tiesiai į jų tarpą ir kažką išreikštų. Ir štai čia yra Žodis, ateinantis ir sakantis: „Nebijokite,“ – nes nuo to laiko, kai Žodis išėjo, Žodis atskyrė baimės dvasią (amen), kuri buvo juos suparalyžiavusi; laikė juos surišusi. Amen. Ir valtis buvo mėtoma į šalis, ir jeigu jie nebūtų išėję iš tos baimės dvasios, jie nebūtų galėję turėti pergalės. Jie būtų nuskendę ten pat valtyje. Jie nuskęstų ten pat, matydami Žodį stovintį tiesiai priešais juos. Amen.

37 Suprantate, kaip ta moteris, ji atėjo tiesiogiai į Jo akvaizdą ir matė Jį, ir pasakė: „Jėzau, Tu Dovydo Sūnus,“ – ir niekas jai neįrodytų, jog tai buvo Petras, didysis žvejys, ar kad tai buvo Nikodemas, vienas iš fariziejų mokytojų. Ji žinojo, kad tai buvo Jėzus. Ji žinojo, kad tai buvo Tas, Kuris turėjo gebėjimą daryti tuos darbus, bet visgi, ji negalėjo nieko gauti.

Jis stebėjo ją ir pasakė: „Nedera duoti vaikų duonos šunims“. Amen.

38 Bet broli, ji įdėjo daug pastangų ir įveikė daug kliūčių, kad pasiektų tą vietą, ir jeigu ji jau iki tiek atėjo, ji neketino sugrįžti tuščiomis. Jeigu ji jau prasiveržė ir ji atėjo iki tos vietos, ji neketino leisti jokiai nedidelei kliūčiai priversti ją apsisukti ir tokiu būdu ją nuvilti. Amen. O, galbūt tą akimirką ji pasijautė šiek tiek sugėdinta.

39 Po to, kai praeinate per tiek daug kliūčių... kaimynas jums pasako, kad jūs skęstate fanatizme. Jai tai nerūpėjo. Ji prasiveržė per tai. Galbūt jos vyras jai grasino: „Aš paliksiu tave, jeigu tu dar ten eisi ir trauksi gėdą mano vardui su ta atsiskyrusia išdavikų grupe. Kas čia iš vis per religija?“. Amen. Suprantate? Pasakė: „Mes žinome apie fariziejus ir sadukiejus ir visas kitas dideles religijas, bet šitas Žmogus, Jėzus, dailidė, kuris meta visiems iššūkį, pradėjo nedidelį judėjimą, iškilo nedidelis kultas (amen), ar tu ketini prie to prisijungti, tokio statuso moteris kaip tu? (Suprantate?) Ir tai net nėra tavo religija. Tu esi sirofinikietė, tu graikė. O čia kažkokie seni, menkavertiški, žydiški reikalai. Kam tu ten iš viso eini? (Amen.) Tu esi gimusi šioje religijoje; tu užaugai savo graikų religijoje. Kam tu ten iš viso eini? (Amen.) Mes turime garsius filosofus (amen) Sokratą ir Platoną ir visus kitus didžius vyrus (amen), kurie pažinojo tas visas didžiasias tiesas. Tu vaikštai ten ir būsi įpainiota į tas visas nesamones. Tas žmogus nelankė jokios mokyklos“. Amen.

40 Ji prasiveržė per tai. Amen! Ji nenorėjo jokios intelektualinės Evangelijos. Jai nerūpėjo ar Jėzus vilkėjo ištaigingas, ilgas mantijas, ar Jis nedėvėjo ištaigingų, ilgų mantijų. Jai nerūpėjo, ar Jis kalbėjo pompastiška kalba, ar tik tokia, kad paprasti žmonės galėjo džiaugsmingai Jo klausytis. Ji nesirūpino, na, galbūt jai reikės eiti ir atsisėsti, galbūt ant žolės kažkur; kur nebuvo gražių, paminkštintų suolų; turės eiti kažkur į tyrlaukius, kažkur į dykumą. Ji apie tai negalvojo. Broli, ji buvo žūtbutinėje padėtyje. Ji visiškai neteko statuso, visko. Ji atidėjo į šalį bet kokį išdidumą. Amen! Suprantate?

41 Kaip Nikodemas, suprantate... ne Nikodemas, o Jayras. Suprantate, jis negalėjo padaryti žingsnio, ir jis pamatė praeinantį Jėzų. Jėzus pamokslavo jo mieste. Jėzus pamokslavo tiesiogiai... galbūt vieną dieną skaitė Raštą jo sinagogoje (amen), praėjo būtent pro jo kaiminystę, padarė daug dalykų žmonėms iš jo susirinkimo, bet jis negalėjo padaryti žingsnio, nes jo reputacija buvo per aukšta; jo ryšiai.

42 Jis priklausė tuometinei tarnautojų bendrijai, o visi tie tarnautojai, žinote, kiekvienas turėjo išsilavinimo laipsnį. Kiekvienas turėjo savitus pasiekimus žydiškoje rabinų mokykloje, kurioje jie išmoko įvairių dalykų. Jų tėvai buvo levitai. Jie buvo levitai. Amen. Ir taip jis negalėjo padaryti žingsnio, bet visgi... [Tuščia vieta juostoje – Red.]

43 Jis kalbėjo taip lyg tai būtų Jo apreikšimas, žinote, ir galbūt girdėjo Jėzų kalbant apie tuos dalykus. Galbūt jis girdėjo kaip Jėzaus mokiniai kalbėjo apie tuos dalykus, nes dar tada, jie patys tik plovė kepimo indus ir puodus; iškošdami uodą ir prarydami kupranugarį, dar anuomet, suprantate, bandydami įvariausią savą teisumą; neturėjo jokio apreiškimo. Bet Jėzus pradėjo apreiškti: pažiūrėkite ten krašte buvo pranašas Elijas; pažiūrėkite į Joną – šitas žmogus buvo Elijas. Jis įvardino pranašą, Joną, kurį jie laiko paprastu žmogumi, kažkokiu prieštaringu, laukiniu žmogumi iš tyrlaukių (amen), išstojusiu prieš visas religijas. Suprantate? O Jėzus pamokslavo.

44 Taigi, jie žinojo, kad ten buvo pranašas, bet jie vistiek nenorėjo jo priimti. Nes, ar jūs prisimenate kartą, kai Jis metė jiems iššūkį paklausdamas, ar Jono krikštas buvo iš žmonių, ar iš Dievo? O, jie į tai net neatsakė. Jis pastatė juos į keblią padėtį. Jie norėjo sužinoti, kas Jis buvo. Suprantate? Bet Jis žino, kaip juos pačius pastatyti į keblią padėtį. Jis pasakė: „Ar Jono krikštas iš žmonių, ar iš Dievo?“ Jie to nepasakė, nes žmonės žinojo, kad Jonas buvo pranašas, Biblijoje taip pasakyta. Bet jeigu, kas iš žmonių pasakydavo, ką nors prieštaringo, jiems kildavo pavojus, nes anuomet jie nesivargindavo užmėtyti akmenimis. Amen. Anksčiau vyrai vaikščiojo... visur aplink buvo krūvos akmenų; žvyruoti keliai, visur. Amen. Suprantate? Todėl tie žmonės būdavo labai atsargūs (amen), ypatingai jeigu žmonės kažkuo tikėdavo.

45 Ir tuomet jie turėjo savo... O, jie taip pat buvo apsukrūs, žinote. Jie taip žinojo kaip išlaikyti žmones pririštus, suprantate. Jie žinojo kaip išlaikyti žmones pririštus, visi tie įmantrūs pasakojimai ir įvairiausios smulkmenos, kurios leidžia žmonėms pasijausti taip lyg, žinote, kad kai jie numirs, jie vistiek eis į dangų, nežiūrint į tai, kokį gyvenimą jie nugyveno, kadangi jie priklausė bažnyčiai; kadangi jų vardas buvo įtrauktas į knygą ir kiti panašūs dalykai...

46 O, jie su žmonėmis labai maloniai elgėsi ir mėgdavo gerai pagirti, ir tokiu būdu sumažindavo žmonių jautrumą, ir tiesiog išlaikydavo juos ten, maitindavo juos iš savo rankų. Suprantate? Bet atėjo kitas Amžius. Tai buvo laikų permaina ir veiksmo scenoje stovėjo pranašas, atėjo dviejų epochų tarpe, tarp įstatymo ir malonės – Sandoros Žinia: „Štai aš pasiųsiu Savo pasiuntinį priešais Mano veidą. (Amen.) Ir tuomet Viešpats netikėtai įeis į Savo šventyklą!“. Amen. Broli, ir ta Žinia sudrebino tą vietą.  

47 Ir kai Jonas mirė ir pasitraukė iš veiksmo scenos, tai nesunaikino Žinios, nes ten atėjo Jėzus, Žodis skirtam laikui vis dar kalbėjo jiems, įvardindamas jiems, kad tas žmogus buvo pranašas. Amen! Tai buvo Jonas! Tai buvo Elijas! O jie pasakė: „Mes netikime jokiu pranašu. Paskutinis pranašas buvo Malachijas. Nuo tol mes einame į Biblijos mokyklą. Nuo tol, mes turime didžiąją Fariziejų bažnyčią. Nuo tol, mes turime didžiąją Sadukiejų bažnyčią. Nuo tol, mes turime didžiąją Sinedriono tarybą. Amen. Mes daugiau netikime pranašais ir panašiais dalykais.

48 Bet Jėzus pasakė: „Jonas buvo daugiau, nei pranašas“. Amen. Suprantate?

49 O Jayras, ten buvęs kuklus tikintysis, kaip ir ėjo iš vien, bet... Aš galiu įsivaizduoti kiek ten buvo tų sausų, šaltų, perdžiuvusių, denominacinių žinių ir tarnavimų; jis negalėjo to atlaikyti. Giliai jo širdyje kažkas „užvirė“. O anie dalykai pasidarė monotoniški, ten viduje. Jis pradėjo išgyventi įviriausius proto mūšius ir kovas. Daug kartų jis kalbėdavo savo žmonai: „Brangioji, mes turime eiti ir Jį pamatyti“.

50 O ji atsakydavo: „Jayrai, brangusis, tu juk žinai, kad mes negalime to padaryti. Galų gale, tu turėtum būti dėkingas bažnyčiai. Jie padėjo mums, kai mes nieko neturėjome, žinai. Jie padėjo mums pastatyti mūsų namą, ir juk vistiek tu negalėsi atsisakyti visų šitų svarbių dalykų tam, kad eitum ir sektum tą Žmogų, Jėzų, supranti. Žinai, galiausiai, Jayrai, ką jie tau pasakys? Tavo prosenelis priklausė šiai religijai ir tavo pro prosenelis priklausė šiai religijai. Ir štai tu čia esi, esi užsitarnavęs šitiek pagarbos ir esi žmonių priimtas. Tu žinai, kad būtent dėl to mes duonos kąsnio niekada nestokosime. Kam tau dabar statyti vaikų gyvybę į pavojų ir jų išsilavinimą, ir visus kitus dalykus, kad nusektum paskui tą Žmogų?“.

51 Bet tai degė giliai jo širdyje. Bet, suprantate, Dievas žino kaip išspręsti problemą. Todėl, kai Dievas pamatė, kad šitas žmogus pats neišjudės, ir kad šitas žmogus buvo it varžtais priveržtas prie tos denominacijos, Dievas pasakė: „Gerai, dukra susirgs liga, dabar pat!“. O, tai bent. Jie pašaukė rabiną „tokį ir tokį“, kad pasimelstų. Broli, galbūt jis atėjo su visais tais įmantriais, religiniais dalykais; pakrapino savo vandenėliu ir nieko neįvyko. Jie pakvietė rabiną Aleksandrą.

52 Jie pasakė: „Na, galbūt, jeigu mes galėtume ją nunešti pas Kajafą. Jis yra vyriausiasis kunigas. Jis yra popiežius. Jeigu mes, galbūt, galėtume gauti ypatingą palaiminimą, kokio nors švento vandens, kurį palaimino popiežius, ar kažką, kuo galima pašlakstyti, viskas bus gerai“. Amen. Broli, tai taip pat nepadėjo, ir mergaitei pasidarė labai blogai.

53 Broli, tuo laiku jis išgirdo, kad Jėzus buvo nusileidęs prie upės. Amen. Tuo laiku jis išgirdo, kad jie artinosi (Amen!) – didysis prabudimas. Jie rinkosi į vieną iš tų tarnavimų ir visi tie paprasti žmonės buvo ten susirinkę. Broli, jie giedojo, jie šūkavo, nes kur tik Jis buvo, ten buvo triukšmas. Aleliuja! Šlovė! Kažkas vyko! Amen! Aleliuja! Žinote, negali būti taip, kad jūs sekate Jėzų ir matote, kad niekas nevyksta. Ne, pone! Visada kažkas vyksta! Aleliuja.

54 Ir broli, ir jie ten rinkosi atplaukdami valtimis, ir galbūt Petras ir visi jie bendravo su to kaimo žmonėmis, kurie prašė jų, kad Viešpats ateitų ir pravestų tarnavimą, ir jie pasakė: „Gerai, Jis ateis pas jus, todėl viską suruoškite, bet įsitikinkite kad kai mes ateisime, žinote, mes nenorime kad Mokytoją per daug vargintų nereikalingais klausimais, ir visomis tomis doktrininėmis geneologijomis ir visokiomis nesamonėmis, suprantate. Turiu omenyje... nes būtent dabar Jo tarnavimas keičiasi, suprantate? Todėl į visus jūsų klausimus bus atsakyta, kai susirinksite tarnavime. (Amen.) Bet per daug Jo nevarginkite, nes dabar Jis yra Žodyje (amen); Jis ateis čia ir viską išdėstys“. Jis pasakė: „Didieji išgydymai eina į pabaigą; Jis artėja prie prisikėlimo“. Amen! Suprantate?

55 Ir Jam ten būnant, žinote, Jayras išgirdo, kad Jis ten buvo ir broli, kai jis pažvelgė į savo dukrelę, žinote... Dievas žino, kaip prisiliesti prie vietos, kuri jums bus skausmingiausia. Amen. Suprantate? Būtent prie vietos, kuri sukels jums daugiausiai skausmo, nes kartais jūs stengiatės išvengti problemų ir jūs mėginate, žinote, išvengti savo įsitikinimų, ir po to bandote toliau sekti paskui minią ir vykdyti dviveidišką politiką, ir pasirinkti neutralų kelią. Vis dar norite turėti savo pasaulietiškus draugus ir pasaulietiškas bendrystes. Kai tuo tarpu Žodis kviečia jus visiškam atsiskyrimui.

56 Matote, netgi Abraomas turėjo atsiskirti nuo Loto. Suprantate, visi šie dalykai yra Biblijoje, matote. Rūta turėjo atsiskirti nuo Moabo: „Kur tu eisi, aš eisiu. Tavo tauta, bus mano tauta. Tavo Dievas yra mano Dievas. Kur tu mirsi, aš mirsiu. Kur tu būsi palaidota, aš būsiu palaidota“. Amen! Tai turėjo įvykti tokiu būdu; jokiu kitu – atsiskyrimas nuo viso netikėjimo!

57 Ir broli, galbūt jis bandė vykdyti dviveidišką politiką. Galbūt jis galvojo, kad tai buvo gerai, galbūt tai patinka Dievui. Jis lyg ir užtarė Jėzų vieną kartą. Kažkas psakė: „O, Jis yra Belzebubas. Jis yra kažkoks ateities spėjėjas, Kuris čia apsireiškė bandydamas... kažkurią dieną Jis pavadino vyriausiąjį kunigą pabaltintu kapu. Žmogus visai neturi pagarbos!“.

58 Žinote, be jokios abejonės, Kajafas ir visi kiti buvo nusistatę prieš Jėzų, bet galbūt Jayras užtarė geru žodeliu ir pasakė: „Na, būkim nuoširdūs, žinote, noriu pasakyti, kad kartais netgi mes patys šiek tiek pakritikuojame, ir jeigu tas Žmogus taip pasakė, galbūt tą dieną Jis buvo kūniškas, tačiau tą dieną Jis pasakė ir gerų dalykų“. Žinote, bandymas užtarti geru žodžiu, nes kai tai yra tavo širdyje, tu privalai kažką pasakyti. Nors bandai išlikti neutralus ir nieko nesakyti, kai kažkas blogai kalba apie Žodį, o tu esi tikintysis, kažkas turi būti pasakyta; netgi jūsų veido išraiška pasikeis! Suprantate?

