Vardenis Pavardenis <...> kaltinamas tuo, kad jis, būdamas Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos (toliau – TSRS) Gynybos ministerijos 76-osios Pskovo oro desanto divizijos <...> pulko <...> būrio vadu ir žinodamas, kad:

laikotarpiu tarp dviejų pasaulinių karų Lietuva buvo nepriklausoma valstybė, buvo Tautų Sąjungos nare, dalyvavo svarbiose daugiašalėse sutartyse, sudarė dvišales sutartis su daugeliu valstybių, tarp jų su Rusija, o vėliau su TSRS;

Lietuvos kaip nepriklausomos valstybės likimas buvo nulemtas 1939 m. rugpjūčio 23 d. bei 1939 m. rugsėjo 28 d. TSRS ir Vokietijos sutartimis, kurios žinomos kaip Molotovo - Ribentropo paktas. 1940 m. birželio mėn. 15 d. TSRS, įvesdama kariuomenės dalinius, okupavo Lietuvą, o 1940 m. rugpjūčio mėn. 3 d. inkorporavo ją į TSRS sudėtį. 1940 m. rugpjūčio mėn. 3 d TSRS įstatymas dėl Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos priėmimo į Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungą buvo vienašalis aneksijos aktas;

1990 m. kovo mėn. 11 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba (toliau - Aukščiausioji Taryba) remdamasi nekintančiu tautos apsisprendimu būti nepriklausoma priėmė Aktą „Dėl Lietuvos Nepriklausomos Valstybės atstatymo” (toliau - Nepriklausomybės Aktą), kuriame nurodyta, kad:

„Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, reikšdama Tautos valią, nutaria ir iškilmingai skelbia, kad yra atstatomas 1940 metais svetimos jėgos panaikintas Lietuvos valstybės suverenių galių vykdymas, ir nuo šiol Lietuva vėl yra nepriklausoma valstybė. Lietuvos Tarybos 1918 m. vasario mėn. 16 d. Nepriklausomybės aktas ir 1920 m. gegužės mėn. 15 d. Steigiamojo Seimo rezoliucija dėl atstatytos Lietuvos demokratinės valstybės niekada nebuvo nustoję teisinės galios ir yra Lietuvos Valstybės konstitucinis pamatas.

Lietuvos valstybės teritorija yra vientisa ir nedaloma, joje neveikia jokios kitos valstybės konstitucija.

Lietuvos valstybė pabrėžia savo ištikimybę visuotinai pripažintiems tarptautinės teisės principams, pripažįsta sienų neliečiamumą, kaip jis suformuluotas 1975 metų Europos saugumo ir bendradarbiavimo pasitarimo Helsinkyje Baigiamajame akte, garantuoja žmogaus, piliečio ir tautinių bendrijų teises.

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba kaip suvereninių galių reiškėja šiuo aktu pradeda realizuoti visą Valstybės suverenitetą”;

Siekiant išsaugoti valstybės ir jos konstitucinės santvarkos tęstinumą, Aukščiausioji Taryba 1990 m. kovo mėn. 11 d. priėmė įstatymą „Dėl 1938 metų gegužės 12 dienos Lietuvos Konstitucijos galiojimo atstatymo”, kuriame konstatuota, kad „1938 m. gegužės mėn. 12 d. Lietuvos Konstitucijos veikimas buvo neteisėtai sustabdytas TSRS 1940 m. birželio mėn. 15 d. įvykdžius agresiją prieš nepriklausomą Lietuvos valstybę ir ją aneksavus”. Šiuo įstatymu taip pat nutrauktas 1978 m. balandžio mėn. 20 d. Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos (toliau LTSR) Konstitucijos ir 1977 m. spalio mėn. 7 d. TSRS Konstitucijos, taip pat TSRS ir sąjunginių respublikų įstatymų pagrindų, kitų TSRS įstatymų galiojimas ir atnaujintas 1938 m. gegužės 12 d. Lietuvos Konstitucijos veikimas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Minėtu įstatymu buvo sustabdytas kai kurių 1938 m. gegužės mėn. 12 d. Lietuvos Konstitucijos skyrių ir straipsnių galiojimas ir nurodyta, kad šios Konstitucijos galiojimo atstatymas pats savaime neatkuria Lietuvos Respublikoje iki 1940 m. birželio mėn. 15 d. veikusių įstatymų.

Tuo pačiu tikslu buvo priimtas ir kitas 1990 m. kovo 11 d. įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo”. Aukščiausioji Taryba, siekdama suderinti atstatytos 1938 m. gegužės mėn. 12 d. Konstitucijos nuostatą su pakitusiais politiniais, ekonominiais ir kitais visuomeniniais santykiais, sustabdė šios Konstitucijos galiojimą, patvirtino Lietuvos Respublikos Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą ir nustatė, kad Lietuvos Respublikoje ir toliau galioja tie iki šiol veikę Lietuvoje įstatymai bei kiti teisės aktai, kurie neprieštarauja Laikinajam Pagrindiniam Įstatymui.

Lietuvos Respublikos Laikinajame Pagrindiniame Įstatyme nustatyta, kad Lietuvos Respublika yra suvereni demokratinė valstybė, valstybės valdžia priklauso Lietuvos liaudžiai, o ją vykdo Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Teismas, Lietuvos Respublikos teritorija yra vientisa ir nedaloma.

Kitais Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. kovo 11 d. priimtais teisės aktais buvo perimtos valdymo ir ūkinės struktūros, nutraukta TSRS, kaip svetimos valstybės, karinių ir civilinių įstaigų veikla.

Dar iki Nepriklausomybės Akto priėmimo 1988 - 1990 metų laikotarpiu TSRS ir TSKP formavo politiką, kurios esmė – visomis priemonėmis išlaikyti visas Sąjungines Socialistines Respublikas TSRS sudėtyje;

1988 - 1990 metų laikotarpiu Lietuvoje reiškėsi jėgos, kurios pasisakė prieš Lietuvos nepriklausomybę, vykdė aukščiau nurodytą TSRS valdžios politiką. 1989 metų pabaigoje Lietuvos komunistų partijai (toliau - LKP) atsiskiriant nuo TSKP, dalis LKP suvažiavimo dalyvių, gavę TSKP Centro komiteto (toliau - TSKP CK) vadovų pritarimą, paskelbė apie atsiskyrimą nuo LKP ir įkūrė LKP/TSKP organizaciją, žinomą kaip LKP/TSKP platformoje. Ši organizacija vykdė TSRS ir TSKP vadovybės nurodymus, priešinosi Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimui, atvirai priešiškai sutiko 1990 m. kovo mėn. 11 d. Nepriklausomybės Aktą, po kurio priėmimo, LKP/TSKP tapo užsienio valstybės organizacijos TSKP padaliniu Lietuvoje ir vykdė šios organizacijos užduotis;