59 Jis visa tai ten išgyveno, suprantate, ir štai visa tai ten vyko. Ir tuomet, kai Viešpats pamatė, kad žmogus negali išjudėti, jis prisilietė būtent prie to, ką žmogus mylėjo, prie ko jis buvo labiausiai prisirišęs. Ir jeigu žmonės būtų jautrūs... labai dažnai, kai atsiranda problema, tiesiog atsekite vietą, kurioje kyla problema; (amen), tiesiog atsekite kur jums iškyla nepatogumas. Amen. Tai Dievas, bandantis prie jūsų prieiti. Amen. Tiesiog pasakykite: „Viešpatie, tegul Tavo valia išsipildys. (Amen.) Ką Tu nori, kad aš padaryčiau?“. Amen. Suprantate? Jeigu nors kartą pakeisite nuostatą į štai tokią, jūs pamatysite kaip greitai viskas išsipildys. Suprantate?

60 Neleiskite, kad nutiktų kaip Jonai, kai Dievas turėjo sukelti audrą, sukurti žuvį, viską supriešinti, kad prie jūsų prieitų. Jūs negalite nuo Dievo pabėgti. Amen? Ne, pone. Dievas pašaukė jus susiderinti su Jo Žodžiu; jūs turite susiderinti su Jo Žodžiu nežiūrint į nieką (amen), nes kalba eina apie aukštesnį lygį už denominacijos. Amen. Broli, mes ruošiamės Šlovės žemei. Amen. Mes žygiuojame į Jeruzalę. Tai yra didingoji Dievo armija! Amen! Aleliuja. Didi, atpirkta Dievo Bažnyčia, kuri yra išgelbėta tam, kad daugiau nebenusidėtų, ir mes žygiuojame Emanualio žemę šį rytą. Ne kažkokia sena, denominacine žeme; Emanualio žeme – Dievo Žodžio šiai Valandai! Amen.

61 Broli, ir Jayras buvo į tai beįeinąs, ir Dievas sukėlė tą problemą. Amen. Jis žinojo, koks bus reikalingas pasireiškimas tam, kad pakeistų jo kryptį kartui ir visiems laikams. Jis žinojo kaip padaryti taip, kad jis liktų dėkingas Žodžiui. Amen. Jis žinojo, kad ten viduje jis turėjo atstovybę, todėl Jis tiesiog žinojo iki ko reikėjo jį atvesti ir po to palikti.

62 Taigi, Jayras galvojo, kad viskas buvo gerai, galbūt jis mintyse pasakė: „Na, žinote, ką aš ketinu padaryti? Aš ketinu... aš iš tiesų noriu sekti Viešpatį, žinote, bet aš pamokslausiu tik šiek tiek apie tuos dalykus, kurių Viešpats moko, kuriais aš tikiu, o apie tai, ko aš nematau ir pilnai nesuprantu, na, aš net niminėsiu tų daykų“. Bet Viešpats žinojo, kad šitas žmogus nežais dvigubo žaidimo. Tai bus kartui ir visiems laikams. Todėl, nuo to laiko, kai jie priėjo tą vietą... štai Žodis eina krtu su juo ir Jayras vaikščiojo su apreikštu valandos Žodžiu, (amen) Žodžiu, kurį pristatė Elijas.

63 O, tai bent! Sakau jums, viskas tampa įmanoma, Kai matote, kad vaikštote su apreikštu Žodžiu, kurį pristatė Elijas – viskas tampa įmanoma; kai jūsų įsitikinimai, jūsų gyvenimas yra atiduotas tam Žodžiui. Amen. Ne Kajafas Jį pristatė, bet Pranašas Elijas, Jonas Krikštytojas atėjo skelbdamas iš dykumos. Amen.

64 Ir štai jis buvo ten, jis vaikščiojo su Žodžiu, apreikštu valandos Žodžiu, bet matote, kai esate su apreikštu valandos Žodžiu, tikėkitės sulaukti tokių išbandymų, kurių įprasti žmonės nesulauks. Amen! Nes suprantate, Dievas nori pažiūrėti kaip toli jūs nueisite su tuo Žodžiu, nes dauguma žmonių išlieka su Žodžiu tam tikrą laiką ir prieina prie tam tikros vietos ir atsitraukia atgal, bet jis turėjo eiti iki pat galo. Amen. Iki pat galo!

65 Ir jiems ten atėjus, Dievas žinojo, kad Jayras jautėsi paguostas, labai gerai: „Viešpats vaikšto su manimi. Bet aš viliuosiu, kad Kajafas manęs kur nors nesutiktų. Aš viliuosi, kad nesutiksiu nei vieno iš jų. Aš tikiuosi, kad niekur pakelyje jie manęs nesutiks, vaikštančio su Jėzumi, nes, o tai bent, Šabo dieną mano gyvybei kils pavojus, kai aš ten nueisiu. Ir aš tikiuosi, kad nesutiksiu kai kurių žmonių ten, nes jie perduos žinias kitiems ir pasakys: „Jayras taip pat įsivėlė į tuos reikalus“.

66 Ir štai jis buvo ten. Tuo metu tai jam jau neberūpėjo. Amen. Dabar jis ėjo drąsiai ir Viešpats jį ten pažino, ir jis vis dar turėjo baimę ir kitus dalykus, vaikščiojo su Žodžiu, tačiau visa baimė dar nebuvo išėjusi, suprantate. Ir prireikė, kad iškiltų tik viena aplinkybė, kuri parodė, kad jis neturėjo tikro tikėjimo.

67 Ir štai ji iškilo. O tai bent! Prieš įvykstant permainoms, štai pasirodė tie vyrai bėgdami su pelenais ant galvų. Amen. Jie atbėgo: „O, Jayrai, šeimininke, nevargink daugiau Mokytojo. Mums labai gaila. Jau per vėlu. (Amen.) Suprantate, tau derėjo Jį anskčiau atvesti, kai mergaitei nebuvo taip blogai, nes dabar nieko negalima padaryti.

68 Ir tą akimirką jo širdis pasinėrė į širdgėlą, o tai bent, jis pradėjo raudoti. Jis jau buvo susitapatinęs su Jėzumi. Jis jau buvo padaręs žingsnį, bet nelaimė ištiko jį. Aplinkiniai tuojau jam pasakys: „Ar tu matai kas nutiko? Nuo to laiko, kai tu ten nuėjai ir susitapatinai su tais žmonėmis, tik pažiūrėk, kas tau nutiko. Tu esi išėjęs iš Dievo valios ribų“. Amen. Suprantate? Dievas taip padaro, kartais. Jums derėtų turėti apreiškimą. Amen. Jums derėtų suprasti būdą, kuriuo Dievas su jumis tvarkosi.

69 Žodis pažvelgė jam į akis ir išvydo jose tą baimę. O, jis nori patikėti, bet viduje jis dar neturi to tikėjimo pagrindo. Ir Viešpats pasakė: „Nebijok, Jayrai; tik tikėk“.

70 Jūsų tamsiausioje viltyje (amen), tamsiausioje valandoje, kai atrodo kad vilties iš viso nėra, kadangi jūs esate su Žodžiu (amen), atsiranda nauja viltis! Amen! Kai atrodo, kad nėra išeities, Jis yra pajėgus nutiesti kelią! „Nebijok!“. Netikėjimas išėjo iš Jayro akimirksniu. Amen.

Jis pasakė: „Taip, Viešpatie“. Amen.  

71 Dabar jis žengė daug pozityviau. Jam daugiau niekas neūpėjo, nes dabar jis turėjo garantiją. Tas Žodis, tas apreišktas Žodis pradėjo lieti užtikrintumą į jo širdį, kad apreikštas Žodis negali pavesti. Amen! Jis pasakė, kad apreikštas Žodis yra Valandos Rašto vietos, kurios pasireiškia!

72 Jis dabar užėjo už kūno uždangos. Amen. Jis jau buvo prasiveržęs už tos uždangos – kaip Jėzus buvo apsirengęs, kokio Jis buvo ūgio, ar Jis gerai atrodė, ar Jis prastai atrodė; ar Jis buvo dvasiškas, ar neatrodė dvasiškas; ar kalbėdamas Jis skambėjo, galbūt, kaip didis mokytojas, ar ne. Jis jau buvo užėjęs už tos uždangos ir jis matė, jog tai buvo pasireiškęs Raštas. Tai buvo Dievo Žodis, kuris buvo ten!

73 Broli, aš galiu įsivaizduoti kaip tai įvyko, jiems priartėjus prie durų, jis nedelsdamas priėjo ir atidarė duris Viešpačiui ir pasakė: „Įeik vidun, Viešpatie“. Amen.

Jis pakvietė savo žmoną ir pasakė: „Brangioji, Viešpats yra čia, Viskas bus gerai“. O, tai bent!

Ji pasirodė, atrodė rūškanai. Ji pasakė: „Nagi... man įdomu į ką Jayras mus dabar įvėlė, nes mergaitė čia yra mirusi. Galbūt jam neperdavė žinios. Galbūt pasiuntiniai, kuriuos išsiuntėme, jo nesutiko“. O jam tai nerūpėjo.

74 Visi ten buvę žmonės Jį išjuokė, kai Jis pasakė: „Kur yra vaikas?“.

„Ji yra ten ir ji yra negyva, o Dieve, Jayrai!“

Pasigirdo įvairiausi riksmai ir nesutarimai.

75 Jis stebėjo tą visą netikėjimą ir tai nesugebėjo Jo išvesti iš atmosferos. Amen. Jis jautė tą garsinį barjerą besiveržiantį per ausų vartus ir akių vartus, ir matė tuos svarbius

religingus vyrus.

76 Žmogus atsakingas už laidojimą pasakė: „Nėra pulso, širdis neplaka; nieko nėra. Ji šalta kaip ledas. Neįmanoma, kad gyvybė sugrįžtų. Aš štai tokių jau palaidojau šimtus“. Suprantate?

77 Visi ten buvę daktarai pasakė: „Mes padarėme viską geriausio, ką galėjome ir daugiau nieko negalima padaryti“. Kitais žodžiais tariant, daktarams kartais patinka užimti Dievo vietą, žinote. Kai jie negali susitvarkyti, tuomet ir niekas kitas negali susitvarkyti, žinote.

78 Bet Žodis žinodamas, kad Jis yra Žodis, (aleliuja!) Žodis žino, kad Jis yra Žodis! Nepamirškite, šiandien jūs esate Žodžio dalis, žinote. Jūs esate to Žodžio dalis šiadien! Jūs esate Jo dalis! Aleliuja! Amen! Jo tikėjimas turėjo šaltinį apie kurį kiti nieko nenutuokė. Jis buvo pasaulyje apie kurį kiti nieko nenutuokė. Broli, dorybės upės liejosi per Jį.

79 To įrodymas – moteris, kol jie buvo kelyje į prisikėlimą, moteris buvo neviltyje, ji neturėjo jokios maldos kortelės (amen), kuri nebuvo sutikusi Petro, kad gautų kokią nors vietą priekinėse eilėse, (amen) ji buvo noriai nusiteikusi ropoti ant žemės, kur buvo visų kojos. Amen. Jai nerūpėjo ar tą rytą ji vilkėjo gražią suknelę, už kurią sumokėjo tam tikrą sumą, ir kad iš jos gražios šukuosenos nieko neliks. Jai visiškai nerūpėjo šukuosena! Aleliuja! Ji veržėsi per viską iki pažado! Aleliuja!

80 Ji netekdavo daug kraujo. Visur aplink lašėjo kraujas. Jos gyvybė tekėjo į išorę vis labiau ir labiau. Ji negalėjo išlaikyti Žodžio Kraujo savo viduje (amen); kraujas tekėjo į išorę, viskas liejosi lauk, ir ji darėsi vis silpnesnė ir silpnesnė ir silpnesnė. Ji turėjo nuotėkį savo tikėjime, nutekėjimą... Amen. Suprantate. Tai tekėjo į išorę ir ji išbandė vieną daktarą ir kitą daktarą. Ji išbandė vieną bažnyčią ir ji išbandė kitą bažnyčią. Ne, pone. Ji ketino gauti atsakymą, nes ji taip pat prasiveržė per kai kurias uždangas, nutraukė tas egoizmo ir išdidumo uždangas. Ir ji nutraukė tas uždangas.

81 Suprantate, kartais Dievas jus atveda į štai tokias vietas. Atpažinkite tai, kai atsiduriate tokiose situacijose, jūs esate taip arti pažado, viskas, ką galite padaryti, tai patraukti į šalį savajį aš. Jūs esate taip arti to. Galbūt sėdėdami šį rytą čia, Jo Akivaizdoje jūs galite turėti poreikį savo širdyje. Jūs atėjote čia pagarbinti Gyvąjį Kristų, veikiantį mumyse ir tarp mūsų. Jūs neatėjote pasiklausyti kažkokio pamokslo. Jūs atėjote pamatyti galingą Dievą atidengtą priešais mus! Aleliuja! Žodis yra pamokslaujamas. Jo Akivaizda yra atpažįstama, o tai parodo, kad Jis yra čia.

82 Apreiškimas yra toks: „Šitas yra Mano mylimasis Sūnus; Jo klausykite; Juo aš patenkintas. Jis Man patinka“. Kodėl? Jis turi tobulą Tikėjimą. Jis žino Savo poziciją, Niekas negali Jo paveikti. Niekas negali Jame sukelti baimės. Jis žino, kad Jis yra vyriškoji Žodžio dalis. Aleliuja. „Aš pagerbsiu tai, ką Jis sako, nes tai Aš, kuris duodu Jam tuos apreiškimus, kad pašalinčiau baimę, kurioje šėtonas būtų norėjęs Jį išlaikyti. Velniui būtų patikę palikti jį toje dvasinėje amnezijoje, bet aš duodu jam apreiškimą, kad pašalinčiau įsivaizduojamą tikėjimą! Aleliuja!“.

83 Tai yra pamokslaujama jums! Jums yra sakoma, kad Jis yra čia! Jo Akivaizda yra atpažįstama paprastume. Liudijimas pasireiškia tam, kad būtų parodyta, jog Jis yra čia! Amen. Pamatykite! Jūs turite tai suvokti. Tai yra ši Valanda, jūs atėjote ir sėdite ant savo kėdžių krašto (amen); jūsų akys dėmesingos. Padarykite taip, kaip padarė žmogus iš Apaštalų darbų 3 – sutelkite savo žvilgsnį į Jį, tikėdamiesi kažką priimti; tikėdamiesi kažką gauti!

84 Tik pažiūrėkite į tą grupę netikinčiųjų, broli, Jo teisėtas pasipiktinimas užsidegė Jo viduje. Jis pasakė: „Išvarykite juos lauk!“. Aleliuja! Jis išvarė netikėjimą lauk. Amen.

85 Kartais netikėjimo minia yra tiesiogiai jūsų mąstyme, jūsų prisirišimuose, jūsų atmintyje, jūsų vaizduotėje; visas netikėjimas yra susirinkęs štai šiuose dalykuose. Amen. Ir tuomet Viešpats nori prasiveržti ir išreikšti Save, bet viskas yra sausakimšai užpildyta tuo netikėjimu. Tas Žodis turėtų pasakyti: „Sąmone, atmintie, prisirišimai – jūs prieštaraujate Žodžiui. Nešdinkitės lauk!“. Amen. „Leiskite Tobulam Tikėjimui išeiti į priekį ir išreikšti pažadą“.

86 Koks nors senas atsiminimas iškyla, velnias primena kokį nors seną, negatyvų dalyką: „Kadaise tu meldei Viešpaties ir Jis tavęs vistiek neišgydė, tad kam tau dabar melstis? Juk Jis ir dabar neatsakys“.

„Užsičiaupk!“

Aleliuja! Amen. Šlovė Dievui. Amen. Įėjo vidun.

87 Ir Jis apžiūrėjo jaunąją panelę; o, tai bent, jauną, mažą bažnyčią. Jie buvo mokomi Žodžio, ėjo į priekį, tai bent, bet buvo negyvi; mirtis juos ištiko. Amen. Bet čia yra Prisikėlimas ir Gyvenimas. Jis galėjo įdėti Gyvybę į šią mažą bažnyčią jos ankstyvoje vaikystėje (amen), maždaug dvylikos metų amžiaus (aleliuja!) – nuo pat 1973 iki 1985. Amen. Aleliuja!

88 Ir ten Jis stebėjo tą bažnyčią, Jis pasakė: „O, tai bent! Garbė Dievui“. Ir Jis sutelkė Savo žvilgsnį į ją. Jis pasakė: „Talita kumi – dukra, kelkis!“. Ta siela jau keliavo (amen), bet ji išgirdo Mokytojo Balsą; išgirdo Balsą Didžiojo Ganytojo, kuris pašaukė ją vardu. Amen.