TSRS ir TSKP vadovybė, nepaisydamos lietuvių tautos valios gyventi nepriklausomoje ir suverenioje valstybėje ir ignoruodamos bei pažeisdamos prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus - lygiateisiškumo ir tautų apsisprendimo principą (visos tautos turi teisę į apsisprendimą, t.y. gali laisvai ir nesąlygojant jokiam įtakojimui iš šalies pasirinkti savo vidinį ir išorinį politinį statusą bei įgyvendinti savo politinį, ekonominį, socialinį ir kultūrinį vystymąsi), reglamentuotus Jungtinių Tautų Chartijoje, Tarptautiniame pilietinių politinių teisių pakte ir Tarptautiniame ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakte, Helsinkio konferencijos baigiamajame akte (Helsinkio deklaracija), formavo politiką, kurios esminė kryptis - visomis priemonėmis apriboti suverenias Lietuvos valstybės galias, nuversti teisėtai sudarytą Lietuvos valdžią, trukdyti jai dirbti, sutrikdyti Laikinuoju Pagrindiniu Įstatymu paremtą valstybinę ir visuomeninę tvarką, bauginti valstybės gyventojus; taip pat jis žinodamas, kad vykdant šią politiką buvo priimti šie teisės aktai: -TSRS Prezidento 1990-03-21 įsakas „Dėl papildomų priemonių tarybinių piliečių teisėms užtikrinti, TSR Sąjungos suverenitetui apsaugoti Lietuvos TSR teritorijoje“, -TSRS 1990-03-26 įstatymas „Dėl TSRS Vidaus reikalų ministerijos vidaus kariuomenės pareigų ir teisių, saugant visuomeninę tvarką“, -TSRS Ministrų tarybos 1990-03-28 nutarimas Nr. 295 „Dėl priemonių ginant TSKP turtą Lietuvos TSR teritorijoje“, -TSRS 1990-04-03 įstatymas „Kaip spręsti klausimus su sąjunginės respublikos išstojimu iš TSR Sąjungos“, - TSRS 1990-04-03 įstatymas „Dėl nepaprastosios padėties teisinio režimo“, - TSRS Prezidento 1990-07-25 įsakas „Uždrausti kurti TSRS įstatymais nenumatytas ginkluotas formuotes ir paimti ginklus, jeigu jie neteisėtai laikomi“, -TSRS Prezidento 1990-10-12 įsakas „Dėl priemonių apsaugoti nuosavybės teisės TSR Sąjungoje neliečiamumą“, -TSRS Ministrų tarybos 1990-10-23 nutarimas Nr. 1070 „Dėl sąjunginių valstybinių įmonių susivienijimų ir organizacijų, esančių Lietuvos TSR teritorijoje pertvarkymo į akcines bendroves“; - TSRS Vidaus reikalų ministro, TSRS Gynybos ministro 1990-12-29 įsakymas Nr. 493/513 „Dėl vidaus reikalų darbuotojų, Tarybinės Armijos ir Karinio jūrų laivyno kariškių bendro patruliavimo organizavimo“, - TSRS Prezidento 1990-12-01 įsakas “Dėl kai kurių aktų gynybos klausimais, priimtų sąjunginėse Respublikose“,

bei kad TSRS Gynybos ministras Dmitrij Jazov kartu su TSRS vidaus reikalų (toliau – TSRS VRM) ministru Boris Pugo (ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus), TSRS valstybės saugumo komiteto (toliau – TSRS VSK) pirmininku Vladimir Kriučkov (ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus), TSRS TSKP CK sekretoriumi ir Politinio biuro nariu Oleg Šenin (ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus) siekdami grąžinti Lietuvą į TSRS sudėtį, 1990 metų pabaigoje subūrė organizuotą grupę, į kurią įtraukė jį ir dar vieną šimtą penkiasdešimt devynis 159 kariškius ir politinius veikėjus.

Organizuotą grupę subūrę asmenys pasitelkė LKP/TSKP, kuri tvirtino, kad Lietuvoje veikia TSRS ir Lietuvos TSR Konstitucijos, reikalavo įgyvendinti TSRS liaudies deputatų suvažiavimų nutarimus dėl Lietuvos, įvesti prezidentinį valdymą, steigė politines organizacijas savo planams įgyvendinti, ruošė ir platino propagandinius dokumentus.

LKP/TSKP vadovybės - LKP/TSKP CK I sekretoriaus Mykolo Burokevičiaus (jo atžvilgiu 1999-08-23 priimtas Vilniaus apygardos teismo apkaltinamasis nuosprendis), LKP/TSKP CK II sekretoriaus Vladislav Šved, LKP/TSKP CK sekretoriaus Algimanto Naudžiūno, LKP/TSKP CK ideologinio skyriaus vedėjo Juozo Jermalavičiaus (jo atžvilgiu 1999-08-23 priimtas Vilniaus apygardos teismo apkaltinamasis nuosprendis), LKP/TSKP CK ideologinio skyriaus konsultanto Ivan Kučerov (ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus), LKP/TSKP CK sekretoriaus Juozo Kuolelio (jo atžvilgiu 1999-08-23 priimtas Vilniaus apygardos teismo apkaltinamasis nuosprendis) - antivalstybinė veikla buvo aiškiai matoma per jų sukurtas kitas organizacijas, jų struktūras bei veiksmus:

-1990 m. balandžio 21 d. buvo įkurtas „Lietuvos TSR piliečių komitetas” (toliau - Piliečių komitetas), kurio uždavinys – nuversti teisėtą valstybės valdžią, nepaklusti Lietuvos valstybės įstatymams, atstatyti TSRS Konstitucijos ir įstatymų viršenybę, šio komiteto pagrindu įkurti alternatyvias valdžios ir valdymo struktūras;

-1990 m. rugpjūčio 7 dieną buvo įkurtos darbininkų draugovės, kurių uždavinys buvo priešintis neteisėtiems priverstiniams veiksmams, jeigu bus likviduojama socialistinė santvarka ar Lietuva neteisėtai atsiskirs nuo TSRS;

-1990 m. vasarą buvo sukurta Laisvųjų verslininkų asociacija (toliau - Asociacija), kuri kartu su N.Vilnios banku veikė kaip kitos valstybės – TSRS ūkinė struktūra Lietuvoje ir turėjo būti kaip alternatyva Lietuvos valstybės ūkinėms struktūroms. Asociacija turėjo vykdyti kitos valstybės - TSRS įstatymus ir kitus norminius aktus, o pati Asociacija ir jos nariai turėjo būti laikomi kitos valstybės – TSRS dalimi;

-1990 m. gegužės mėn. 12 d buvo įkurtas LTSR VRM partinis komitetas, kurio uždaviniai buvo skaldyti miliciją, kurti TSRS pavaldžias milicijos struktūras Lietuvoje bei jų darbuotojų mokymo įstaigas, vykdančias tik kitos valstybės – TSRS įstatymus ir kitus norminius aktus, sukurti milicijos padalinius vykdyti LKP/TSKP patalpų, pastatų, turto ir vykdomų masinių politinių renginių apsaugą, dezorganizuoti Lietuvos Respublikos VRM padalinių ir mokymo įstaigų veiklą, parinkti darbuotojus, suteikti patalpas, skirti lėšas;

-1990 m. birželio mėn. buvo įkurta radijo stotis „Tarybų Lietuva”, per kurią skleisti priešišką Lietuvai TSRS, TSKP, LKP/TSKP politiką, jos uždavinius;

-1990 m. gruodžio 16 d. buvo įkurtas „Lietuvos demokratinių jėgų kongresas” (toliau - LDJK), kuris 1991 m. sausio 11 d. kartu su Piliečių komitetu įkūrė antivalstybinę organizaciją – Lietuvos nacionalinį gelbėjimo komitetą (toliau - LNGK). Jų uždavinys buvo perimti valdžią: įstatymų leidžiamąją – LDJK, o įstatymų vykdomąją - LNGK, atkurti TSRS ir Lietuvos TSRS Konstitucijų veikimą Lietuvoje, įvedant tiesioginį TSRS prezidentinį valdymą ir komendanto valandą.

1990 m. sausio mėnesio pradžioje LKP/TSKP nariai M. Burokevičius, V. Šved, A.Naudžiūnas, J.Jermalavičius, I. Kučerov, J. Kuolelis kartu su LKP/TSKP CK politinio-teisinio skyriaus konsultantu Romu Juchnevičiumi, LKP/TSKP CK ideologinio skyriaus vedėjo pavaduotoju Valerij Šurupov (ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus), LKP/TSKP nariu Vilniaus telefono tinklų „Altaj“ stoties inžinieriumi Anatolij Subotin (ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus) kūrė TSRS prezidentinio valdymo įvedimo Lietuvoje planą, kurio pagrindines nuostatas išdėstė M. Burokevičiaus pasirašytame dokumente, pavadintame „TSRS prezidentinio valdymo įvedimo Lietuvoje” planas. Šiame plane numatė kitos valstybės – TSRS Prezidento įsaku Lietuvos Respublikos teritorijoje įvesti TSRS prezidentinį valdymą, sustabdyti visų lygių vykdomųjų valstybės organų veiklą ir paleisti Ministrų Tarybą, o visą valdžią perduoti Lietuvos TSR Prezidentiniam valstybiniam komitetui (toliau - Prezidentiniam komitetui), kuris savo nutarimu skiria Lietuvos TSR Ministrų kabinetą, šio kabineto įgaliotinius miestuose, rajonuose, organizacijose ir svarbiuose pagrindiniuose objektuose bei kitus pareigūnus. Plane taip pat numatė, kad TSRS Gynybos ministerija (toliau – TSRS GM) skiria savo įgaliotinį respublikai, kuris kontroliuos esamą padėtį ir, panaudodamas turimas žinioje karines jėgas, užtikrins svarbių civilinių ir karinių objektų saugumą, padės Prezidentiniam komitetui ypatingais atvejais. Be to, pagal šį planą parinko kandidatus į nurodytas pareigybes, paruošė ir sudarė priemonių planą, kad užtikrinti saugų šio prezidentinio valdymo įvedimą. Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio miestuose parinko objektus, kuriuos būtina užgrobti, paruošė jų užgrobimo planus ir paskyrė už tai atsakingus asmenis, o su kitos valstybės – TSRS GM, TSRS VSK, TSRS VRM bei LTSR vidaus reikalų ministerijos (toliau – LTSR VRM) skirtais atstovais susitarė dėl šių priemonių įgyvendinimo. Taip pat numatė panaudoti politines-propagandines priemones įvedant TSRS prezidentinį valdymą ir įvesti Ypatingosios padėties teisinį režimą.

D. Jazov kartu su organizuotą grupę subūrusiais B. Pugo, V. Kriučkov ir O. Šenin kiekvienas pagal savo pavaldumą parinko ir pasitelkė atsakingus asmenis:

D. Jazov pasitelkė jo pavaldume buvusius asmenis: TSRS GM pavaduotoją ir TSRS GM Oro desanto pajėgų vadą generolą pulkininką Vladislav Ačialov (ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus). V. Ačialov pasitelkė jam pavaldų TSRS GM Oro desanto pajėgų 76-osios oro desanto divizijos (toliau - 76-oji oro desanto divizija) vado pavaduotoją pulkininką Vasilij Kustrio, kuris vykdydamas D. Jazov ir V. Ačialov nurodymus įtraukė į organizuotos grupės narius ir kitus keturiasdešimt tris (43) karininkus iš 76-osios oro desanto divizijos: pulkininką Ivan Komar (ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus), papulkininkius Viktor Vinokurov, Genadij (Gennadyj) Golubkov ir B. Markarov; majorus Valerij Sibiriakov, Vladimir Demidov, Bogdan Suščik, Vladimir Sofjin, D. Pančenko ir J. Sazonov; kapitonus Sergej Panikarov (Ponikarov), Sergej Kostec, Jevgenij Gavrilov, A. Stupakov, V. Veklič, Ivan Šepiliov; vyr. leitenantus Aleksandr Gomziakov, Sergej Petriašov, Aleksandr Zolotuchin, Andrej Zaicev, Vladimir Kotliarov (ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą), Ruslan Junusov, Sergej Golovko, Sergej Machov, Konstantin Usov, Anatolij Fefelov, A. Lichanskij, N. Petrov, V. Žilcov, Aleksandr Navozov; leitenantus Konstantin Masarov, Eduard Michailov, Vladimir Gončiarik, Aleksandr Sidorkov, Anatolij Lepichov, Jurij Janočkin, Aleksej Filimonov, A. Panin, V. Gurin, J. Filatov ir A. Darbinian; vyr. praporščiką A. Ivanickij ir praporščiką Aleksandr Cepota. Tyrimas V. Vinokurov, S. Petriašov, K. Masarov, A. Zaicev, S. Kostec, A. Panin, A. Stupakov, D. Pančenko, V. Gurin, J. Filatov, A. Darbinian, A. Lichanskij, B. Markarov, N. Petrov, J. Sazonov, V. Veklič ir V. Žilcov atžvilgiu atskirtas į atskirą, kadangi tikslūs jų asmens tapatybės duomenys nenustatyti.

D. Jazov taip pat pasitelkė TSRS GM Sausumos pajėgų Pabaltijo karinės apygardos vado pavaduotoją generolą majorą Viktor Ovčiarov (ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą ir nutrauktas jam mirus), kuris atitinkamai pasitelkė jo pavaldume buvusį TSRS GM Sausumos pajėgų Pabaltijo karinės apygardos 107-osios motorizuotų šaulių divizijos (toliau - 107-osios motorizuotų šaulių divizijos) vadą generolą majorą Vladimir Uschopčik. Pastarasis, vykdydamas D. Jazov ir V. Ovčiarov nurodymus, įtraukė į organizuotos grupės narius ne mažiau kaip dvidešimt vieną (21) karininką iš 107-osios motorizuotų šaulių divizijos: papulkininkius Nikolaj Astachov ir Vladimir Uspenskij; majorus Vladimir Sorokin ir Vladimir Šechovcov; kapitonus Vladimir Prokofev, Sergej Voronin, Eduard Roskov, Jurij Onda; vyr. leitenantus Albertą Galinaitį, Igor Bolonnyj, Arkadij Bajukov; leitenantus Oleg Abramov, Nikolaj Sakara, Anatolij Urban, Anatolij Kim, Dmitrij Filippov, Jurij Mel, Dmitrij Bolšakov, Nikolaj Ogurcov, Aleksandr Korobočkin, Aleksandr Radkevič.