89 Ir broli, po to Jis nenuėjo sau. Jis jautė tokią meilę ir užuojautą. Jis turėjo tokį rūpestį. Jis nepasakė vien tik: „Na, pažvelkite, ji prisikėlė; jūs matote“. Jis pasakė: „Duokite jai dabar kažko pavalgyti, taip pat“. Aleliuja! Jis žino, kas sustiprins Kūną. Amen. Įpilkite šio to, duokite jai dvasinio maisto; duokite pavalgyti, kad būtų pamaitinti. Aleliuja! Šlovė! Leiskite jos jėgoms sugrįžti. Amen. Suprantate?

90 Kartais Jis sukelia problemas būtent tose vietose, kurios sukelia skausmą, o žmonės vis kraipo galvomis, kraipo galvomis, kraipo galvomis ir nesuvokia, kad tai daro Dievas, o jie neatpažįsta Jo kelių. Jie nesupranta kaip Jis veikia. Amen. Aleliuja!

91 Štai kodėl labai dažnai yra reikalingos aplinkybės, kad žmogus būtų įvarytas į tam tikrą situaciją. Amen. Dievas turi spausti juos tol, kol jie pasiduos. Kai kurių žmonių savivalė yra tokia stipri, jų pačių žmogiškoji dvasia (amen), jie samprotaus iki pat galo. Jie yra tokie įpratę gyventi kūne (amen) ir būti valdomi tuo, ką gali matyti ir girdėti fizinėje sferoje. Amen. Suprantate?

92 Bet Jėzus norėjo, kad Jayras padarytų žingsnį. Jis norėjo mesti jam iššūkį. Amen. Jis norėjo jam įrodyti, nes Jis nori įrodyti Savo Žodį per tikinčiuosius. Ne per tuos, kurie sako, kad tiki, bet iš tiesų netiki, bet per tuos, kurie iš tikrųjų tiki; tuos, kurie išgirs, atpažins, kad Tai yra Tiesa ir pradės veikti To pagrindu. Amen. Jų širdims tai yra įkvėpimas. Jie žino, kad tai yra šios valandos pažadas. Jų širdys jiems sako: „Aš esu tikintysis. Aš nesu čia dėl apsimestinio tikėjimo. Aš nesu čia, kad spėliočiau. Aš nesu čia, kad samprotaučiau. Aš girdžiu pamokslaujamą Dievo Žodį ir mano siela sako: 'Amen!', Aš darau žingsnį. Aš laukiu, kol Dievas Save išreikš (amen), nes aš regiu Dievą“.

93 Broli, sena sterblinė žiurkė (aleliuja!) gulėjo negyva ant slenksčio; bet aš net nevalgau sterblinių žiurkių (aleliuja!) – iš žiurkių šeimos, (amen) beveik negyva ant to slenksčio, (aleliuja!) broli, ir jis paleido ją išgydytą. Šlovė Dievui. Jis turėjo pranašą, kuris už ją pasimels! Amen! Šlovė. Jai nereikėjo jokios maldos kortelės. Šventoji Dvasia atvedė ją pro vartus. Ji atsidūrė pranašo namuose.

94 Galbūt jūs matote, kad šiandien esate namuose čia, šį rytą. Aleliuja! O, jūs stipriai sergate ir pasaulis yra jus prislėgęs. Žmogaus atradimai jus suspaudė (amen), sudaužė jus į šipulius, beveik. Pasaulietiškumas jus sukaustė, mirštate, bet šį rytą jus esate ant to slenksčio. Aleliuja! Šlovė Dievui. Amen. Jūs atėjote į teisingą vietą! Aš metu iššūkį jūsų tikėjimui, kad patikėtumėte! Jūs atėjote į teisingą vietą! Ateikite ir pamatykite didį Dievą atidengtą mūsų tarpe!

95 Leiskite jums pasakyti, jūs galite prieiti taip arti ir nieko negauti, bet ateikite tikėdami, ateikite laukdami, atsisakykite savo samprotavimų. Prasiveržkite bet kuriuo atveju! Jūs esate tikintysis ir esate pašauktas. Jūs ne dabar būsite pašaukti. Jūs prasiveržkite per uždangą! Amen. Jūs esate tikintysis, bet pastebite, kad velnias traukia jus atgal į pasaulį? Įkalkite savo kuolą, šaukitės pagalbos; įeikite į žūtbūtinę padėtį! Šaukitės kaip Petras: „Viešpatie, gelbėk mane!“. Aleliuja! Nesigėdinkite! Priešingu atveju, broli, jūra... bangos tave paskandins!

96 Galbūt šį rytą jūs skęstate būdami toli nuo Ramiosios pakrantės (amen), bet jūros Šeimininkas yra čia, kad išgirstų jūsų kupiną nevilties šauksmą, kad ištrauktų jus iš vandens. Aleliuja! Šlovė! Ateikite ir valgykite iš Viešpaties! Ateikite ir valgykite iš Viešpaties! Ateikite ir valgykite iš Viešpaties ir pamatykite, kad Jis yra maloningas! Dvasia ir Nuotaka sako: „Ateik“. Amen.

97 Aš ir Mano Tėvas esame viena. Aleliuja! Aleliuja! Jo Žodis yra mano viduje! Jo Žodis yra Nuotakoje ir Ji žino, kad dabar tai yra Jis. Amen. Matote, velnias negali jai pasakyti, kad tai yra jos sugebėjimas. Jos motina ir tėvas negalėjo to sukurti. Jie tik galėjo sukurti kūną. Tėvas turėjo sėklą, o motina turėjo kiaušialąstę ir jie galėjo sukurti tik kūną, bet Dievas galėjo sukurti sielą; Aleliuja! Ir po to Žodis šviečia į tos sielos vidų. Amen.

98 Periodo Šviesa, Dievo Dvasia judanti virš vandenų paviršiaus visoje tamsoje ir sumaištyje, kaip tai buvo Pradžios knygoje, tačiau sėklos buvo žemiau vandens. Visa pasaulio ir švietimo sistemos, ir civilizacijos tamsa, tai ką priimate per televiziją, tai ką priimate per skaitmeninį informacinį srautą; tai, kuo užsipildo jūsų protas ir apie ką galvojate, o tai bent, jūs užimate gerą vietą visuomenėje... Tamsa dengė sėklą, tačiau Dievo Dvasia, Šviesa iš Dangaus, Logosas pervėrė visa tai ir leidžia jums suprasti: „Nebūkite išsilavinusiu pagoniu. Nebūkite išsilavinusiu netikinčiuoju (amen); žinokite, kad esate Dvasinis sūnus ir Dvasinė duktė iš Dievo Dvasios, esantis fiziniame kūne“. Aleliuja! Jūs nesate kūnas savyje turintis dvasią, žinote, jūs esate Dvasinis sūnus ir Dvasinė duktė iš Dievo Dvasios, esantys fiziniame kūne. Ta siela jumyse yra Dievas! Dievo atributai yra išreikšti. Mes esame Žodis tapęs kūnu šiandien; tai yra tai, ką sako Raštas! Amen!

99 Anuomet, Jis atkreipdavo jų dėmesį; išgydymai ir stebuklai pritraukdavo žmonių dėmesį. O, tai bent, ten buvo daug ilgų maldos eilių. Amen. Jiems patiko duona ir žuvis. Jiems patiko skonis. Jiems patiko, kai Jis vandenį pavertė vynu, visa tai įvyko tarnavimo pradžioje, tačiau dabar Jis turėjo pereiti į tokią vietą, kurioje Jis mokė iš Žodžio. Jis įvardino Save. Jis atidengė Save tikinčiajam, tuo tarpu netikinčiajam išlikdamas vis dar uždengtu. Jo Žinia dabar buvo perteikta jos pilnatvėje. Aleliuja!

100 Ir tai yra Žinios dalis, o, tai nebuvo veidmainiai raštininkai ir veidmainiai fariziejai; tai buvo, kai Jis sudraudė organizacijas antrame Patraukime. Pirmasis Patraukimas – išgydymas; Antrasis Patraukimas buvo organizacijų papeikimas: O, jūs iškošiate uodą, bet praryjate kupranugarį. Visos tos pinigų dvasios, ten buvusios. Turtingas, jaunas valdininkas turėjo (amen) savo sieloje potraukį pinigams. Šlovė Dievui. Jis turėjo susitvarkyti su visomis tomis ten buvusiomis dvasiomis, visi tie aukšti... Nikodemas, visi tie, kurie turėjo ateiti pas Jį nakčia dėl to, kad jie nenorėjo būti viešai sutapatinti su Žodžiu; visi šie dalykai, anuomet Jis turėjo su tuo susitvarkyti, bet dabar Jis priėjo prie Galingojo Dievo atidengimo. Dabar Jis atskleidė Raštus. Dabar Jis pamokslavo Žinią. Jis išdėstė visas septynias Paslaptis, kad Jis yra antrasis Adomas – „Ar norite sužinoti, koks buvo Adomas? Stebėkite mane“. Aleliuja! Jis tai išdėstė. Amen.

101 Jie nenorėjo Jo užmėtyti akmenis už darymą gerų darbų. Jie pasakė: „Ne už gerą darbą mes norime Tave užmėtyti akmenimis, bet mes norime Tave užmėtyti akmenimis dėl to, kad Tu dabar piktžodžiauji. Tu pradedi iškrypti iš kelio, nes Tu būdamas žmogus, pradėjai daryti iš Savęs Dievą“. O, tai bent!

102 Velniui neaptinka Dievo sūnūs, kurie užima savo poziciją. Jam nepatinka žmonės, kurie atpažįsta savo poziciją. Velniui patinka laikyti jus amnezijoje; jis nori priversti jus jaustis taip lyg esate Trinidado pilietis; suteikti jums kažkokias senas, žemiškas tapatybes. Bet šį rytą, aš sudraudžiu visą dvasinį amneziją! Aleliuja! Aš sudraudžiu dvasinę amneziją! Ji daugiau nelaikys Dievo žmonių tamsoje, nes Dievas yra čia. Pats Karalius yra stovykloje! Karalius Teofanija Jėzus yra čia tarp mūsų, dabar! Aleliuja! Amen!

103 „Tu būdamas žmogus, Tu darai iš Savęs Dievą“. Amen. O tai bent! Tik nešiokis Bibliją ir lankyk bažnyčią; tik giedok giesmes; (amen) tiesiog būk religingas, švęsk šventas dienas; tiesiog kalbėk apie Žinią, bet nepritaikyk Ženklo; (amen) tiesiog barškėk kaip tuščias vagonas. Aleliuja! Visi tušti vagonai barška. Amen. Tiesiog būk keliaujančiuoju autostopu, kuris važiuoja pas tuos, kuriuos laiko dvasiškais. Amen. Bet broli, yra aukštesnis lygis, nei šitoks! Aleliuja. Jis atveda jus į supratimą, kad jūs esate Jo dalis! Ar tai velniui patinka, ar ne, ar tai denominacijai patinka, ar ne, Jis leidžia jums sužinoti: „Jūs esate Mano; jūs išėjote iš Manęs“. Aleliuja!

104 Kas yra Dievo Meilė? Dievo meilės įrodymas yra išrinkimas. Dievas nori, kad jūs žinotumėte, kad jūs buvote su Juo prieš pasaulio sutvėrimą. Dievas nori, kad žinotumėte, kad jūs visada buvote Amžinas. Jūs esate toks amžinas, koks amžinas yra Dievas.

105 Velnias nori jus išlaikyti kūniškus; priversti jus jaustis taip, kad kažkokia žemiška moteris... kad Trinidade yra jūsų tėvas ir motina. Bet, o tai bent! Kai Šviesa apšvietė tą sėklą, kai jūs išgirdote iš savo teofanijos, kai nuo jūsų akių nukrito šydas, jūs matote savo vardą Avinėlio Gyvenimo Knygoje. Aleliuja! Amen! suprantate? Dabar jūs atėjote į pažinimą to, kas jūs esate. Jūs stovite kaip Jonas. Jie tikisi, kad jūs pasakysite, jog Zacharijas yra jūsų tėvas ir Elžbieta yra jūsų motina, bet jie labai nustemba, kai jūs pasakote: „Aš esu balsas to, kuris šaukia dykumoje“. Kai jūs pradedate įvardinti save Rašte, ir parodyti, kad jūs esate išreikštas pažadėtasis Žodis, dabar uždengtas kūne, apreiškiantis save iš Biblijos, nes jūsų amnezija jus paliko. Amen.

106 Tuomet tas tikėjimas jumyse pradeda kurti atmosferą. Tai sukuria jumyse didelį slėgį. Jūs turite tikėjimą, kuris gali užkrauti jėgą. Jūsų tikėjimui užsikraunant jėga iš Žodžio, jūs pastebite kaip jumyse padaugėja jėgos. O, tai bent, dvasiniai astronautai pakelti jėgoje, pakyla į sferą, broli, kur visokie maitvanagiai... velniai net negali pakilti, Jūs esate užantspauduoti iš vidaus. Jūs esate saugiai atskirti. Visas pasaulis, broli, lieka išorėje. Amen.

107 Tas Žodis, tas apreikštas Valandos Žodis yra jūsų širdyje, Parodomoji Periodo Duona yra išlaikoma šviežia. Ji yra išlaikoma šviežia, nes Ugnies Stulpas kybo virš tos Sėklos. Kai jūs kalbate, tos Sėklos, atgaivintos Sėklos byra iš jūsų burnos, krenta į derlingas širdis ir sudygsta su gyvybe; (aleliuja!) Dvasios atgaivinti Žodžiai.  

108 Kūnas neteikia jokios naudos, bet Dvasia atgaivina – atgaivina jūsų protą pažado atžvilgiu; atgaivina jūsų gyvenimą, kad atitiktų Periodą! Amen. Tai skatina jus pakilti ir šviesti; pakilti iš jūsų depresijos, pakilti iš jūsų tamsos (amen), pakilti iš jūsų skurdo. Aklas, vargšas, nuogas, nors esi vargšas ir apgailėtinas – pakilk iš šito! Amen. Šlovė Dievui. Amen! Ateik ir įsigyk Aukso išbandyto Ugnyje ir tapk turtingas; turtingas Dievo Auksu – tikėjimu, kuris nesusvyruos per netikėjimą. Amen.

109 Leiskite Dievui įtvirtinti šį apreiškimą giliai jūsų širdyje; įtvirtinti tai taip giliai (amen), kad jūs daugiau nebevaikščiotumėte tuo, ką matote. Amen. Jūs esate kitoje sferoje. Amen. Dabar jūs sekate Dievo Žodį. Dabar jūs esate Žodžio ritme. Suprantate? Jūs esate toks, kaip Jis. Kai jūs kalbate, jūs nieko negalite su tuo padaryti; nesąmoningai, tai iš jūsų išeina, nes Jis yra valdymo bokšte. Ir jeigu Jis yra jumyse, Jis įvardins Save šio Periodo Žodyje taip, kaip Jis įvardino Save praėjusio Periodo Žodyje, nes kūnas nesuteikia jokios naudos. Todėl jūsų kūnas nesuteiks jokios naudos, jeigu Jo Dvasia yra jumyse. Jo Dvasia –  visada ramiai ištars tą Žodį, nežiūrint į nieką. Amen.

110 Jis pasakė: „Kas jums kelia nerimą? Ar tai, kad Aš sakau, jog Aš esu Dievo Sūnus, dėl to sakote, kad piktžodžiauju?“. Jis pasakė: „Ir jūsų pačių Biblijoje yra sakoma, kad jūs esate dievai“. Bet, suprantate, tas pažadas ten slypėjo, bet jie niekada jo nepatepė. Amen.

111 Ir Jis pacitavo dvi vietas. Pirma vieta, kurią Jis pacitavo: 82-a Psalmė. Jis pacitavo Raštą: „Mes esame Tavo vaikai [amen] ir aš tariau: jūs esate dievai“. Amen. Po to Jis pacitavo kitą. „Ir taip pat, – pasakė Jis, – argi Biblijoje nepasakyta: 'Tie, pas kuriuos ateina Dievo Žodis...?'. Jis pateikė jiems dvi vietas, ten pat.

112 Nes Išėjimo 7:1 Dievas pasakė Mozei: „Aš padarysiu tave dievu faraonui, o Aaronas yra tavo pranašas“. Amen! Jis pasakė: „Ir Mozė yra tik Mano šešėlis. Amen. Mozė – tai Aš provaizdyje. Didingesnis, nei Mozė yra čia. Aleliuja! Amen. Didingesnis, nei Mozė yra čia.” Suprantate?