V. Kriučkov pasitelkė ir įtraukė į organizuotos grupės narius TSRS VSK 3-iosios vyriausiosios valdybos viršininko pavaduotoją generolą majorą Jurij Kalganov (ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus) ir ne mažiau kaip šešiasdešimt šešis (66) jo pavaldume buvusius asmenis iš TSRS VSK specialios paskirties grupės „A“ (toliau – grupė „A“) - papulkininkius Michail Golovatov, Jevgenij Čiudesnov, S. Chotov, M. Kartofelnikov; majorus A. Grečišnikov, M. Kartašov, V. Lutcev, M. Maksimov, A. Michailov, V. Mičiurin, A. Mirošničenko, A. Repin, E. Savostin, A. Sergejev; kapitonus V. Andrijanov, N. Betin, V. Demidkin, J. Diomin, S. Ivlečiov, N. Jegorov, A. Jevdokimov, V. Kratkov, V. Kurzenkov, V. Kuznecov, S. Nikolaškin, I. Orechov, A. Pervušin, S. Rassolov, A. Rudenko, V. Samozvancev, V. Seriogin, A. Skorochodov, P. Šitikov, O. Tankov, A. Zubko, S. Žukov; vyr. leitenentus M. Apankov, V. Cvetkov, A. Čekin, V. Kanakin, A. Larin, A. Matovnikov, A. Piatnickij, V. Prokofjev, A. Černucha; leitenantus, A. Jurin, A. Kolbanov, J. Maksimov, A. Metelskij, K. Pekker, S. Prizijus, V. Savostin, A. Sokolov, V. Šatalov, I. Zaicev, V. Šatskich (ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus); jaunesniuosius leitenantus M. Akeljev, N. Černenko, V. Korolkov, S. Kuzin, A. Mamogin, M. Molčianov, A. Popov; praporščikus O. Ivaniščev, J. Jeršov, A. Korovuškin ir Lietuvos VSK pirmininko pavaduotoją generolą majorą Stanislav Caplin (ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus). Tyrimas paminėtų grupės „A“ narių, išskyrus M. Golovatov ir J.Čiudesnov, atžvilgiu atskirtas į atskirą, kadangi tikslūs jų asmens tapatybės duomenys nenustatyti.

B. Pugo pasitelkė jo pavaldume buvusius asmenis: TSRS vidaus reikalų ministro pavaduotoją generolą leitenantą Nikolaj Demidov, kuris pasitelkė jam pavaldų TSRS VRM Šiaurės Vakarų ir Pabaltijo vidaus kariuomenės valdybos viršininką generolą leitenantą Vasilij Savvin. Pastarasis pasitelkė jo pavaldume buvusį TSRS VRM Šiaurės Vakarų ir Pabaltijo vidaus kariuomenės valdybos 42-osios divizijos (toliau - 42-osios divizijos) vadą generolą majorą Aleksandr Žitnikov ir kartu su juo vykdydami B. Pugo ir N. Demidov nurodymus įtraukė į organizuotos grupės narius ir vienuolika (11) karininkų iš 42-osios divizijos: pulkininką Jurij Zemlianskij; papulkininkius Sergej Fiodorov ir Viktor Romančevskij; majorą Viktor Šulikov; kapitonus Viktor Moroziuk ir Genadij (Gennadyj) Poltoranin; vyr. leitenantus Oleg Morkovskij ir Michail Chabarov; leitenantą Andrej Žukovskij; praporščikus Aleksandr Kuznecov ir Yury Strashnenko. Tyrimas J. Zemlianskij, A. Žukovskij ir A. Kuznecov atžvilgiu atskirtas į atskirą, kadangi tikslūs jų asmens tapatybės duomenys nenustatyti.

O. Šenin kartu su M. Burokevičiumi pasitelkė minėtus aštuonis LKP/TSKP CK darbuotojus.

Organizuotos grupės nariai, vykdydami ir remdami kitos valstybės – TSRS ir užsienio organizacijos – TSKP bei jos padalinio Lietuvoje – LKP/TSKP politiką ir turėdami tikslą neteisėtu būdu pakeisti Lietuvos valstybės konstitucinę santvarką, kėsintis į jos nepriklausomybę ir pažeisti teritorijos vientisumą, nutarė tai įgyvendinti darant nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus, pažeidžiant tarptautinės humanitarinės teisės papročius, tarptautines sutartis ir kitus tarptautinius įsipareigojimus, numatytus:

1. 1945 m. birželio 26 d. Jungtinių Tautų Chartijos 1 straipsnio 1-3 dalyse, kuriose įtvirtinti taikos, saugumo, tautų apsisprendimo ir lygiateisiškumo, taikaus ir teisėto ginčų sprendimo, pagarbos žmogaus teisėms ir tarptautinio bendradarbiavimo tikslai.

2. 1948 m. gruodžio 10 d. Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 1 straipsnyje, kuriame įtvirtintos žmonių laisvės, lygybės, broliškų santykių teisės; 2 straipsnio 1-2 dalyse, kurios garantuoja teises ir laisves kiekvienam nepaisant rasės, odos spalvos, lyties, kalbos, religijos, politinių ar kitokių įsitikinimų, nacionalinės ar socialinės kilmės, turtinės, gimimo ar kitokios padėties; 3 straipsnyje, kuris įtvirtina kiekvieno teisę į gyvybę, laisvę ir asmens saugumą; 5 straipsnyje, kuris įtvirtina, kad niekas negali būti kankinamas arba patirti žiaurų, nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį; 7 straipsnyje, kuris įtvirtina kiekvieno lygias teises būti apsaugotam nuo visokios diskriminacijos; 9 straipsnyje, kuris įtvirtina kiekvieno teisę nebūti savavališkai sulaikytu;

3. 1966 m. gruodžio 16 d. Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 1 straipsnio 1 dalyje, kuri įtvirtina visų tautų teisę į apsisprendimą; 2 straipsnio 1 dalyje, kuri įpareigoja valstybes gerbti ir užtikrinti žmogaus teises be diskriminacijos; 6 straipsnio 1 dalyje, kuri garantuoja kiekvieno žmogaus teisę į gyvybę; 7 straipsnyje, kuris įtvirtina kiekvieno teisę, kad niekas negali būti kankinamas arba patirti žiaurų, nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį; 9 straipsnio 1 dalyje, kuri įtvirtina kiekvieno teisę į laisvę ir asmens neliečiamybę; 20 straipsnio 1-2 dalyse, kurios draudžia bet kokią karo propagandą, taip pat tautinį, rasinį ar religinį neapykantos kurstymą, kai yra skatinama diskriminacija, nesantaika ar smurtas; 21 straipsnyje, kuriame pripažįstama teisė rengti taikius susirinkimus;

4. 1966 m. gruodžio 16 d. Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto 1 straipsnio 1 dalyje, kuri įtvirtina apsisprendimo teisę visoms tautoms, kurios remdamosi šia teise laisvai nustato savo politinį statusą ir laisvai vykdo savo ekonominę, socialinę ir kultūrinę plėtrą; 2 straipsnio 2 dalyje, kuri įtvirtina pakte išdėstytų teisių įgyvendinimą be diskriminacijos;

5. 1975 m. rugpjūčio 14 d. Baigiamojo akto konferencijos dėl saugumo ir bendradarbiavimo Europoje (Helsinkio deklaracijos) 1 straipsnyje, kuris įtvirtina valstybių suverenią lygybę ir pagarbą suverenumui; 2 straipsnyje, kuris įtvirtina valstybių susilaikymą nuo jėgos grėsmės ar jėgos panaudojimo prieš bet kurią valstybės politinę nepriklausomybę, arba jėgos grėsmę arba jėgos panaudojimą nesuderinamą su Jungtinių Tautų tikslais; 5 straipsnyje, kuris įtvirtina taikų ginčų sprendimą; 7 straipsnyje, kuris įtvirtina pagarbą žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, įskaitant minties, sąžinės, religijos ar tikėjimo laisves; 8 straipsnyje, kuris įtvirtina pagarbą tautų apsisprendimo teisei; 9 straipsnyje, kuris įtvirtina bendradarbiavimą tarp valstybių remiantis Jungtinių Tautų iškeltais tikslais; 10 straipsnyje, kuris įtvirtina sąžiningą tarptautinių įsipareigojimų vykdymą pagal tarptautinę teisę;