113 Todėl, kas gi jums kelia nerimą? Amen. Nes Jis surado tą vietą. Amen. Jis buvo tame laiko tarpsnyje. Jis pažvelgė į tai iš vidaus ir Jis pamatė, kad apreiškimas, jog Tėvas, Dievas esantis virš mūsų, taps kūnu tame Periode ir Jis turėjo įvardinti Save Rašte. Ir Jis žinojo, kad Paslaptis buvo atskleidžiama Jo Gyvenime. Amen. Jis žinojo, kad tai buvo atskleidžiama Jo Gyvenime. Todėl, ką Jis pasakė? Jis pasakė: „Aš ir Mano Tėvas esame viena. 'Pradžioje buvo Žodis ir Žodis buvo pas Dievą, ir Žodis buvo Dievas'. Tas Žodis ir Aš esame viena“. Amen.

114 Jis pasakė: „Pažvelkite, kokia pirmenybė“. Aleliuja! „Pažvelkite, kokia pirmenybė. Pažvelkite, Jono 5:19. Pažvelkite į harmoniją“. Amen! „Pažvelkite, kaip Dievas gerbia Žodį. Pažvelkite, Jis pasakė: 'Šitas yra Mano mylimasis Sūnus; Jo klausykite'. Pažvelkite, Jis pasakė: 'Šitas yra Mano mylimasis Sūnus, kuriuo Aš esu labai patenkintas'. Pažvelkite, Aš žinau, kad Aš darau tuos dalykus, kurie Jam visada patinka. Aš žinau, kad Aš esu Duonos Auka“. Aleliuja!

115 O, tai bent. Surištas ir suspaustas, (aleliuja!) sutrintas iki miltų, išsijotas; visos miltų krūvelės vienodos (amen), nėra nevienodumo, viskas tiksliai iki galo. Amen. Jis yra tas pats vakar, šiandien ir per amžius; kiekvienas girnų akmuo sutrina kiekvieną dalelę vienodai.

116 Jis pasakė „Aš esu pateptas Aliejumi,“ – nes jie turi į miltus įpilti aliejaus. „Aš esu pateptas Aliejumi. Ką bedaryčiau, Aš nedarau to kūniškai, bet per Dvasios patepimą ir jėgą. Kai Aš išvarau demonus, darau tai per patepimą ir jėgą. Kai Aš gydau ligonius, darau tai per patepimą ir jėgą. Kai Aš turiu nueiti daug mylių, kad pamokslaučiau Evangeliją, darau tai per patepimą ir jėgą“. Aleliuja. Pateptas Aliejumi, Jėga; Visada sūrus. O tai bent! Moteris prie šulinio ištroško: „O, duok man atsigerti šito vandens!“. Garbė Dievui! Ji buvo tokia ištroškusi. Amen.

117 Ir broli, netgi su smilkalais, (amen) kai Jis ėjo per išbandymus ir išmėginimus: „Visgi, o Mano Dieve, jeigu įmanoma, tegul tai praeina, bet vistiek (amen), ką Aš pasakysiu, išgelbėk Mane nuo šios valandos, Tėve? Bet dėl šitos priežasties Aš atėjau į šią valandą. Tėve, pašlovink Savo Vardą“. Man tai patinka.

118 Pažvelkite į Luką ir Joną. Lukas tai pasakė taip, kad atrodo lyg Jėzus bandė padaryti taip, kad mokiniai Jį užjaustų. Angelas atėjo ir sustiprino Jį. Amen. Lukas parodė Jėzaus žmogišką pusę, bet Jonas, kuris pradėjo nuo:„Pradžioje buvo Žodis,“ – įsikūnijusį Dievą. Jonas pasakė, kai jie atėjo Jo suimti, Jėzus pasakė: „Leiskite jiems ateiti ir suimti Mane“. Aleliuja. Kai jie bandė Jį sulaikyti, Jis tiesiog ištiesė Savo rankas, o jie visi išsiskirstė. Amen. Jonas iš tiesų neparodo Jėzaus žmogiškos pusės, Jis parodo Dievą, Kuris buvo tame Žmoguje. O tai bent! [...]

119 Suprantate, daug Lukų gali būti aplink, kurie girdės jus besišaukiančius, (o, tai bent) ir sakančius: „O, Jėzau, padrąsink mane, Viešpatie“. Bet staiga jie mato permainą. Aleliuja! O, tai bent! Aleliuja. Suprantate. Jie negali jūsų suprasti. Vieną akimirką jūs verkiate; kitą akimirką jūs sakote: „Nuritinkite akmenį. Lozoriau, išeik!“. Vieną akimirką jūs ten miegate, pavargęs ir nuilsę; kitą akimirką jūs pakylate iš laivo apačios ir pasakote: „Nutilk, būk rami“. Aleliuja. Jie negali jūsų suprasti! Tebūna garbė Dievui aukštybėse. Amen. O, šlovė Dievui!

120 Dovydas Dvasioje ir tiesiog Dovydas yra du skirtingi žmonės. Aleliuja! Tebūna palaimintas Jo Vardas. O, tai bent. Aš kažką čia aptikau, greitai... Tai tiesiog atėjo iš įkvėpimo... bet tai yra gerai, kad Dievas liepė patalpinti tą knygą Biblijoje. Amen.

121 Pamokslas „Dvasių atskyrimas“ [1960-03-08 – Red.] Dvasia kalba per pranašą. Atkreipkite į tai dabar dėmesį, penktas puslapis:

Taigi, jeigu mes pastebėsime, kokius ketinimus ir tikslus turėjo Senojo Testamento pranašai, tie vyrai turėjo vieną tikslą, ir tai buvo Jėzus Kristus. Jie turėjo vieną dalyką, kuris buvo pagrindine tema viso Senojo Testamento – tai buvo ateinantis Mesijas.. [Amen.] Jie nėjo ir nedarė veiksmų tiesiog dėl pinigų ar išgarsėjimo. Jie turėjo vieną dalyką, jie buvo patepti Dievo Dvasia ir jie išpranašavo Mesijo atėjimą. Ir tie vyrai buvo tokie patepti Dvasia, kad kartais jie elgėsi taip kaip pati, esanti juose Dvasia, pasielgtų, atrodė kad jie kalbėjo apie save.

122 Aš žinau, kad dauguma stversis akmenų, kai tu pasakysi: „Aš ir Mano Tėvas esame viena“. Atrodo taip, kad kalbi pats apie save, bet tai yra tavo kalbantis Tėvas. Aleliuja! Tai Dievas! Dievas kalba: Apreiškimo 10:1 – mano Tėvas; Apreiškimo 10:8-11 – aš. Aleliuja. Ir tuomet, kai Apreiškimo 10:1 pereina į Apreiškimo 10:8-11, Apreiškimo 22:17 –„Dvasia ir Nuotaka sako ‘Ateik'“. Dvasia kalba per Nuotaką! Aleliuja! O, tai bent.

123 Aš žinau, kad Jis yra mano Tėvas. Aš buvau tame Ugnies Stulpe. Amen. Prieš mano tėvui ir mano mamai susieinant kartu, sėkla iš kurios aš kilau buvo mano tėve. Kiaušialąstė, kurios dalimi aš buvau buvo mano mamoje. Buvo laikas, kai jie vienas kito net nepažinojo. Amen. Dalis manęs buvo mano tėve; dalis manęs buvo mano mamoje. Bet per Dievo išankstinio numatymo Paslaptį, Jis suvedė juos, nes mano mamoje buvo kiaušialąstė, kuri turėjo susijungti su mano tėvo spermatozoidu (amen), ir jie pradėjo formuoti kūną (amen) devynių mėnesių intervale, mano mamoje; jos viduje prasidėjo kūno formavimas. Amen.

124 O prieš tam įvykstant, aš buvau Ugnies Stulpe, kai Ugnies Stulpas judėjo virš žemės. Aleliuja! Mano siela buvo Elohime. Aleliuja! Mano siela buvo Dievo Strėnose (amen) ir Dievo užrašytoje Biblijoje – jie bandė Ją sudeginti. Katalikai bandė Ją sudeginti. Jie norėjo sudeginti Apreiškimo 10:8-11. Broli, jie bandė visiškai išžudyti tuos mokinius, visus tuos dalykus, bet jie neįstengė to padaryti. Dievas Tai išsaugojo, nes Biblija buvo pilna Nuotakos provaizdžių ir šešėlių, kurie turėjo būti apreikšti paskutiniosiomis dienomis, kad būtų parodyta Jo pergalė, kad būtų parodyta Jo mirties priežastis, kad būtų parodytas Jo pasiekimas, kad parodyti, jog Ieva sugrįžo į jos teisėtą poziciją. Tai yra Jo pergalė! Štai kodėl Jis ėjo į Kalvariją! Štai ką jie norėjo sunaikinti, bet stebėkite, kai Ji iškils paskutiniosiomis dienomis, Jai priartėjant prie Užbaigiamojo Akmens, Ji bus antgamtine Bažnyčia. Kaip jūs atpažinsite, kad Ji prie Jo priartėja? Kai tos Septynios Paslaptys pradės pasireikšti kaip viena Paslaptis. Kai viskas susirinks toje Nuotakoje, jūs žinosite, kad Ji artėja prie Užbaigiamojo Akmens. Ji yra ta, kuri dabar stovi arti.

125 Jeigu tai nebūtų Dievas, aš būčiau buvęs kažkuo pasaulyje, ten išorėje, (amen), kažkur aukštai Himalajų kalnuose; broli, kokiu nors guru ar panašiai, jeigu tai nebūtų buvusi Dievo malonė, bet Jis matė, kad aš buvau Periodo Žodžio dalimi! Kai aš bandžiau slapta išvykti, Jis turėjo Cherubą, broli, kuris grąžino mane prie Gyvybės Medžio: „Sugrįžk štai čia! Sugrįžk štai čia! Sugrįžk štai čia!” Aleliuja! O, tai bent. Garbė Dievui aukštybėse.

126 Gyvename visus tuos metus Žinioje ir žinome, kad tai nėra tik vaikščiojimas su Biblija; nėra tik Biblijos nešiojimas. Gyvename Žinioje visus tuos metus žinodami, kad vieną iš šių dienų aš pasakysiu: „Aš ir mano Tėvas esame viena“. Žinant, kad vieną dieną aš pasakysiu: „Dvasia ir Nuotaka sako: 'Ateik'“. Vieną dieną aš pasakysiu: „Atneškite Šventąjį Dievo Skeptrą ir Jo Rūbą!“ Aleliuja! Aš pasakysiu: „Pasiruoškite galutiniam kvietimu!“ Toks buvo pažadas. Tai buvo „Taip sako Viešpats“. Tai buvo laukimas tol, kol ji suaugs, kad atitiktų mantiją. Aleliuja. Dievas žino, ką daro.

127 Jis pasakė: „Ir tie vyrai, kurie atėjo sustiprinti Šventosios Dvasios, kartais jie elgdavosi taip, kaip juose buvusi Dvasia. Kaip Dovydas pasakė: 'Jie pervėrė mano rankas ir mano kojas'“.

Jie paklausė: „Kas nutiko Dovydui? Niekas jam nieko nepadarė“.

128 Tai buvo Dvasia, kuri kalbėjo per Dovydą. Tai buvo Senajame Testamente. Dievas buvo virš mūsų. Po to, kai Jėzus atėjo Biblijos viduryje, tai buvo Dievas su mumis. Ugnies Stulpas, Logosas, tapo kūnu. Dabar tai yra Dievas mumyse ir jeigu tai privertė juos elgtis ir kalbėti pirmuoju asmeniu, kai Dievas buvo virš mūsų, dar iki Kryžiaus, dar prieš Jam ateinant apsigyventi juose, ką gi tai tuomet privers mus daryti, po Kryžiaus, ypatingai, kai visos Septynios Paslaptys yra surinktos Nuotakoje šiomis paskutiniosiomis dienomis, kai Jis išliejo Save ‑ „kenos“ [žodis iš graikų k. – Vert.]. Kai Jis išliejo visą Save į Savo Nuotakos vidų; Ką tai padarys su mumis šioje valandoje? O tai bent! Pastebėkite, kaip Dievo Dvasia privertė tuos vyrus elgtis. Amen.

129 Aštuntas puslapis.

Taigi, Dievo Dvasia veikianti vyruose, priverčia vyrus elgtis taip, kaip Dievas. Akivaizdu, kodėl Jėzus pasakė: „Ar nėra parašyta: 'Jūs esate dievai'? 

130 „Dievo Dvasia skatina žmogų elgtis kaip Dievas. Akivaizdu, kodėl Jėzus pasakė: „Jūs esate dievai“. Tai Dievas, didysis Aktorius, en morfe, atliekantis paskutinį veiksmą. O, tai bent, tai buvo trejopas veiksmas (amen) pilno atpirkimo. Trejopas Dievo didžios Paslapties veiksmas, kuris buvo Jo proto gelmėje, viena dalis buvo išreikšta (amen) Žmogaus Sūnuje, kuris buvo apreikštas, (amen) vyriškoji dalis. Amen.

131 Po to sekė kita dalis. Atrodė, kad paskutinius kelis metus buvo tyla, nes aktoriai buvo už scenos (amen), keitė kaukes, (aleliuja!) ruošėsi išėjimui į sceną paskutiniam veiksmui; greitam, trumpam veiksmui. Amen. Šlovė! Tai yra kulminacijos metas! Amen. Ir štai tai yra čia, kai aktorius pasirodo veiksmo scenoje, jūs matote tik kaukę, (amen) tačiau aktorius po kauke en morfuoja.

132 Tas, kuris yra jumyse yra tas pats. Kuris buvo Juozape, yra tas pats, Kuris buvo Samsone, yra tas pats, Kuris buvo Mozėje; yra tas pats, Kuris buvo Abraome. Tas, Kuris yra jumyse yra nuo Pradžios iki Apreiškimo. Tai yra Jis, Kuris yra Esminė visos Biblijos Tema.

Taigi, Dievo Dvasia veikianti vyruose, priverčia vyrus elgtis taip, kaip Dievas. Akivaizdu, kodėl Jėzus pasakė: „Ar nėra parašyta: 'Jūs esate dievai'? Ir jeigu jie vadino dievais tuos, pas kuriuos atėjo Dievo Dvasia, kaip jūs tuomet galite smerkti Mane, kai Aš esu Dievo Sūnus?“. Jeigu jūs tik galite matyti Dievo Dvasią Mozėje kuri buvo Dievu. Mozė buvo dievas. Juozapas buvo dievas. Pranašai buvo dievai. Biblijoje pasakyta, kad jie buvo.

133 Jie buvo tik dalimi Senojo Testamento Esminės Temos šešėlio. O, šlovė Dievui, aleliuja! O kaip bus tada, kai Jis nužengs prie Avinėlio Gyvenimo Knygos, Gyvosios Atpirkimo Knygos, Naujojo Testamento, didingesnės Sandoros, geresnių pažadų? Amen. Kai mes pasirodome ten to Periodo pabaigoje, Biblijos pabaigoje, kai Naujasis Testamentas yra užbaigtas ir užantspauduotas, po to, kai Septyni Antspaudai yra atidengti, kad būtų užantspauduotas Naujasis Testamentas, kadangi pranašystė yra pasibaigusi. Septintojo Angelo Balso dienomis, kai Jis pradės trimituoti, viskas bus užbaigta. Tai, kas buvo, tai, kas yra, tai, kas bus – yra užbaigta. Knyga yra užantspauduota. Amen. Tai yra citata – 6-as puslapis,„Tas, Kuris yra jumyse“. [1963-11-10 – Red.]

134 Bet tuomet, Biblijos išorėje, matote, Senasis Testamentas buvo užantspauduotas, kai Jėzus buvo čia. Amen. Tai yra paslaptis atskleista iš dalies, iš dalies, iš dalies, iš dalies, ištisai per visą Senąjį Testamentą per keturis tūkstančius metų, bet visas tas Žodis buvo surinktas tame kūne: „Štai, Aš ateinu visos Knygos apimtyje“. Visas tas Žodis tapo kūnu ir išlipo iš Biblijos puslapių ir dabar, Gyvasis Žodis vaikščiojo Galilėjoje. Amen. Ir jie turėjo Įstatymą, Žodį sėklos pavidale, bet ten buvo Žodis pasireiškusiame pavidale (amen), žiūrintis vėl į sėklos pavidalą ir pasodinantis sėklas Savo paties Gyvenime. Amen.