6. 1984 m. gruodžio 10 d. Konvencijoje prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą, kurios nuostatos draudžia kankinimą ir apibrėžia jį kaip bet kokį veiksmą, kuriuo asmeniui tyčia sukeliamas stiprus fizinis ar psichinis skausmas arba kančia siekiant išgauti iš jo ar trečiojo asmens informaciją arba prisipažinimą, nubausti jį už kokį nors veiksmą, kurį jis arba trečiasis asmuo įvykdė ar yra įtariamas jį įvykdęs, arba įbauginti ar priversti jį arba trečiąjį asmenį ką nors padaryti, arba dėl bet kurios kokiu nors diskriminavimu grindžiamos priežasties, kai tokį skausmą ar kančią sukelia viešosios valdžios pareigūnas ar kitas oficialias pareigas einantis asmuo arba kai jis sukeliamas jam kurstant arba sutinkant ar jo tyliu pritarimu; 2 straipsnio 3 dalyje, kuri apibrėžia, kad negalima vadovautis vyresniojo pareigūno ar valdžios institucijos įsakymu kankinimui pateisinti; 11 straipsnyje, kuris įtvirtina, kad kiekviena valstybė, šios Konvencijos Šalis, nuolat peržiūri asmenų, kuriems bet kurioje jos jurisdikcijai priklausančioje teritorijoje bet kokia forma taikomas areštas, sulaikymas ar laisvės atėmimas, kvotos taisykles, instrukcijas, būdus ir praktiką, taip pat kalinimo ir elgesio su jais nurodymus, tam, kad būtų užkirstas kelias bet kokiems kankinimo atvejams;

7. 1949 m. rugpjūčio 12 d. Ženevos (IV) Konvencijos dėl civilių apsaugos karo metu 2, 147 straipsniuose, kurie draudžia šios Konvencijos saugomus asmenis tyčia nužudyti, kankinti ar nežmoniškai elgtis, sąmoningai sukelti dideles kančias arba padaryti rimtą žalą kūnui ar sveikatai, areštuoti, karo arba ginkluoto konflikto metu, net jei viena iš susitariančiųjų šalių karo nepripažįsta; 3 straipsnio 1 dalyje, kuri įtvirtina, kad su asmenimis, aktyviai nedalyvaujančiais karo veiksmuose, įskaitant ir ginkluotųjų pajėgų narius, sudėjusius ginklus, taip pat tapusius hors de combat dėl ligos, sužeidimų, sulaikymo arba kokios nors kitos priežasties, visada turi būti elgiamasi humaniškai, nepaisant jų rasės, odos spalvos, religijos arba tikėjimo, lyties, kilmės arba turtinės padėties ar kitų panašių skirtybių. Kilus netarptautiniam ginkluotam konfliktui vienos iš aukštųjų susitariančiųjų šalių teritorijoje, kiekviena konflikto šalis privalo laikytis bent šių nuostatų, draudžiančių kėsintis į gyvybę ir asmenį, ypač įvairiais būdais žudyti, luošinti, žiauriai elgtis ir kankinti, žeisti žmogaus orumą, ypač niekinamu ir žeminamu elgesiu;

8. 1949 m. rugpjūčio 12 d. Ženevos konvencijos 1977 m. birželio 8 d. Papildomo protokolo dėl tarptautinių ginkluotų konfliktų aukų apsaugos (I protokolo) 35 straipsnio 1-2 dalyse, 36 straipsnyje, kurie įtvirtina, kad kariavimo metodai ir būdai nėra neriboti (35 straipsnio 1 dalis), kad draudžiama panaudoti ginklus, šaudmenis, medžiagas ir kariavimo metodus, galinčius padaryti nereikalingos žalos ir sukelti nereikalingų kančių (35 straipsnio 2 dalis), kad reikia nustatyti ar naujos ginklų rūšys neprieštarauja tarptautinės teisės normoms (36 straipsnis); 51 straipsnio 1-2 dalyse, kurios įtvirtina civilių apsaugą nuo karo pavojų bei įtvirtina, kad civiliai gyventojai, taip pat pavieniai civiliai neturi būti puolimo objektu, taip pat prievartos aktai ar grasinimai, prievarta siekiant įbauginti civilius gyventojus, draudžiami; 51 straipsnio 4 dalyje a) ir c) punktuose, numatančiuose, kad puolimai be atrankos yra draudžiami. Puolimai be atrankos yra puolimai, nenukreipti į konkrečius karinius objektus arba puolimai, kai taikomų metodų ar kariavimo priemonių sukeltų padarinių negalima apriboti taip, kaip to reikalauja šis protokolas, ir todėl jie kiekvienu atveju gali be atrankos suduoti smūgį civiliams arba civiliniams objektams; 51 straipsnio 5 dalyje b) punkte, numatančiame, kad, be kitų, puolimu be atrankos reikėtų laikyti ir puolimą, kurio metu galima laukti atsitiktinių civilių gyventojų aukų, civilių sužeidimų ir žalos civiliniams objektams arba ir vieno, ir kito, kas būtų pernelyg didelė kaina pasiekti konkretų ir tiesioginį karinį pranašumą; 57 straipsnio 1 dalyje, numatančioje, kad atliekant karo veiksmus, būtina nuolat rūpintis, kad būtų tausojami civiliai gyventojai, pavieniai civiliai ir civiliniai objektai; 57 straipsnio 2 dalies i) ir b) punktuose, kuriuose numatyta, kad rengiant puolimą, daroma viskas, kas tik įmanoma, kad įsitikinti, jog puolimo objektai nėra nei civiliai, nei civiliniai objektai. Puolimai atšaukiami arba sustabdomi, jeigu tampa aišku, kad objektas nėra karinis, kad jis ypač saugomas arba kad puolimo metu galima laukti civilių gyventojų atsitiktinių aukų, civilių sužeidimų ir žalos civiliniams objektams, arba ir vieno, ir kito, o tai būtų pernelyg didelis nuostolis, palyginti su konkrečiu ir tiesioginiu tokiu būdu siekiamu kariniu pranašumu; 75 straipsnio 1 dalyje, kuri nustato, kad su ginkluoto konflikto šalies valioje esančiu asmeniu turi būti elgiamasi humaniškai ir be jokios diskriminacijos; 75 straipsnio 2 dalies a) punkto i) ir iv) papunkčiuose, kurie įtvirtina smurto draudimą prieš civilių asmenų gyvybę, sveikatą ir fizinę ar psichologinę būklę, ypač nužudymą, suluošinimą, b) punkte, kuris įtvirtina tyčiojimosi iš žmogaus orumo, ypač žeminančio ir įžeidžiančio elgesio draudimą, e) punkte, kuris draudžia grasinti atlikti bet kurį išvardytą veiksmą; 1949 m. rugpjūčio 12 d. Ženevos konvencijos 1977 m. birželio 8 d. Papildomo protokolo dėl netarptautinių ginkluotų konfliktų aukų apsaugos (II protokolas) 4 straipsnio 2 dalies a), d) ir h) punktuose, kurie įtvirtina, kad kėsinimasis į gyvybę, sveikatą ir fizinę ar psichinę asmens gerovę, ypač nužudymas, taip pat žiaurus elgesys – luošinimas, yra draudžiamas, kad teroristiniai aktai, grasinimai atlikti bet kurį iš anksčiau išvardintų veiksmų yra draudžiami; 13 straipsnio 1-2 dalyse, kurios įtvirtina, kad civiliai gyventojai naudojasi apsauga nuo pavojų, kuriuos sukelia karinės operacijos, kad civiliai gyventojai ir pavieniai civiliai neturi tapti puolimo objektu, taip pat draudžiami smurto veiksmai ar grasinimai smurtu, siekiant įbauginti civilius gyventojus;