135 Tuomet, kaip galvojote kas yra Naujasis Testamentas? Septyniuose Perioduose buvo Septynios Paslaptys ir kiekvienas periodas išreikšdavo dalį Paslapties; nei vienas periodas neišgyveno pakankamai ilgai, nes jie gyveno užtarimo metu, žinodami, kad Atpirkimo Diena artėja, o atpirkimas reiškia „pirmapradžio dalyko sugrįžimas“. Todėl, užtarimo metu, jie keliavo atgal į originalą (amen), bet jie nenugyveno pakankamai ilgai, kad taptu originalu. Amen! Aleliuja!

136 Biblijos pabaigoje, Bažnyčios Periodų pabaigoje, viskas susirenka žmonėse, antgamtinė Bažnyčia, antgamtinė rasė, Nuotaka (aleliuja!) išlipanti iš Biblijos puslapių, žinanti, kad tai Jis, esantis Jos viduje; žinanti, kad Ji ir Jis yra viena. Ji turi vestuvių žiedą. Nesakykite jai, kad ji jo neturi – neužtarnauta malonė. Ji turi Santuokos Liudijimą. Jūs negalite jai pasakyti, kad Apreiškimo 10:8-11 yra skirta žydams. Jūs negalite pasakyti, kad tai išsipildė tarpe tarp Pauliaus ir Malachijo 4, nes tai neišsipildė. Malachijo 4 sustojo ties septinta eilute. Jis niekada nenuėjo toliau septintos eilutės iš Apreiškimo 10. Ten yra nedidelė dalis tarp pagonių pranašo ir žydų pranašų.

137 1965 m., pagonių pranašas išėjo. Du žydų pranašai vis dar turi ateiti. O nuo 1965m. iki 1985m. yra Paslaptis. Jehova stato Šedevrą (aleliuja!), kuris turės būti apreikštas žemėje šioje valandoje. Amen.

138 Stebėkite juos paimančius Bibliją, broli. Kai jie prieina prie paskutiniojo jojimo ir pradeda sakyti: „Aš ir Mano Tėvas esame viena. Tas, kuris matė Nuotaką, matė Jaunikį“. Aleliuja!“ „Didesnius darbus nei šie mes darysime“. Aleliuja! Stebėkite, kai jie padarys žingsnį ir pradės atgaivinti sau Žodį, nes Dvasia Mesijuje vedė Jį patepti Mesijo pranašystes; tuomet Dvasia Nuotakoje ves Nuotaką patepti Nuotakos pranašystes.

Jis pasakė: „Didesnis, nei Saliamonas, didesnis, nei Jona yra čia“.

139 Ji pasakys: „Didesnė, nei Estera yra čia. Didesnė, nei Rūta yra čia, didesnė, nei Sara yra čia. Didesnė, nei Rebeka yra čia“. O, tai bent! O stebėkite kaip tuomet tikroji Nuotaka pasirodys veiksmo scenoje. Stebėkite kaip jie nusipurtydami mes gyvates į ugnį. Stebėkite juos nugalinčius karalystes; darančius teisumą; įgyjančius pažadus; užveriančius riaumojančių liūtų nasrus; nusileidžiančius į duobę šaltą, snieguotą dieną... paimančius kalaviją ir užmušančius priešus ir sugrįžtančius, kad atneštų švaraus, šviežio vandens. Aleliuja! Suprantate?

140 Stebėkite šiuos žmones. Amen. Paskutiniosiomis dienomis, visame pasaulyje iškils galinga, žygiuojanti armija; pirmyn kariai Krikščionys žygiuojantys kaip į karą, apsivilkę savo tautiniais rūbais – karališkoji Abraomo sėkla iš kiekvienos tautos (amen) su tikėjimu paimti Dievo pažadą; tikintys viltimi, kai nėra jokios vilties, broli, ne svyruojantys per netikėjimą; stiprūs tikėjime.

141 „Kodėl tu elgiesi taip, lyg kažką jau turi?“

„Todėl, kad per tikėjimą aš jau tai turiu, nes Pagrindas yra manyje. Pagrindas jau yra manyje. Išorėje už savęs aš nieko neieškau. Aš žinau, kad aš esu pasireiškimas. Aš esu išaiškinimas. Galutinė visko išaiškinimo stadija yra kūne. Tai nėra vien tik jėga pamokslauti; tai yra žmonės, kurie turi būti išreikšti, žmonės, kurie turi atpažinti save. Amen.

142 Jis pasakė jiems: „Aš ir Mano Tėvas esame viena. Tas, kuris matė Mane, matė Tėvą“. Amen. Suprantate. Jis žinojo, kad Tėvas buvo Jame. „Ar netikite, kad Tėvas gyvena manyje?“. Amen. Jis jiems taip pasakė. Suprantate?

143 Todėl, čia jis pasakė, kad jie buvo dievai, jie visi buvo dievai, anuomet.

...jie pilnai atsidavė Dievo Dvasiai, nes jie dirbo Dievo šlovei.

Ir kai žmogus yra toks pateptas Dvasia... Dabar leiskime, kad tai giliai įsismelktų po penktuoju šonkauliu, kairėje pusėje. [pasakė jis]

144 O, tai bent. „Dabar leiskime, kad tai giliai įsismelktų po penktuoju šonkauliu, kairėje pusėje, – giliai į valdymo bokštą, į variklių patalpą. Amen.

Kai žmogus yra pateptas Dievo Dvasia, jo įpročiai, jo veiksmai ir viskas – tai yra Dievas veikiantis jame. 

145 Jie klaidingai suprato ne Eliją. Jie klaidingai suprato Dievą veikiantį Elijuje. Amen. Jie klaidingai suprato ne Jėzų. Jie klaidingai suprato Dievą, kuris veikė Jo viduje. O, tai bent.

146 Štai kodėl mes turime gauti tikrą apreiškimą; daugiau nebe pažinokite vienas kito pagal kūną. Jeigu jūs esate šios Biblijos dalis, jeigu jūs esate šios Paslapties dalis, jeigu jūsų siela yra dalis šito pasireiškusio Užrašyto Žodžio, esanti fiziniame kūne žemėje, šioje valandoje tam, kad įrodyti tą Žodį (amen), kai Šventoji Dvasia pradeda patepti tą geną jūsų viduje, ir pradeda suteikti jums savybinius bruožus, tuomet stebėkite Dievą, kuris yra atpažįstamas pagal Savo Žodį, pagal Jo pačio savybinius bruožus. Tuomet tai yra ne žmogus; tai Dievas žmoguje (amen), Dvasia ir Nuotaka. Amen. Suprantate?

Kartais apie jį susidaro klaidinga nuomonė…

147 11-as puslapis, pranašas pasakė:

Taigi, mes matome tuos visus kalbančius pranašus. Kiekvienas iš jų šlovino Dievą ir ateinantį Mesiją. Ir kai jie įeidavo į Dvasią, jie elgdavosi... ir išreikšdavo gyvenimą taip, kaip Mesijas tai padarė. Jeigu taip buvo anoje kryžiaus pusėje, kalbant apie Jo atėjimą, kaip tuo labiau tai turėtų būti po Jo atėjimo, tai suteiks Mesijo Dvasią Bažnyčiai, kad ji elgtųsi, darytų, dirbtų ir gyventų kaip Mesijas.

148 Daug žmonių galvoja, kad žmogus gali prijaukinti Dievo Dvasią savyje. Tai yra Jis, kuris jus valdo. Jis yra Aktorius. Kaukė pati nieko neturi. Kaukė yra tik uždanga, kuri slepia Aktorių! Bet tai yra Aktorius, išreiškiantis Savo Valandos Žodį!

149 Štai čia yra lemiama mintis, 6-as puslapis. Čia yra lemiama mintis.

Tiesiog paimkite šiandien tarnautoją: jeigu jis turi Šventosios Dvasios krikštą, ir jeigu jis žino, kad pamokslauja Žodį, tai sužlugdys jo populiarumą; tai patalpins jį kažkokioje mažutėlėje bažnytėlėje, ar galbūt į gatvę. Galbūt jis žino, kad kažkas jo širdyje dega. Ji mato Viešpaties atėjimą.

150 Jis mato tuos atėjusius Septynis Angelus. Jis pamatė tą galingą Angelą pasakiusį: „Laiko daugiau nebus“. Jis mato tuos Septynis Griaustinius ištariančius savais balsais. Jis mato, kaip to pasireiškimas pereina į kažką tolimesnio. Jis mato sugrįžtantį galutinį jojimą prieš užsidarant durims. Amen. Suprantate?

Jis mato Viešpaties atėjimą. Jam nerūpi, ar jis turi didelę bažnyčią, ar mažą bažnyčią. Jam nerūpi, ar jam užteks šiandien maisto, ar ne. Jam nerūpi, ar jis turi gerus rūbus, ar neturi gerų rūbų, Jam terūpi viena, ir tai yra būtent Gyvybė esanti jame ir šaukianti. Jis stengiasi pasiekti kažką vardan Dievo šlovės, ir tas žmogus, taip darydamas, išreikš gyvybę būtent tos Dvasios, kuri yra jame. Ar sekate mintį? Jis tai išreikš išorėje.

151 Tas žmogus ten sėdės skaitydamas Bibliją ir visiškai staiga, Rahaba iškils priešais jį, teismo valandoje, turinti savo Ženklą, tikrąjį Ženklą, esantį matomoje vietoje; jos visa šeima susirinkusi ten po tuo Ženklu, nors jie yra tarpe to viso teismo, tiesiogiai ant pačios sienos... Visa siena sugrius, bet tas namas išstovės, kad parodytų, kad tas Ženklas yra tikrasis, atpažintas ženklas.

152 Ji skaitys tą Bibliją ir visiškai staiga, Samsonas priešais ją iškils, tarp dviejų kolonų šaukiantis: „Dar kartą,“ – nes jis įžvelgė jėgos galimybę. Jis žino, kad jėga sugrįžo slapta. Filistinai to nežino. O, galbūt jie mato Samsoną besielgiantį tam tikru būdu. Galbūt jie mato ašaras riedančias iš akiduobių. Galbūt jie nežino, kas vyksta. Galbūt jie mato jo lūpas... mato kaip jis juda. Galbūt jie stebisi: „Kas su juo negerai? Jis keistai elgiasi“. Galbūt jie mato kaip  jis nusilenkia nusižeminime; vidurį visų persekiojimų, tiesiog atsiklaupė iki pat dulkių ir jo širdyje pasigirdo šauksmas: „Viešpatie, leisk man numirti“. Jis nori sumokėti kainą. Jie nežinos, kad šitas žmogus išreiškia Dvasios Gyvenimą. Jeigu jie nežino Žodžio, jie nežinos, kad žmogus išreiškia Dvasios Gyvenimą.

153 Žmogus bus pasislėpęs oloje, tikrai karštu liepos mėnesiu. Filistinai, visi tie du šimtai milijonų antgamtinių filistinų dislokavo kariuomenę Betliejuje, Dievo Duonos Namuose. Broli, jie atitvėrė tą šulinį, o tame šulinyje yra gyvieji vandenys, o karalius yra ant aukšto kalno, kur yra tik drungnas vanduo. Bet vos tik karalius pradėjo šauktis Dvasioje, stebėkite tuos vyrus, kurie įeina į ta pačią Dvasią kaip karalius.

154 O, jeigu kas nors galėtų duoti man atsigerti, jeigu kas nors būtų pakankamai drąsus padaryti žingsnį (amen) ir patepti Šv. Morkaus 11:23, kad kas nors padarytų žingsnį ir turėtų tikėjimo, ir pasakytų: „Aš ir mano Tėvas esame viena,“ – kas nors padarytų žingsnį: „Šitas yra mano mylimas sūnus, kuriame man gera gyventi,“ – kad kas nors norėtų sumokėti kainą, nors žinotų, kad jie ten mirs; net kad taptų belaisviu. Amen. Nors jie ir yra išbandomi dėl Žodžio regėjimų, jie vistiek noriai to apsiima, yra kantrūs ir laukia, kol Dievas atveria kalėjimo duris, žinodami, kad regėjimas prakalbės paskirtu laiku. Aleliuja! Suprantate. Žino tai!

155 Todėl, jeigu jūs nežinote Žodžio, jūs net nenutuoksite, kad tas žmogus įeina į Dvasią, kai tas žmogus paėmė tą dviašmenį Kalaviją ir pradėjo prasiskinti kelią kapodamas kūnus. Jūs nepasakysite: „Na, jis manęs nekenčia. Aš jam nepatinku“. Ne, jis eina atnešti tyro, šviežio vandens. Jis yra pateptas Karaliaus troškimu. Jis ieško krikšto Ugnimi ir Šventąja Dvasia. Jis ieško prasidedančio prabudimo ir kad pratęstų Apaštalų Darbų Knygą. Jis nėra išėjęs patenkinti kieno nors kūno. Jis kapoja į šalis. Jis yra užvaldytas. Karalius nori atsigerti. Karaliaus noras yra jam įsakymas. Amen. Jie gali jo nesuprasti. Amen. Jie gali nesuprasti jo požiūrio ir kodėl jis toks yra. Tačiau, kas vyksta? Jis išreiškia Dvasios Gyvenimą. Tai yra ta Valandos Žodžio dalis.

156 Kartais apie jį susidaro klaidingą nuomonę, nes, kai žmonės išmoksta tų frazelių, ir po to Žinia tampa tik kažkuo, ką jie seka, vaikšto su knygelėmis: „O, aš tikiu Pranašu. Ačiū Dievui aš išėjau iš denominacijos. Aš žinau, kad vieną dieną pažadas išsipildys, pakeliui“. Suprantate? Ir štai tu matai žmogų lekiantį lyg traktoriuje (amen), lyg buldozeriu nuverčiantį kiekvieną kliūtį (amen), žinantį, kad Dievo Žodis yra tiesa, Dievas yra dabarties Dievas; ne Dievas kažkada ateityje. Dievas yra dabarties Dievas, šiame susirinkime čia, šį rytą.

157 Mes turime dešimt minučių, nes dabar yra 12:30. Amen. Aleliuja. Todėl, sutelkite dėmesį. Aš ir Mano Tėvas esame viena. Valanda atėjo. Suprantate?

158 Taigi, pranašas čia sako:

Šiomis paskutiniosiomis dienomis (Žodis ir Nuotaka) [Pergamo Bažnyčios Periodas – Red.]tikra Nuotakos Bažnyčia... priartės prie Užbaigiamojo Akmens...

159 Ji priartės prie Užbaigiamojo Akmens. Iš kur ji tai žinos?

...ir ji bus antgamtine bažnyčia, antgamtine rase, jai priartėjant prie Jo.

160 Tas pats, kuris nužengė į Jos tarpą, Kuris atneša tą Žodį, sklando jų tarpe, sklando virš jų, sklando virš jų, stengiasi sugrąžinti tą tikrąjį atvaizdą, žinodamas, kad Žodžio Sėkla yra jų viduje, žinodamas, kad jie įeis į būseną, kurioje galės ištarti, kai bus suformuoti į Žodžio atvaizdą.

161 Jis žino, kad perkeičianti Jėga slypi juose, todėl Jis sklando virš jų ir atgaivina juos. Šviesa persmelkia sielą; Atgaivinanti Jėga nužengia ant jų. Tie, kurie buvo mirę nuodėmėse ir nusikaltimuose pakyla ir nusipurto nuo savęs kapo rūbus. Kažkas jų viduje kunkuliuoja. Jie pagauna apreiškimą – tikėjimą. Jie mato kokia Žodžio dalimi jie yra šiame Periode. Jie žino, kad jie paklūsta ne kažkokiai praeities valandai. Jie buvo atgaivinti, perkeisti tiesiogiai į tą Žodžio dalį, kuria jie yra. Jie suvokia tą Paslaptį esančią tarp šešto ir Septinto Trimito, kad visi Septyni Trimitai nuskambėjo po šeštuoju Antspaudu prieš pat Septintojo Antspaudo atsidengimą, ir ten buvo tyla, visiška paslaptis, kurios negalima išduoti. Amen. Aleliuja!

162 Pats Mokytojas, Tobuloji Meilė, Romeo ateina Džiuljetos kaip vagis naktį. Amen! Suprantate. Jis nužengia ten į jų tarpą, Slaptasis Agentas, Šventoji Dvasia. Amen. Tai yra slaptas Bažnyčios paėmimas. Jis veikia visame pasaulyje, kitame išmatavime. Visas bažnytinis pasaulis ieško randų nuo vinių, ieško fizinio kūno, ieško Jo perdurto šono, ieško randų ant kaktos, tačiau Jis ateina (amen) Teofanijoje, kuri yra nematoma regos nervui, nematoma fizinei akiai. Jūs pažinsite Jį Žodžio išsipildyme.