9. 1899 m. liepos 29 d. Hagos 2-osios Konvencijos „Kovos sausumoje papročiai ir įstatymai“ ir 1907 m. spalio 18 d. Hagos 4-osios Konvencijos „Dėl sausumos karo įstatymų ir papročių“ 23 straipsnio 1 dalies e) punkte, kuris įtvirtina, kad draudžiama panaudoti ginklus, sviedinius ir medžiagas, kurie sukelia nereikalingus sužalojimus; 25 straipsnyje, kuris draudžia karine jėga pulti nesaugomus miestus, gyvenvietes ir pastatus;

10. 1945 m. rugpjūčio 8 d. Niurnbergo tarptautinio karinio tribunolo statuto, pridėto prie 1945 m. rugpjūčio 8 d. Londono susitarimo, 6 straipsnio b ir c dalyse, draudžiančias karo nusikaltimus (civilių žudymą, nežmonišką elgesį su jais nepriklausomai nuo siekiamo tikslo jei tai nėra pateisinama karo būtinumu) ir nusikaltimus žmoniškumui (nužudymą, nežmonišką elgesį su civiliais arba jų persekiojimą dėl politinių, rasinių ar religinių motyvų prieš karą ar karo metu).

Nusikalstamas veikas grupės nariai darė pagal organizatorių iš anksto paruoštą planą ir aiškiai pasidalinę vaidmenimis.

Prisidengdami įtarime nurodytais TSRS valstybinės valdžios ir valdymo organų priimtais bei aukščiau nurodytais įstatymais, įsakymais ir dekretais, LKP/TSKP parengtu „TSRS prezidentinio valdymo įvedimo Lietuvoje” planu, D. Jazov kartu su V. Kriučkov, B. Pugo ir O. Šenin pavedė tyrimo nenustatytiems asmenis atitinkamai iš TSRS GM Generalinio štabo, VRM ir VSK parengti valdžios perėmimo Lietuvoje planą, sudaryti strategiškai svarbių užimtinų objektų sąrašą, į jį įtraukiant valstybinės valdžios ir valdymo institucijas, visuomenės informavimo, komunikacijos, susisiekimo objektus ir parengti jų užėmimo planą. Planui parengti buvo sudaryta speciali karinės operacijos planavimo grupė, į kurios sudėtį įėjo nenustatyti asmenys iš TSRS GM, VRM, VSK. Ši operacijos planavimo grupė numatė užimtinus strategiškai svarbius objektus, jų užėmimo planą ir kitas priemones nepaprastosios padėties ar prezidentinio valdymo įvedimo atveju. Operacijos planavimo grupė numatė kokios paskirties ir kokio kiekio karinių vienetų būtina perdislokuoti į Lietuvą, karinių dalinių bei kitų karinių struktūrų, dislokuotų Lietuvoje, vaidmenį operacijoje.

D. Jazov, V. Kriučkov, B. Pugo ir O. Šenin, pritardami planavimo grupės parengtam planui, nurodė įkurti vadovavimo operacijai štabą Vilniuje (toliau - vadovavimo štabas), 107-osios motorizuotų šaulių divizijos dislokavimo vietoje. Vadovavimo štabas buvo įkurtas 1990 metų pabaigoje. Į šio štabo sudėtį įėjo D. Jazov, V. Kriučkov, B. Pugo paskirti atsakingi asmenys: V. Ačialov, N. Demidov, J. Kalganov, V. Kustrio, V. Ovčiarov, V. Uschopčik, V. Savvin, A. Žitnikov, S. Fiodorov, S. Caplin ir kiti nenustatyti asmenys. Vadovavimo štabo tikslas buvo apjungti ir koordinuoti skirtingų kariuomenės rūšių kariškių veiksmus. Šio štabo veikloje dalyvavo ir O. Šenin paskirti karinės operacijos Lietuvoje kurstytojai LKP/TSKP CK nariai M.Burokevičius, V. Šved ir A. Naudžiūnas.

Vadovavimo štabas, detalizuodamas karinės operacijos planavimo grupės parengto plano įgyvendinimą, numatė užgrobti šiuos objektus:

-Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos departamento (toliau – KAD) Alytaus technikos mokyklos patalpas, Santaikos g. 30, Alytuje;

-KAD administracinį pastatą, Viršuliškių g. 36, Vilniuje;

-Lietuvos Respublikos Valstybinės leidybos įmonę „Spauda“ (toliau - Spaudos rūmai), Kosmonautų pr. 60 (dabar Laisvės pr.), Vilniuje;

-Lietuvos Medžiotojų ir žvejų draugijos respublikinę tarybą, Stiklių g. 6/8,Vilniuje;

-Vilniaus geležinkelio stoties valdymo posto – maršrutų relinio centralizavimo (toliau - MRC) patalpas, Pelesos g. 2, Vilniuje;

-Valstybinės įmonės „Lietuvos telekomas“ filialo tarpmiestinio telefono centro cecho Vilnius-1 ir Lietuvos radijo ir televizijos centro radijo transliacijos operatorinės (radijo biuro) patalpas, Kreivalaužiuose, Vilniaus raj.;

-Lietuvos radijo ir televizijos kūrybos namus bei atsarginį Lietuvos RTV bunkerį, Naujasodžio kaime, Vilniaus raj.;

-Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos ypatingos paskirties milicijos būrio (toliau - YPMB) bazę, Maudyklos g. 5, Vilniuje;

-Lietuvos Respublikos valstybinės sporto ir technikos organizacijos „Vytis“ prie Krašto apsaugos departamento patalpas, Kosčiuškos g. 36, Vilniuje;

-Lietuvos Respublikos VRM Policijos akademiją, Valakampių g. 5, Vilniuje;

-Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos departamento Varėnos pasienio užkardos Druskininkų-Slonimo pasienio postą, Varėnos raj.;

-Prienų rajono prokuratūros, Vidaus reikalų skyriaus apsaugos poskyrio, LDDP Prienų rajono Tarybos ir kitų visuomeninių organizacijų patalpas, Kauno g. 2, Prienuose;

-Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą, Gedimino prospekte 53, Vilniuje;

-Lietuvos Respublikos Ministrų Tarybą, J.Tumo-Vaižganto g. 2, Vilniuje;

-Lietuvos radijo ir televizijos centro radijofonijos cechą, Tujų g. 2, Vilniuje;

-Lietuvos radiją ir televiziją (toliau - LRT), S. Konarskio g. 49, Vilniuje;

-Lietuvos radijo ir televizijos centrą (toliau - TV bokštas), Sudervės (dabar Sausio 13-osios) g. 10, Vilniuje;

-Valstybinės įmonės „Lietuvos telekomas“ filialo Vilniaus rajono Kreivalaužių radijorelinę stotį, Kreivalaužių kaime, Vilniaus raj.;

-Vilniaus miesto radijo mazgo ir Vilniaus valstybinio pašto/telegrafo/telefono įmones, Gedimino prospekte 34, Vilniuje;

-Lietuvos leidybos įmonės „Spauda“ centrinį sandėlį, Kirtimų g. 55, Vilniuje.