163 Jūs negalite pasakyti: „Tik pažiūrėkite, Jėzus yra čia,pažiūrėkite, Jėzus yra čia“. Ne. Jūs atpažinsite šiai Valandai pažadėtą Žodį, kuris yra išreiškiamas. Jūs galite matyti žmones, kuriuos jūs pažįstate kaip savo kaimynus; tai gali būti žmonės, kurie, kaip jūs galvojate, priklauso melagingai bažnyčiai; tai gali būti kas nors, kas dirba tam tikroje vietoje – jūs visada matote tam tikrą pasireiškimą. Amen. Dievas en morfe – Dievas paslėptas Savo Nuotakoje, (suprantate) lygiai taip pat, kaip Jis buvo ten.

164 Jie laukė, kad Dievas nužengs horizontalia vaivorykšte su daugybe angelų, angelų orkestru, didele palyda (amen), ir visi tie angelai paskelbs apie Jį, ir Jis ateis pas aukščiausiąjį kunigą ir pasakys: „Štai, Mesijas yra čia,“ – bet taip Jis neatėjo. Ne, pone. Dievas paprastume, Kuris slepiasi paprastume, yra apreiškiamas nusižeminime. Amen.

165 „Tėve, Aš dėkoju Tau kad Tu paslėpei Tai nuo išmintingųjų! Tu apreiškei Tai kūdikiams, tokiems, kurie išmoks: Kūdikiams, kurie nori išmokti apie Apreiškimo 10:8-11; kūdikiams, kurie nori išmokti apie trejopą Paslaptį po Septintuoju Antspaudu; kūdikiams, kurie nori sužinoti, kas įvyko nuo 1965 iki 1985 m., po to, kai pranašas išėjo, prieš ateinant Mozei ir Elijui; kūdikiams, kurie nori prasiveržti į tą sferą (amen), kad jų akys būtų pateptos ir nuplautos Siloamo tvekinyje, Apreiškimo 10:8-11 ir kad pamatytų save Vandenyje (amen), kad pamatytų savo atspindį (amen) Žodyje! Suprantate. Jie to nori. Suprantate?

166 Dauguma nežino, kas įvyko, bet, kai Jis sugrįžta, jis pasako: „Ji priartės prie Užbaigiamojo Akmens, Antgamtinė Bažnyčia; Nuotaka bus tokia panaši į Jį, kad jie  bus pagal Jo paties atvaizdą“.

167 Ir apreiškimas persmelkė jūsų širdį ir jūs gaunate Paėmimo apreiškimą – Viešpats yra čia. Jis atėjo, kad susirinktų su Savo atpirktais pavaldiniais. Jis paliko Tėvo Sostą, kad užimtų Savo Sostą.

168 Apreiškimo 5, Avinėlis išeina, kad paimtų Septynių Antspaudų Knygą. Apreiškimo 10 en morfuoja; tas Avinėlis pasikeitė į Angelą. Ranka nepateko į kitas rankas. Tas, kuris laikė Knygą pakeitė pavidalą; nužengė štai ten. Amen. Pats Mykolas, didysis Arkangelas, ateina išlaisvinti vardų, kurie yra rasti užrašyti Knygoje (amen), ateina ir pradeda šaukti garsiu Balsu, nes tie vardai buvo čia, išreikšti kūne žemėje; uždengti dvasinės amnezijos.

169 Bet: „Aš pašaukiu Savo avis jų vardais“. Ne pasakydamas: „Ly Veilas arba Ormanas Nevilis,“ – bet per pamokslavimą Paslapties ir jie, per tikėjimą, išgirsta tai. Amen.

170 Amen. Jie neseka jokio nepažįstamojo kviečiančio juos prisijungti prie bažnyčios, sakančio jiems įrašyti savo vardus kažkokioje bažnyčios knygoje. Amen. Jie pabunda ir mato savo vardus kaip Paslaptį Periodo, kuriame jie gyvena. Jie žino, kad juose esanti siela kilo iš Dievo ir yra Žodžio dalis, Jo išreikštas atributas. Jie visada turėjo Amžinąjį Gyvenimą.

171 Tinklas tik juos pagavo. Vaivorykštinis upėtakis visada buvo vaivorykštiniu upėtakiu, kartu su omaru, ir unguriu, ir vėžliu tame pačiame vandenyje. Tinklas pagavo ungurį, pagavo omarą, pagavo vaivorykštinį upėtakį ir visus kitus. Bet Didysis Žvejys, Didysis Žvejys, Jis tiesiog išmetė visus kitus atgal ir pasiliko vaivorykštinį upėtakį, nes Trečiuoju Patraukimu turėjo būti sugautas vaivorykštinis upėtakis. Amen, matote? Jis sugavo juos. Suprantate?

172 Dabar sekite. Taigi, pranašas sako: „Ir tas jums apreikštas tikėjimas yra apreiškimas, kad Paėmimas jau prasidėjo. Jis jau atėjo. Jis kviečia jus. Jis mato jūsų vardą Knygoje“. Amen. Ir tuomet, Jis pradeda jus mokyti apie tą Paslaptį. Amen. Tai pradeda kažką sukurti jūsų gyvenime, nes tai yra vidinis žmogus su kuriuo Jis dabar tvarkosi. Jis nuėjo toliau fizinio žmogaus jau seniai. Tas fizinis žmogus gali sverti du šimtus svarų, bet jis neturi tokios jėgos. Tas mažytis genas turi Dievo jėgą, kurią pragaro vartai bando sudrebinti, bet negali jos nugalėti (o, tai bent!) nes apreiškimas tampa Dvasia ir Gyvenimu jūsų viduje ir jūs galite sustiprinti kitus (amen), padidinti ir pripildyti Karalystę. Kodėl? Nes apreiškimas esantis jumyse gali kažką išlaisvinti (amen); sustiprinti kitus.

173 Kaip Jis pasakė Petrui: „Kai būsi atsivertęs, kai tas tikrasis Tikėjimas tavyje bus apreikštas, tada stiprink savo brolius. Išliek dorybę, sustiprink juos (amen) romume; atiduodamas“.

174 Kaip šaltinėlis, jis trykšta, trykšta, trykšta ir tuomet ateina elnias ir atsigeria; ateina triušis ir atsigeria.

„O, pone Šaltinėli, kodėl tu taip trykšti?“

„Tai ne aš, tai dorybė. Tai Šventoji Dvasia trykštanti manyje“.

175 Kaip triūsianti lelija, triūsianti Žodyje dieną ir naktį. Amen. Jūsų tikėjimas gausėja (amen) Žodyje jums maitinantis Žodžiu, augant pagal Žodžio atvaizdą, išreiškiant dorybę iš Dievo ir stiprinant vienas kitą; ne pargriaunant štai šitą ir apkalbant kitą. Ne. Stiprinant vienas kitą; stiprinant vienas kitą tikėjime. Raginkite vienas kitą dar labiau, kai matote artėjančią Dieną. Būkite pasiruošę atsakyti kiekvienam, prašančiam jumyse esančios vilties paaiškinimo (amen).

176 Jūs išaugate. Jūs kylate link Užbaigiamojo Akmens. Jūs dar nesate jokia Antgamtine Bažnyčia, nes jūs vis dar augate. Kai dar buvote žemai čia, jūs dar daugiau augote. Amen. Matote, jūs turėjote praeiti per tuos etapus.

177 Vienas kalba vienaip. Kitas kalba kitaip. Jūs esate pasimetę. „Įdomu, ar mano apreiškimas teisingas? Ar tas ir anas yra taip...“. Ne. Jūs daugiau nesate klajojanti žvaigždė. Jūs žinote jums priklausantį pažadą. Jūs atpažįstate savo laiką. Jūs žinote, kokia Žodžio dalis jūs esate. Nebus taip kad pranašo dalį jūs atpažinsite, bet negalėsite atpažinti savosios, nes ta buvo vieno žmogaus Rašto vieta: „Štai, Aš siųsiu Eliją ir jis,“ – asmeninis įvardis, vienaskaita, vyriška giminė. „Septintojo Angelo Balso dienomis, kai jis,“ – asmeninis įvardis, vienaskaita, vyriška giminė. Amen.

178 Bet tuomet, tai buvo vieno žmogaus Rašto vieta; tai nebuvo jūsų dalis. Pirma turėjo ateiti Eliezeras. Nuotakos dar nebuvo. Eliezeras, vienas žmogus, turėjo surasti Nuotaką. Kaip Jonas, vienas žmogus; kaip Elijas, vieno žmogaus judėjimas, bet po to seka Nuotaka, iš mažos grupės, iš tikros Sėklos. Amen.

179 Po to seka pažinimas atskirti dvi dvasias, istorinę dvasią (amen) esančią Bažnyčios struktūroje, kurie pamokslavo imdami tik iki 1965 m., bet negali apreikšti, kas įvyko nuo 1965 iki 1985 m.; kurie pamokslauja tik istorinę Žinios pusę: „Dievas pasiuntė pranašą“. Žiūrėjimas atgal simbolizuoja varlių dvasią (amen); Negali parodyti Jo esamajame laike. Tai buvo Jėzus Kristus vakar, bet tai atsiskleidė į kažką toliau.

180 O, tai bent. Pažinimas žinoti savo Žodžio dalį; jūs žinote savo laiką; jūs žinote savo pažadą; jūs atpažįstate dvi dvasias esančias Bažnyčios struktūroje. Amen. Jūsų amnezija dabar jus palieka. Tamsus debesis išsisklaido (amen) ir tas pažinimas atneša susivaldymą, nes kol žmogus ėjo su apreiškimu, kitas metė jam iššūkį, vadino jį velniu, vadino jį intelektualu, vadino jį vienaip ir kitaip. O, nesiginčykite ir nekovokite su jais. Nepykite. Ne, pone. Amen. Jums nereikia jų nekęsti, kai jie su jumis nesutinka. Jūs turite tai pakelti. Jūs žinote, kokia dvasia yra ant jų. Jūs turite tikėjimą, tikite, kad vieną dieną jie sugrįš. Jūs išlaikote tai, ką turite su romumu. Amen.

181 Po to kantrybė – jūsų tikėjimo išmėginimas. O, tai bent, jūs pereinate prie sunkesnių išbandymų. O, jūs anksčiau patyrėte išbandymus, bet dabar ateina sunkesni išbandymai, jūsų išmėginimas – jūsų tikėjimo išbandymas yra brangesnis už brangų auksą, kuris pražūva. Leiskite kantrybei atlikti tobulą darbą, kad jums visiškai nieko netrūktų. Jūs turite kantrybės poreikį, po to, kai išpildėte Dievo valią (amen), po to, kai išpildėte Dievo valią.

182 Dievo valia yra jums apreiškiama kaip Periodo Žodis. Nuotaka žino, ką Jis nori padaryti su Žodžiu. Tikėjimas mato, ką Dievas nori padaryti, taip Jo valia yra apreiškiama jums. Ir jūs turite kantrybės poreikį. Pirma, išpildykite Dievo valią. „Laukite, aš sakau, laukite Viešpaties“. Nebandykite bėgti ir kažką prasimanyti. Palaukite, kol būsite suformuotas pagal atvaizdą. Palaukite, kol Jis suduos Šedevrui. Palaukite, kol Jis duos jums nurodymus, kad išpildytumėte juos. Nebūkite nekantrūs. Nebūkite sunerimę. Pasvarstykite apie lelijas. Nei jos dirba, nei verpia. Amen. Pasvarstykite apie paukščius. Nei jie sėja, nei pjauna, nei renka į svirnus. Būkite kantrūs, Dievas jumis pasirūpins. Amen. Niekuo nesirūpinkite.

183 O, tai bent, jūs mokotės. Jūs dabar mokotės. Amen. Jūs esate geras mokinys, ir Mokytojas sako Tėvui: „Jiems gerai sekasi“. Jis pasako: „Aš tikiu, kad greitai jie bus tinkamame lygmenyje. Prieš pasibaigiant 1985-iesiems, aš tikiu, kad jie bus pasiruošę galutiniam jojimui. Aš tikiu, kad jie bus pajėgūs padaryti žingsnį ir pilnai save atpažinti. Aš tikiu, kad jie ateis į Tavo Akivaizdą ir pasakys: 'Jei pražūsiu, tai pražūsiu'. Amen. „Aš žinau, kad Tu paduosi jiems Skeptrą (amen), nes aš matau kaip juos nuplauna Žodžio vanduo. Visos Septynios Paslaptys juos nuplauna, aprengia juos, apvelka juos, patepa juos, paruošia juos“. Amen. „Aš matau juos. Jie stengiasi sekti kiekvieną Žodžio dalelę ir kiekvieną Dvasios dalelę. Niekas negali nukreipti jų kita linkme. Jie seka žemėlapį“. Amen. „Jie žino, kad tikėjimas veda prie Jėgos. Jie žino, kad Jėga išreikš pažadą“. Aleliuja!

184 Po to dievotumas; stebėkite juos dabar – romūs ir užimantys žemą padėtį. Apreiškimas padaro juos dar labiau nusižeminusius, be jokios konkurencijos dvasios. Amen. Jie nebando pralenkti vienas kito, kaip kūdikiai korintiečiai: „O, mes Pauliaus. Mes Kėfo“. Kūniški ginčai ir skilimai, laikosi įsikibę į žmogiškas asmenybes. Ne. O, jie išaugo iš tokių dalykų. Amen.

185 „Aš privalau rūpintis mano Tėvo reikalais. Aš darau tai, ką Dievas man sako daryti. Jūs darote tai, ką Dievas jums sako daryti. Man nereikia bėgioti iš paskos: 'Viešpatie, o ką šitas darys?'“.

186 „Kas tau dėl to? Tu sek paskui Mane“. Amen. „Tu daryk tai, ką Aš tau sakau daryti. Leisk jam daryti tai, ką Aš jam sakau daryti“. Amen. Aleliuja!

187 O ne sekti vieną ar sekti kitą. Ne, pone. Kiekvienas žmogus yra Dievo žmogus. Kiekvienas žmogus gauna apreiškimą, kad jis yra pašauktas, jis yra pasirinktas, išrinktas, pašauktas, pateptas ir pastatytas į poziciją. Kiekvienas žmogus žino, kad jis turi dalį, kurią turi išreikšti. Amen. Visi negali būti ta pačia dalimi. O tai bent! Romumas ir nuolankumas širdyje. Suprantate? Stebėkite kaip jie ateina ir mokosi iš Jėzaus, dievotumo: „Aš esu romus ir nuolankios širdies“. Būti tokiu kaip Jėzus. Amen. Suprantate? Ne keliauti po visur ir naudoti savo dovaną komerciniams tikslams ir panašiems dalykams.

188 Ir po to, jie pradeda artėti prie Užbaigiamojo Akmens; ir po to krosnis yra įkaitinama septynis kartus karščiau. Jie įeina į jų išbandymų pilnatvę, galutinis išbandymas prieš priimant Pažadą.

189 Geraširdiškumas niekada nesibaigia; Agapės meilės balandis, Valandos Pažadas. Amen. Dinamika bus naujas Šventosios Dvasios pripildymas (amen), kuriuo mes dirbome tam tikru saiku tol, kol Užbaigiamasis Akmuo leidosi žemyn, kol mes, kurie buvome pašaukti ir formuojami pagal Žodžio Atvaizdą (amen), dirbome Tame tam tikru saiku (amen) ir išvydome Jo Akivaizdos įrodymą, pasireiškusį mažumoje. Ir tai pradėjo gausėti ir greitėti; pradėjo tekėti ir kitiems. Amen.

190 Mes tai matome, bet dabar mes norime to pamatyti daugiau, nes tai sukelia troškimą, skausmingą Gyvojo Dievo troškimą. Amen. Mes nenorime tai matyti tik viename tarnavime; mes norime, kad tai užvaldytų ir išplistų. Mes norime, kad tai pereitų į epidemiją. Amen. Mes norime, kad kas nors galėtų pasakytų: „Jeigu Dievas tai gali padaryti dėl jų, Jis gali tai padaryti ir dėl manęs“. Amen. „Jeigu Dievas tai gali padaryti tam broliui...“.

191 Kaip moteris Meksikoje: „Aš pamačiau kaip aklas žmogus buvo išgydytas; Dievas gali prikelti mano mirusį kūdikį. Niekas manęs nesustabdys“. Aleliuja!

192 O, mes dabar matome tas šunamietes moteris. Tai pradeda atsirasti bažnyčioje. Jie sako: „Tu ištarei iš įkvėpimo. Aš negalėjau susilaukti vaikų. Aš ėjau pas daktarus; negalėjau turėti vaikų. Tu ištarei ir pasakei man: 'Pagal gyvenimo laiką...'. Jeigu Dievas tau gali pasakyti šitai, Dievas gali jį prikelti“. Amen. „Aš tavęs nepaliksiu“. Amen. „Aš nenoriu, kad joks tarnas ateitų su lazda. Aš Dievą matau tavyje“. Amen. Aleliuja! „Tu prakalbai man“. Aleliuja. Šitai yra čia.

193 Broli, tai pradeda pasklisti. Amen. Kodėl? Apreiškimas pasiekia žmones. Jie pradeda matyti esantį Dievą, ir pranašas pasakė: „O, Jis yra čia. Tau dabar nereikia jokios maldos kortelės“.

194 Tau nereikia sakyti: „O, mano eilė galbūt ateis kitą savaitę. Aš turėjau ateiti anksčiau“. Ne. Netgi šį rytą prieš jums išsiskirstant, galbūt jūs esate ten toli, pačiame gale, bet leiskite jūsų tikėjimui prasiveržti ir prieiti iki štai čia. Amen. Jis gali atjausti mūsų silpnybes.

195 Jūs galite būti motinų kambaryje. Jums nereikia vaikščioti ir įdėmiai žiūrėti, kalbant ir apmąstant ten viduje, ir stebintis ir žaidžiant su savo kūdikiu... Amen. Jūs galite pasakyti: „O, Dieve (amen) aš turiu šitą kūdikį ir aš esu štai čia, bet aš žinau, kad Tu esi čia“. Amen. „Mano tikėjimas gali pritraukti Tave iš štai ten“. Aleliuja! Štai ko jūs norite, kai susirenkate kartu, tam kad prasiveržtumėte ir išaugtumėte. Turint tokios rūšies tikėjimą, tokią atmosferą – viskas įmanoma. Amen.

196 Tu matai taip stovinčią bažnyčią, jie visi žino, kad stovi Karaliaus Akivaizdoje, ant Septintojo laipto, o sargas yra prie sakyklos (amen), stovi ten, kad palydėtų juos į vidų, į Karaliaus Akivaizdą. Jie tapo belaisviais (aleliuja!) ir jis jiems sako: „Štai jūsų Karalius!“. Garbė Dievui aukštybėse! Jis gali padaryti dėl jūsų tai, ko niekas kitas negali padaryti.

197 Ar prieš jus yra kalnai (amen), per kuriuos negalite pereiti? Ar prieš jus yra upės, kurios, galvojate, yra neperbrendamos? Žiūrėkite į savo Karalių. Jis specializuojasi dalykuose, kurių kiti negali padaryti, šį rytą! Suprantate?

198 Jai priartėjant prie Jo, jie bus antgamtine Bažnyčia, antgamtine Rase. Jie nuotakoje bus tokie panašūs į Jį, jie bus pagal Jo paties atvaizdą, Jai priartėjant prie Užbaigiamojo Akmens. Amen. Dabar Kristus yra susiformavęs viduje ir vyksta galutinis išbandymas tam, kad Jis būtų pagimdytas pasireiškime – gimdomieji skausmai. O, tai bent.

199 Bet visuose išbandymuose, o, praeinant per viską, aš dėkoju Jam už kalnus ir dėkoju Jam už slėnius. O, ir Jis pasakė, jeigu aš niekada nebūčiau turėjęs bėdų, broli, jeigu nebūčiau negalėjęs sumokėti už nuomą, jeigu nebūčiau neturėjęs ko valgyti, kaip tuomet galėčiau sužinoti, kad Dievas vis dar gali išspręsti bėdas? Aleliuja! O, tai bent! Amen.

200 Jeigu aš nebūčiau pabuvojęs tokioje padėtyje, kai nežinojau iš kur ateis kitas duonos kąsnis, jeigu niekada nebūčiau turėjęs šios problemos, kaip galėčiau pažinti tą patį Dievą, kuris buvo pirmajame Išėjime, Kuris maitino juos keturiasdešimt metų, kaip žinočiau, kad Jis galės juos pamaitinti trečiajame Išėjime? O, aleliuja! Amen! Jeigu neturiu stogo virš galvos (amen), kaip sužinosiu kad, broli, Dievas yra daugiau nei pajėgus (amen) pasirūpinti jumis, kokį poreikį beturėtumėte. Jis yra jūsų visas pakankamumas. Amen.

201 Pereinant per viską, per viską... Jeigu sergu (amen), guliu ten ir daktarai nuleidžia rankas, ir mano visi pinigai jiems atiduoti, kaip kitaip aš galėčiau sužinoti, kad Dievas gali dėl manęs padaryti tai, ko daktarai negali? Amen. Suprantate? Gimdymo skausmai.

202 Ir visuose šiuose dalykuose ji yra romi, nes dabar motina nešiojanti tą kūdikį atlieka sunkų darbą. O, ji pasidaro iš tiesų atsargi. Ji seka tai, ką kalba. Ji seka savo požiūrį, nes nėščia motina yra labai atsargi. Ji nelaksto ir nešėlsta. Ji savyje, iš vidaus nešioja gyvybę ir ji jaučia tą angelišką būtybę. Amen. Tas Žodžio atvaizdas yra formuojamas ir Tobula Meilė tvyro visur aplink ją. Tas Karalius, tas didysis Debesis nužengia ant jos. Ji žino, kad tai yra Tai, ką ji jaučia. Ji žino, kad Tai yra tas Žodžio atgaivinimas. Ji žino, Kas virš Jos sklando. Ji žino, kad Tai suteikia jai vidinę jėgą visų sunkumų apsuptyje. Ji supranta savo skausmą. Ji žino, kad jis yra tinkamu laiku, nes Pažadas tuojau turi išsipildyti. Amen. Todėl, tik pažvelkite į ją tokioje būsenoje.

Ir Ji yra pagal Jo paties atvaizdą.Toks ir yra pavedimas – susivienyti su Juo. Jie bus viena. Jie bus pačiu Gyvojo Dievo Žodžio pasireiškimu. [„Ištartas Žodis yra originali Sėkla“, 1965-03-18m. – Red.]

203 Jie bus viena. Man įdomu, ar kai jie taps viena, ar Ji pasakys: „Aš ir mano Tėvas esame viena?“. Jis pažadėjo, Jis išpranašavo, kad jie bus viena. Jėzus tai ištarė.

204 Paulius matė Nuotaką ir mes esame perkeičiami į Viešpaties šlovę kaip veidrodyje (mes kalbėjome apie tai praėjusį sekmadienį ir ketvirtadienį). Mes esame perkeičiami į tą patį atvaizdą, nes ta šlovė yra atvaizdas. Mes regėdami Šlovę esame perkeičiami pagal tą atvaizdą. Kaip? Jūs matote tas dorybes savyje. Jūs matote jas savo viduje. Jūs matote savo išbandymus ir sunkesnius išbandymus. Jūs girdite Jį sakant... jeigu Jis galėjo pasakyti: „Šitas yra Mano mylimasis Sūnus,“ – nejaugi jūs negalėsite pasakyti: „Aš ir mano Tėvas esame viena“? Aleliuja! O, ačiū Tau Jėzau.

205 Jeigu Jis galėjo pasakyti: „Šitas yra Mano mylimasis Sūnus, kuriuo Aš gėriuosi. Aš gėriuosi viskuo, ką Jis daro. Be tikėjimo neįmanoma Man patikti, bet Jis turi tikėjimo pagrindą, todėl Jis Man patinka“. Ar suprantate, ką turiu omenyje?

206 Todėl jie bus viena. Kai tas Žodis pamato, kad tas genas buvo perkeistas į Žodžio atvaizdą, ir jūs esate perkeistas pagal atvaizdą – šio laiko kentėjimai yra neverti būti sulyginti su šlove, kuri bus apreikšta jumyse. Kentėjimas eina išvien su ta šlove. Kristaus kentėjimai ir šlovė, kuri seka iš paskos – Kryžius ir karūna; dabar vykstantis tarnavimo karūnavimas.

207 O, Dieve, paimk tą didį Užbaigiamąjį Akmenį ir vainikuok mūsų gyvenimų piramides; Uždėk didįjį Užbaigiamąjį Akmenį, Jėzų Kristų. Amen. Tie Septyni Griaustiniai vainikuoja mūsų gyvenimų piramides. Ar tai tiesa? Leiskite man užbaigti štai kuo. Amen.

208 29-as puslapis, mes tuo užbaigsime. [„Ką gi man daryti su Jėzumi, vadinamu Kristumi“, 1963-11–24 – Red.]

Tai yra Dievo ir Jo Nuotakos susivienijimo laikas, taip pat. Ir aš sakau tai su nuolankumu ir pagarba. Aš tikiu, kad Kristaus Nuotaka yra pašaukta.

209 Nes tie ganytojai atrado Paslaptį ir jie pašaukė avis jų vardais.

Aš tikiu, kad Ji yra užantspauduota Dievo Karalystėje. 

210 Nes Ji buvo atgaivinta ir pasikeitimas yra negrįžtamas. Senasis vyras yra miręs ir ji yra sąjungoje su naujuoju vyru.

Aš tikiu, kad mechanika yra savo vietoje.

211 Nes ji suauga (amen) pridėdama Žodį ant Žodžio, ant Žodžio, būdama suformuota pagal Žodžio atvaizdą; pasikeisdama iš šlovės į šlovę. Jis pasakė:

Ir jie laukia Dinamikos, kuri perkels Ją nuo žemės į Šlovę, į Paėmimą. Aš tikiu tuo visa savo širdimi. Taip, pone. Mes nežinome kaip Jis tai padarys, bet Jis tai padarys.

Jis ir yra Dinamika. Mes tiesiog tampame mechanikos dalimi, Jo Kūno, formuodami save į Jo atvaizdą...

212 Pašaukti, užantspauduoti, formuojame save į Jo atvaizdą ir laukiame Dinamikos. Ar tai pranašas pasakė?

...ir matome kaip Jis suvienija Save su mumis, Jo darbuose, su Jo meilės dovanomis, kai Jis įteikia jas mums prieš pat Vestuvių Vakarienę. Ir mes laukiame, budėdami dėl to.

Šios Bažnyčios Dinamika bus naujas Šventosios Dvasios pripildymas, mes dirbome mažame saike, nužengiant Užbaigiamajam Akmeniui...

213 Jums augant, o Jam nužengiant, tuomet susitinka du visagaliai, tuomet Avinėlis ir Balandis susitinka, (amen) tuomet stebėkite sąjungą; (amen) stebėkite kaip Jis uždeda ant jūsų Užbaigiamąjį Akmenį. Stebėkite Juozapą išeinantį iš kalėjimo ir įeinantį į karaliaus akivaizdą. Stebėkite Mozę pakylantį į Debesį. Stebėkite jį sugrįžtantį iš Jo su Dievo šlovės šydu. Bet Juozapas pirma turės būti nuskustas, žinote, nes jį nuskuto ir tik tada jis atėjo į karaliaus akivaizdą. Amen.  

Šios Bažnyčios Dinamika bus naujas Šventosios Dvasios pripildymas, mes dirbome mažame saike, tuo metu, kai Užbaigiamasis Akmuo nužengia, kad susivienytų su Kūnu. Bet kai ta Galva ir Kūnas kartu susijungs, pilna Šventosios Dvasios jėga pakels ją aukštyn lygiai tai pat; netgi mirusiuosius, kurie yra mirę Kristuje, mirę prieš šimtus metų, prisikels Jo šventumo grožyje ir pakils skrydžiui danguose. Dinamika yra Šventoji Dvasia.

214 Amen? Amen. Aš sustosiu ties šia vieta. Ji bus Gyvojo Žodžio pasireiškimu. Amen. Ar Raštas nesako, kad jūs esate dievai, pas kuriuos ateina Dievo Žodis, kuriuose yra Dievo Dvasia, ir elgiasi kaip Dievas? Tai nėra šventvagystė. Amen.

215 Atsistokime.

„Kristus yra apreikšta Dievo Paslaptis“ [1963-07-28 – Red.], 65-as puslapis ir 66-as puslapis:

Dabar atkreipkite dėmesį, Dievas apreiškiantis Save.

216 Dabar, tiesiog išlikite šioje vietoje. Per daug nejudėkite. Mes tiesiog dabar vainikuojame pamokslą užbaigiamuoju akmeniu. Dievas mums prakalbo. Jis dirbo su mumis. Mes išgirdome Jo Žodį. Amen. Jo Dvasia čia Tai išdėstė mums, parodė mums pro ką mes praėjome kildami šiais Septyniais Laiptais, užkilome tiesiai į Jo Akivaizdą, atėjome pilnai pasiruošę, kad būtume vainikuoti – jumyse suformuotas Kristus; (amen) išmėginti ir išbandyti, išbandymai ir dar sunkesni išbandymai: įsūnijimo laikas – Aš ir mano Tėvas esame viena; Karaliaus Akivaizdoje, aukštai ant kalno ir įeinant į Debesį, didžiąją Šlovę. Tas, Kuris sklandė virš jūsų visus tuos metus, leido jums pridėti Žodį prie Žodžio, dabar nori įeiti į Savo atvaizdą.

217 Mikelandželas sudavė atvaizdui ir tarė: „Kalbėk!“. Bet jis negalėjo kalbėti.

218 Tačiau, kai Didysis Skulptorius, Jehova, sudavė Savo atvaizdui, suformuotam pagal Jo atvaizdą, Jis įėjo į Jį ir tarė: „Šitas yra Mano mylimasis Sūnus; Jo klausykite“. Tuomet, jeigu Jis pasakė: „Jo klausykite,“ – tai reiškia, kad Jis gali kalbėti. Jeigu jūs turite Jo klausyti, Jis turi kalbėti. Ir jeigu Jis turi kalbėti, Jam turi būti suduota. O kaip Žodis gali kalbėti, jeigu dar nėra suformuotas pagal atvaizdą? Nes Dievas sukūrė žmogų pagal Savo atvaizdą ir panašumą ir suteikė jam valdžią. Jis nesuteikė jam valdžios ir tik po to sukūrė jį pagal Savo atvaizdą. Jis sukūrė jį pagal Savo atvaizdą ir davė jam valdžią (amen), ir po to, kai jis buvo suformuotas pagal atvaizdą, tada jis galėjo kalbėti. Bet prieš Jam galint kalbėti, Jam turėjo būti suduota. Amen.

219 Ir štai Jis yra čia žinodamas... Dievo sūnūs ir dukterys paskutiniosiomis dienomis, jie žino, kad Jis pašaukė juos iš kalėjimo ir atvedė į Jo Akivaizdą; pašaukė juos pakilti ant kalno viršūnės, į Debesį. Jie prasiveržė per tradicijų uždangas. Jie įėjo į pačią Švenčiausią vietą ir Periodo Žodis įrašytas kūniškose širdies plokštėse yra paslėptas už jų žmogiškųjų odų. Jie ir yra ta liudijimo padangte su paslėptu malonės sostu, su paslėptu Žodžiu, su paslėpta šlove, kuri yra atidengiama per apreiškimą tiems, kurie gali išmokti, tiems, kurie gali tai suvokti ir atpažinti kokiame pavidale Dievas yra šiandien.

220 Kur mes Jo ieškome? Kaip mes Jį atpažinsime? Kokį tikėjimą mes turėtume turėti. Tai privertė Heti Rait pažvelgti į žmogų, kurį ji pažinojo kaip paprastą žmogų, ir pasakyti: „Aš noriu savo dviejų berniukų“. Ji nepriėjo prie žmogaus, prašydama savo dviejų berniukų, nes jis negalėjo jų išgelbėti, bet ji stebėjo Dievą pasislėpusį įgaliojime.

221 Įsūnijimo laike jūs galite pasakyti: „Tai, ką turiu, aš duodu tau“. Amen. O, tai bent.

Ar tai nepriverstų mus pasakyti: „Moze, Moze, ištark Žodį“?

Ar ne tai privertė Romos šimtininką pasakyti: „Tik ištark Žodį“?

Ar ne tai privertė Kalebą pasakyti: „Aš noriu savo kalno, Jozue“? Dievas Save apreiškė.

...mums nedera atversti žmones į krikščionybę naudojant valdžią; bet per apreiškimą, Kristų jumyse, taip, kaip Dievas buvo Kristuje. Kaip Dievas buvo Kristuje, Kristus jumyse! … Ženklus, kuriuos Dievas darė Kristuje, Kristus darys jumyse! O, ar tai nėra nuostabu? ...man tai patinka [pasakė jis]

Jėzus pasakė: „Tą dieną,“ – tai yra ši diena [pasakė jis] „Tą dieną,“ – kai šis apreiškimas taps žinomas...

222 Ta trejopa paslaptis: Adomas, Ieva ir Edenas; Apreiškimo 10:1-7, Apreiškimo 10:8-11 ir Apreiškimo 11:15; Boazas, Rūta ir Elimelecho paveldas – Adomas, Ieva ir Edenas.