Vadovavimo štabas tikslino operacijos vietos žemėlapius, schemas, maršrutus, atliko laiko paskaičiavimus, vykdė pastovų objektų stebėjimą, detalizavo vedlių, draugovininkų vietą ir vaidmenį, numatė papildomus užimtinus objektus, kurie nebuvo numatyti patvirtintame operacijos planavimo grupės parengtame plane, konkretizavo kiekvienos operacijoje dalyvaujančios kariuomenės rūšies veiksmus kiekviename numatytame užimti objekte. D.Jazov, V.Kriučkov, B.Pugo į vadovavimo štabą pasiųsti atsakingi asmenys savo veiksmus turėjo derinti su juos pasiuntusiais vadovais.

Pagal D. Jazov ir V. Kriučkov nurodymus parengtam planui įgyvendinti buvo perdislokuoti šie kariniai vienetai: 1991 m. sausio 6 d. į 107-ąją motorizuotų šaulių diviziją Vilniuje atvyko ne mažiau kaip devyni šimtai devyniolika (919) jungtinio pulko karininkų ir kareivių iš TSRS GM Pskovo 76-osios oro desanto divizijos su karine ekipuote ir technika; 1991 m. sausio 6-11 dienomis į Vilnių atvyko ne mažiau kaip šešiasdešimt septyni (67) TSRS VSK grupės „A“ kariškiai. Nuo 1991 m. sausio mėn. pradžios pagal V. Uschopčik ir A. Žitnikov nurodymus 107-osios motorizuotų šaulių divizijos ir 42-osios divizijos daliniai buvo kovinėje parengtyje, t.y. nuimta nuo konservacijos ginkluotė ir technika, buvusi ilgalaikiame saugojime, išduoti etatiniai ginklai ir šaudmenys kariams, įvesti paros budėjimai ir patruliavimas Vilniuje ir kituose miestuose, nurodyta karininkams būti tarnybos vietose, sustiprinta karinių miestelių apsauga.

D. Jazov, B. Pugo ir V. Kriučkov įkurtas vadovavimo štabas, konkretizuodamas kiekvienos operacijoje dalyvaujančios kariuomenės rūšies veiksmus bei atsižvelgdamas į užimtinų objektų strateginę reikšmę ir juos ginti pasiryžusių civilių – Lietuvos Nepriklausomybės rėmėjų, skaičių, nutarė pradėti ginkluotą konfliktą, kurio metu užimti aukščiau išvardintus strateginius objektus, o Spaudos rūmus, TV bokštą bei LRT užimti vykdant tarptautinės humanitarinės teisės draudžiamas karo atakas, nukreiptas prieš civilius. Rengiant karinę operaciją buvo siekiama remti ir vykdyti TSRS ir TSKP politiką dideliu mastu ir sistemingai užpuldinėti civilius, juos žudant, sunkiai sutrikdant jų sveikatą, persekiojant žmonių grupes ar bendrijas dėl politinių motyvų, kuriuos draudžia tarptautinė teisė. Karinės operacijos numatytos vykdyti naudojant bauginimo ir teroro priemones, neteisėtai atimant ar suvaržant žmonių laisves, panaudojant uždraustas karo priemones.

Panaši TSRS ir TSKP politika buvo vykdoma ir remiama 1959 m. Vengrijoje, 1968 – 69 m. Čekoslovakijoje, 1986 m. Kazachstane, 1989 m. Tbilisyje, 1990 m. Baku. Vadovavimo štabas, planuodamas ir organizuodamas šias karines operacijas, nutarė karines pajėgas, draugovininkus ir vadovaujančius asmenis, į numatytus užimti objektus paskirstyti taip: -Spaudos rūmų užėmimą pavesti TSRS GM Pskovo 76-osios oro desanto divizijos kariškiams, vadovaujamiems divizijos vado pavaduotojo Vasilij Kustrio ir 107-osios motošaulių divizijos 106-ojo tankų pulko jungtiniams ekipažams, vadovaujamiems Gennady Ivanov; -TV bokšto užėmimą pavesti TSRS VSK specialios paskirties grupei „A“, vadovaujamai M. Golovatov, 76-osios oro desanto divizijos kariškiams vadovaujamiems 234 pulko vado I. Komar, 107-osios motošaulių divizijos 106-ojo tankų pulko jungtiniams ekipažams, vadovaujamiems N. Astachov, ir 77-ojo motošaulių pulko kariškiams, vadovaujamiems nenustatyto karininko. V. Šurupov vadovaujamiems draugovininkams, pavesta dalyvauti kariškiams užimant nurodytą objektą;

-LRT užėmimą pavesti TSRS VSK specialios paskirties grupei „A“, vadovaujamai J. Čiudesnov, 76-osios oro desanto divizijos kariškiams, vadovaujamiems S. Panikarov (Ponikarov), 107-osios motošaulių divizijos tankų pulko jungtiniams ekipažams, vadovaujamiems V. Prokofev, TSRS VRM Vidaus kariuomenės konvojaus pulko mokomosios specialios paskirties kuopos kariškiams, vadovaujamiems 42-osios divizijos vado pavaduotojo J. Zemlianskij ir konvojaus pulko vado S. Fiodorov. R. Juchnevičiaus vadovaujamiems draugovininkams pavesta dalyvauti kariškiams užimant nurodytas patalpas.

TSRS VSK specialios paskirties grupės „A“, 76 oro desanto divizijos, 107-osios motošaulių divizijos ir 42-os divizijos kariškių, dalyvaujančių užimant minėtus objektus, veiksmus koordinuoti turėjo atitinkamai TSRS VSK specialios paskirties grupės vado pavaduotojas M. Golovatov, 76- osios oro desanto divizijos vado pavaduotojas V. Kustrio, 107-osios motošaulių divizijos vadas V. Uschopčik, 42-os divizijos vadas A. Žitnikov. Koordinatorių veiksmus atitinkamai kontroliavo vadovavimo štabo nariai: J. Kalganov, S. Caplin, V. Ačialov, V. Ovčiarov, N. Demidov, V. Savvin. Draugovininkų veiksmus kontroliavo ir koordinavo vadovavimo štabo nariai A. Naudžiūnas ir V. Šved.