Kai tai tampa žinoma: „Jūs žinosite, kad Aš esu Tėve ir Tėvas Manyje; Aš jumyse, ir jūs Manyje“. Kai apreiškimas taps išreikštas: „Tą dieną jūs žinosite, kad Aš ir Tėvas esame Viena; [Tą dieną jūs tai sužinosite.] Aš esu Tėve ir Tėvas yra Manyje“. Tuomet, kai apreiškimas išsireikš, tuomet tai bus: „Aš jumyse ir jūs Manyje“. Štai taip. Matysite daugiariopą, trejopą... Kokiu tikslu? Kad sugrąžintumėte tai.  

Todėl Bažnyčia šiandien gali padaryti tą patį. Ką padarė Kristus, tą dabar daro Bažnyčia. „Tą dieną jūs sužinosite, kad Aš esu Tėve, ir Tėvas yra Manyje; Aš jumyse, ir jūs Manyje“. Štai taip, žygiuojantys į Sioną (kur?), į Karalystę! „Tą dieną jūs sužinosite [tai]“.

223 Jono 14:20, tą dieną jūs tai sužinosite, kai būsite perkeisti pagal atvaizdą, kai stovėsite ten Karaliaus Akivaizdoje, kai Jis išveda jus iš kalėjimo, kai įeinate į Debesį, į Ugnies Stulpą ir jūs žinote, kad tai yra Jis, pasislėpęs jūsų viduje, nes Jis įvardina tapatybę ir išreiškia gyvenimą, ir išreiškia Dievo Dvasią skirtą Periodui.

224 Ar tai nebūtų kažkas ypatingo? Ir mes matome kaip visa tai vyksta, viskas susikaupia šioje didingoje Valandoje. Jūs pažįstate taip, kaip buvote pažinti. Jūs neabejojate, sakydami, kad tai nesate jūs. Kažkur giliai savo širdyje... jūs galite pažvelgti į žemišką veidrodį ir jūsų žemiškos akys mato jūsų žemišką atvaizdą, ir jūsų regėjimo pojūtis turi ryšį su jūsų žemišku atvaizdu, ir niekas jūsų neįtikins, kad tame veidrodyje yra ne jūsų atspindys, nes jūs žinote, kad galite įrodyti, jog tai esate jūs. Jūs turite gebėjimą patikrinti ir įrodyti tai, kad žinotumėte, kad jūs nedarote melagingo pareiškimo.

225 Tuomet, kai jūsų tikėjimo akys žiūri į Žodį ir Raštuose mato išreikštą Nuotakos atvaizdo Paslaptį, tikėjimo matymas, tikėjimas tai mato ir tikėjimas gali įrodyti, jog tai esate jūs, ir jokia demoniška jėga negalės jūsų perkalbėti. Tuomet turėtų būti nesunku suprasti, kad Tėvas yra jumyse ir jūs esate Tėve; suprasti, kad jūs ir Tėvas esate viena. Ar tai nebūtų keista, jei tas Balsas jums prabiltų ir pasakytų: „Šitas yra Mano mylimasis Sūnus,“ – giliai jūsų širdyje, o jūs atsakytumėte: „Ne. Pasitrauk nuo manęs, Šėtone. Aš esu nevertas; joks žmogus negali pasiekti tokios vietos“?

226 Paskutiniosiomis dienomis Ji bus pagal Jo paties atvaizdą tam, kad susijungtų su Juo. Štai kas suteikia Trečiojo Patraukimo pasireiškimą, nes Ji įeina į Jo atvaizdą; Ji prieina prie tokios vietos.

227 Nejaugi tu nori pasakyti, kad tai yra štai toje vietoje, o mes leisime kažkam mus sulaikyti? Štai kodėl Dievas jus skatina, stengiasi jus įtraukti; kai Dievas suspaudžia jūsų kūną, ir štai kur Jis stengiasi pašalinti tą naštą ir nuodėmę, kuri taip lengvai jus apgula, kad atvestų jus į tą vietą, vietą, kurioje jūsų džiaugsmas bus neapsakomas ir pilnas šlovės. Tai nebus kažkoks nereikšmingas, laikinas dalykas. Tai nebus taip, kad šiandien tai pasirodys, o rytoj pradings, bet jūs gyvensite tobulo tikėjimo pasaulyje su Dievu, jūs ir Dievas tame pasaulyje vieni. Jūs vaikščiosite su juo ir kalbėsite su Juo. Jis kasdien su jumis vaikščios. Ar suprantate apie ką mes kalbame?

228 Ir Jis suteikia jums būdą žinoti tai taip, kad netgi jūsų pačių pojūčiai, jūsų paties namų priešas negalės suparalyžiuoti jūsų tikėjimo, nes jūsų tikėjimas surado šaltinį, kuris nuveja tuos maitvanagius nuo jūsų galvos. Suprantate? Ir tai yra tikėjimas, kuris daro stebuklus. Tai yra tikėjimas, kuris atveda jus prie kiekvieno pažado. Tai yra tikėjimas, kuris atveda Jį į veiksmo sceną. Tai yra nepavedantis tikėjimas. Tai yra tikėjimas, kurio laukia Dievas, kad jį pagerbtų.

229 Jūs negalite ateiti pas Dievą turėdami kažkokį intelektualinį tikėjimą. Ne. Jūs parodote savo Ženklą savo maldoje ir jūs žinote, kad jis priklauso jums, nes savo širdyje jūs žinote, kad turite prašymą – kad jūs trokštate sulaukti iš Jo, nes jūs prašote pagal Jo valią, Jo jau išreikštą troškimą. Jūsų širdyje nebelieka pasmerkimo. Jūs žinote, kad jūs patinkate Jam, nes jūs žinote, kas yra reikalinga, kad Jam patikti – tikėjimas.

230 Jis sako, kad Jo tikėjimas Jam patinka, o Jo tikėjimas yra jūsų pozicijos Žodyje apreiškimas. Tuomet, jeigu jūs žinote, kad tai atpažįstate, ir tai yra jumyse, tuomet jūs galite stovėti žinodami, kad Jam patinkate. Jeigu prisiartinate prie Jo štai tokio tikėjimo pagrindu, jūs žinote, kad Jam patinkate, nes Jis jau pasakė, kad Jam tai patinka.

231 Mes galime atnešti įvairiausius dalykus, visus savo menkaverčius dalykus kaip Kainas, visus savo žemiškus dalykus, kuriuos galime padaryti, bet prieš mums visa tai padarant, Jis pasakė: „Be tikėjimo yra neįmanoma Man patikti“. Tas, kuris ateina pas Dievą, pirma turi patikėti, kad Jis yra ir kad Jis atlygina tiems, kurie uoliai Jo ieško. Ir Jis davė jums liudijimus visų tų, kurie turėjo tokį tikėjimą: Henochas, Abraomas, Jozuė, Mozė visi kiti, ir parodė jums, ką gali padaryti tas tikėjimas; kaip jis leidžia jums tikėti.

232 Ar matote ant ko mes stovime? Kodėl jums neprisiartinus prie Jo su tokiu tikėjimu, šį rytą? Toks tikėjimas yra čia šiame tarnavime. Toks tikėjimas yra visame šiame pastate, čia. Priimkite jį; leiskite jam nužengti į jūsų širdį. Tai tikėjimas, kuris pakels jus virš visų situacijų ir suteiks jums palaimintą paguodą. Jis suteiks jums džiaugsmą, kai aplink sunkumai; ir dalykai dėl kurių žmonės priekaištauja ir murma, jūs turėsite džiaugsmą dėl to, kad žmonėms tapsite mistiku.

233 Jie pasakys: „Tu neturi ko padoriai pavalgyti, bet garbini Dievą taip lyg tavo stalas būtų viskuo nukrautas? Tai vienintelė batų pora, kurią turi, o tu ją apsiauni taip, lyg tai būtų patys brangiausi batai, ir jie yra geriausi batai, kuriuos tu turi ir tai tau nesukelia problemų? Nori pasakyti, kad kažkas tave apšmeižė ir persekiojo tave ir vadino tave velniu, darbe, ir ko tik su tavimi nedarė, ir tu neatsikeršijai, nekovojai su tais dalykais, ir tu netgi pasimeldei už juos? Ir kai tu turėjai galimybę jiems atkeršyti, tu ja nepasinaudojai? Vietoj to, tu juos užstojai? Ir jie sako: „Kas tu per vienas? Kaip Dovydas turėjo galimybę nužudyti Saulių, bet jis pasakė: 'Ne. Neliesk Dievo pateptojo'. Vietoj to, tu juos užstojai?“.

234 Ar jūs norite gyventi tokiame pasaulyje? Palenkime savo galvas ir užmerkime akis. Iškelkime savo rankas. Šį rytą melskimės vienas už kitą.

Viskas įmanoma... [Susirinkusieji gieda giesmę „Viskas įmanoma“ – Red.]

235 Tegul šitas tarnavimas pasibaigs dideliais ženklais, stebuklais ir nepaprastais dalykais. Kokį poreikį širdyje beturėtumėte, laikykite jį ir tikėkite.

Tik tikėk...

236 Kaip Jis pasakė Jayrui: „Tik tikėk tuo. Tik tikėk tuo“. [Morkaus 5:36 – Red.] Išpažinkite savo nuodėmes Jam, jeigu žinote, kad jūs stovite Jo Akivaizdoje. Tikras išpažinimas ir tikėjimas... visos dangaus jėgos yra jums pavaldžios, nesvarbu kokio pobūdžio yra jūsų prašymas, šį rytą.

Viešpatie, aš tikiu. Išpažinkite tai.

237 Jeigu jūs tikite savo širdimi ir išpažįstate savo lūpomis, jūs nebūsite sugėdinti, šį rytą. Kiekvienas erelis meldžiasi savo širdyje, gieda su tikėjimu, atlieka išpažinimą tam tikėjimui pasineriant giliai jūsų širdyje – tikėjimo pagrindas, atsirandantis jumyse.

238 Visi dalykai, viskas; be apribojimų. Viskas yra įmanoma. Turėkite tikėjimą ir tikėkite Dievu, šį rytą. Tik tikėkite. Jūs nebūsite sugėdinti.

O Viešpatie, aš tikiu...

239 Meskite šalin savo netikėjimą... Leiskite jūsų širdžiai susikoncentruoti į Tą, kuris yra čia tarpe mūsų. Ar tai būtų krikštas Šventąją Dvasia, ar tai būtų išlaisvinimas, išgydymas, apreiškimas, jeigu esate atpuolęs – atstatymas; kas tai bebūtų. Finansinis poreikis? Dievas yra Dievas, šį rytą. Įrodykite Jam. Leiskite Jam įrodyti Savo Žodį per tikinčiuosius.

240 Jėzus yra čia, Tas, Kuris tai išpildys. Jo Akivaizdą jūs dabar jaučiate. Jo Jėga sklando; nori šį rytą jums parodyti pasireiškimą jūsų pačių gyvenime. Aleliuja!

Viskas, viskas.

O, Jėzus yra čia.

241 Štai dėl ko jūs atėjote į Dievo namus šį rytą, išvysti atidengtą Kristų, nenugalimąjį. Aleliuja. Tebūna palaimintas Tavo Vardas. Galvokite apie Jo pažadą: „Ko tik paprašysite Tėvo Mano Vardu, Aš tai jums duosiu. Didesnius darbus nei šie jūs darysite, nes Aš einu pas Tėvą“.

242 Viskas… „Jeigu pasakysite šitam kalnui: 'Persikelk...' ir neabejosite savo širdyje, bet tikėsite tuo, ką sakote, jūs tai turėsite“. Jėzus yra čia...

243 Dabar uždėkite savo rankas ant šalia stovinčio žmogaus ir nesimelskite už save; melskitės už šalia stovintį. Jie melsis už jus. Jūs stovite Dievo Akivaizdoje. Dievas žino, kokį poreikį jie turi savo širdyje, o jūs leiskite savo tikėjimui susijungti su Dievu, Šventąją Dvasia, kuri yra čia. Leiskite tam Žodžiui atrasti ryšį tarp jūsų ir Jo, Kuris sako jums, kad Jis toks didis, kokiu Jis visada buvo; kad Jo Kraujas yra toks šviežias, koks visada buvo; kad jeigu du sutars dėl ko nors, tai bus padaryta!  

244 Aš dabar laikau savo rankas iškeltas link jūsų, taip pat. Erelis už erelį, tikėkite (aleliuja), melsdamiesi tikėjimo malda. Veiksminga, karšta teisiojo malda duoda daug naudos. Elijas žmogus pavaldus panašiems jausmams kaip ir mes, uoliai meldėsi ir užvėrė dangus trims su pusę metų. Aleliuja.

245 O, maloningasis Dieve, Dangiškasis Tėve, mes dėkojame Tau šią Valandą. Tu pakėlei mus iki tokio lygmens, Tėve, į kurį mes įėjome dėl Paėmimo Tikėjimo, kad jis užpildytų visą šią vietą. Viešpatie, mes žinome, kad mes įeiname į tai, Viešpatie. Mes jaučiame Dievo jėgas, tikėjimo jėgas, kurios anksčiau išsekdavo, tai skatina mus, Viešpatie, veržtis toliau, Viešpatie. Tavo ta pati jėga, o Dieve, leido mums pakilti ir šviesti.

246 Ir, Dangiškasis Tėve, kopėme aukštyn visus tuos metus tikėjimu, tikėdami, o Dieve, kad mes pasieksime tokią vietą, Viešpatie, kurioje mes būsime viena, Viešpatie – Tu mumyse ir mes Tavyje. O Dieve, šį rytą žinome, kad Tavo Akivaizda yra čia, žinome, kad Tavo Atgaivinanti Jėga yra čia, žinome, kad Šventoji Dvasia yra čia tam, kad patvirtintų pamokslautą Žodį ženklais ir stebuklais, Tėve; Viešpatie, žmonės, o Dieve, veikia šiuo pagrindu. Jie tuo tiki, Viešpatie. Tėve, jie praktikuoja savo tikėjimą uždėdami savo rankas vienas ant kito. Tu pasakei: „Šie ženklai lydės tuos, kurie tiki. Mano Vardu jūs išvarinėsite velnius. Jūs kalbėsite naujomis kalbomis. Jūs dėsite rankas ant ligonių ir jie pasveiks“.

247 O Dieve, kaip ženklui šį rytą, tikėjimas prie tikėjimo, erelis už erelį, tegul čia užlies didelė Šventosios Dvasios Jėgos banga, Viešpatie, Tėve, užliesianti susirinkusiuosius, užantspauduosianti kiekvieną širdį, o Dieve, sulaužydama kiekvieną demonišką jėgą.

248 Šį rytą mes sakome: „Mes metame tau iššūkį, Šėtone. Tu neturi valdžios laikyti šiuos žmones ligoje, laikyti juos nelaisvėje, nes mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus rėžiais, tais keturiasdešimt rėžių, kuriuos Jis iškentė, jie šį rytą yra išgydyti. Mes vadiname tave melagiu, Šėtone. Tu esi nugalėtas Jėzaus Kristaus Vardu. Mes sudraudžiame tave. Palik šitą susirinkimą“.

249 Dangiškasis Tėve, mes sakome mirčiai: „O mirtie, kur tavo geluonis? O kape, kur yra tavo pergalė?“. Mes dėkojame Dievui, kad turime pergalę Viešpaties Jėzaus Kristaus Varde, šį rytą.

250 O Dieve, leisk Atgaivinančiai Jėgai, leisk Galingam Nugalėtojui, Šventajai Dvasiai nužengti šiandien ant žmonių, Tėve. Viešpatie, tegul Tu juos atgaivinsi, o Dieve. Atgaivink juos, Viešpatie, iš mirties į Gyvenimą, iš ligos į sveikatą, iš vergystės į išlaisvinimą; o Dieve, Tėve, iš tikėjimo į tikėjimą, iš šlovės į šlovę. O Dieve, tegul jie gaus Šventąją Dvasią taip, kaip Tu pažadėjai, Tėve. Kaip galingo vėjo triukšmas, tegul Šventoji Dvasia nužengs ant jų. Aš prašau to Jėzaus Kristaus Vardu, Visagalio Dievo, mes meldžiame šį rytą. Aleliuja!

251 O Dieve, veik susirinkusiųjų tarpe, netgi motinų kambaryje, visame pastate; netgi mažų vaikų tarpe, mūsų vaikų, Tėve, Mes laikome juos priešais Tave šį rytą, Viešpaties Jėzaus Kristaus Vardu. O Dieve, tebūna palaimintas Tavo Vardas.