1991 m. sausio pradžioje LKP/TSKP CK nariai M. Burokevičius, V. Šved, A. Naudžiūnas, J. Kuolelis, J. Jermalavičius, I. Kučerov, R. Juchnevičius, A. Subotin ir V. Šurupov, įgyvendindami savo kaip nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų kurstytojų vaidmenį, pasinaudodami LKP/TSKP sukurtomis organizacijomis, atliko šiuos antivalstybinius veiksmus siekiant jėga nuversti teisėtą Lietuvos valstybės valdžią:

-1991 m. sausio 8 d. M.Burokevičius TSRS vadovybei įteikė „TSRS prezidentinio valdymo įvedimo Lietuvoje” planą;

-1991 m. sausio 8 d., pasinaudodami maisto produktų kainų pakėlimu ir dėl to kilusiu Lietuvos Respublikos gyventojų pasipiktinimu, Vilniuje prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų suorganizavo protesto mitingą, kurio metu LKP/TSKP į Aukščiausiąją Tarybą nusiųsti atstovai pareikalavo paleisti Aukščiausiąją Tarybą ir atstatydinti Vyriausybę, o to nepadarius iki 1991 m. sausio 10 d., pagrasino organizuoti politinį streiką;

-1991 m. sausio 9 d., siekdami toliau destabilizuoti politinę padėtį Lietuvoje, organizavo politinį mitingą Nepriklausomybės aikštėje, Vilniuje, ir parengė su O. Šenin suderintą mitingo rezoliuciją, kurioje reikalavo įvesti Lietuvoje prezidentinį valdymą, atstatyti TSRS ir LTSR Konstitucijų veikimą, vykdyti TSRS liaudies deputatų III ir IV suvažiavimų nutarimus, o to nepadarius, grasino visuotiniu politiniu streiku;

-1991 m. sausio mėn. 10 d., veikdami pagal TSRS ir TSKP vadovybės nurodymą, pavedė V. Šurupov suorganizuoti LKP/TSKP vadovybės atrinktų visuomeninių organizacijų atstovų, tarp jų I. Kučerov ir J. Jermalavičiaus, kelionę į Maskvą, kur nuvykus pastarieji per TSRS AT Tautybių Tarybos pirmininką R. Nišanov prašė TSRS Prezidento M. Gorbačiovo Lietuvoje įvesti prezidentinį valdymą;

-1991 m. sausio mėn. 10 d. buvo paskelbtas TSRS prezidento M. Gorbačiovo reikalavimas Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai nedelsiant atstatyti TSRS Konstitucijos ir Lietuvos TSR Konstitucijos galiojimą Lietuvoje;

-1991 m. sausio 10 – 11 d. jų nurodymu strateginėse ir kitose stambiose įmonėse Lietuvoje buvo rengiami darbuotojų politiniai streikai, buvo sudaromi streikų komitetai ir darbininkų draugovės, ruošiami šioms akcijoms reikalingų atsišaukimų, peticijų, pareiškimų tekstai, jie buvo dauginami ir platinami politinių streikų, mitingų, demonstracijų, piketų metu, o per masines informacijos priemones – laikraščius „Tarybų Lietuva“, radiją „Tarybų Lietuva“ ultimatyviai buvo reikalaujama Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos ir Ministrų Tarybos atsistatydinimo, visų jų priimtų įstatymų, nutarimų ir kitų normatyvinių aktų, neatitinkančių kitos valstybės – TSRS įstatymų, panaikinimo, TSRS įstatymų galiojimo pripažinimo Lietuvos teritorijoje bei jų vykdymo, valdžios perdavimo antivalstybinei organizacijai – Lietuvos nacionalinio gelbėjimo komitetui (toliau - LNGK), o šių reikalavimų neįvykdžius grasino nenusakomomis pasekmėmis ir kraujo praliejimu, kitos valstybės – TSRS prezidentinio valdymo įvedimu Lietuvoje. Tokie grasinimai buvo įgyvendinami streikų metu nušalinant gamybinių padalinių vadovus nuo pareigų bei paimant valdžią į savo rankas, įvedant draugovininkų budėjimus bei kontrolę ir kartu su vadovais arbe be jų nutraukiant ar sustabdant įmonėse gamybos procesus, aerouosto ir geležinkelio darbą, grasinant sustabdyti Ignalinos atominės elektrinės veiklą, pasikėsinant užgrobti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos bei Ministrų Tarybos patalpas ir nušalinant valstybės vadovus. Tokiais veiksmais buvo dalinai paralyžuotas Lietuvos valstybės pramonės, transporto, energetikos, prekybos, žemės ūkio darbas, valstybės organų veikla, normalus visuomenės gyvenimo procesas, buvo kurstoma nacionalinė nesantaika tarp lietuvių ir Lietuvoje gyvenančių kitų tautybių žmonių; -1991 m. sausio 11 d. nusiuntė Lietuvos Respublikos vadovams ultimatumus, kuriuose reikalavo iki tos pačios dienos 15 valandos priimti TSRS prezidento reikalavimus – atstatyti TSRS ir Lietuvos TSR Konstitucijų veikimą Lietuvoje, o to nepadarius – grasino sukurti LNGK, „kuris paims į savo rankas visą rūpestį dėl Lietuvos TSR ateities”. Tą pačią dieną LKP/TSKP CK pranešė apie įkurtą LNGK ir paskelbė apie dvivaldystę Lietuvoje (Aukščiausioji Taryba ir LNGK), taip pat paruošė ir nuo 1991 m. sausio 12 iki 19 dienos LNGK vardu skelbė priimtus dokumentus, kuriais siekė atkurti TSRS ir LTSR Konstitucijų veikimą Lietuvoje, įvesti komendanto valandą bei tiesioginį TSRS prezidento valdymą: kreipimaisi į TSRS Aukščiausiąją Tarybą, Respublikos gyventojus, Tarybų Sąjungos gyventojus (tautas), TSRS prezidentą M.Gorbačiovą ir TSRS AT pirmininką A. Lukjanov; nutarimas „Dėl komendanto valandos įvedimo respublikoje”.

1991 m. sausio 11 d. kariniais veiksmais įgyvendinant nusikalstamų veikų planą buvo pradėta TSRS agresija ir ginkluotas konfliktas Lietuvoje, t.y. apie 11.30 val. TSRS GM Alytaus oro desanto k/d 10999 kariškiai, vadovaujami nenustatytų karininkų, užgrobė KAD Alytaus technikos mokyklą, Alytuje, Santaikos g. 30, ir užvaldė šaudmenis, o apie 12.00 – 13.00 val. TSRS GM 107- osios motorizuotų šaulių divizijos kariškiai, vadovaujami V. Uschopčik, panaudodami karinę techniką - tankus T 72, priešlėktuvinės gynybos sistemą ŠILKA (ZSU-23-4, raidės rusiškos) ir šaunamuosius ginklus - Kalašnikovo automatus AK-74, AKS-74, AKS-74U, 5,45 mm kalibro, snaiperinius Dragunovo šautuvus (toliau - SVD), 7,62 mm kalibro, Kalašnikovo kulkosvaidžius (toliau - PK) ir rankinius Kalašnikovo kulkosvaidžius (toliau - RPK-74), atitinkamai 7,62 mm ir 5,45 mm kalibro, užėmė KAD administracinį pastatą, Vilniuje, Viršuliškių g. 36, bei laikė jį užgrobtą iki 1991 m. rugpjūčio 23 d.

TSRS GM 76-osios oro desanto divizijos apie du šimtai (200) kariškių, vadovaujamų V. Kustrio, bei 107-osios motorizuotų šaulių divizijos 106-ojo tankų pulko dvylika kariškių (12), vadovaujamų G. Ivanov, vykdydami ir remdami kitos valstybės TSRS ir organizacijos TSKP politiką dideliu mastu ir sistemingai užpuldinėti civilius bei įgyvendindami operacijos planavimo grupės ir vadovavimo štabo pagal D. Jazov, B. Pugo, V. Kriučkov, O. Šenin ir nenustatytų asmenų iniciatyvą parengtą ir patvirtintą planą, TSRS agresijos ir ginkluoto konflikto metu, karine technika atvyko prie Spaudos rūmų ir pradėjo tarptautinės humanitarinės teisės draudžiamą karo ataką prieš pastate dirbusius ir jį gynusius civilius, kurios metu nežmoniškai elgėsi su tarptautinės humanitarinės teisės saugomais asmenimis: persekiojo civilius dėl politinių ir nacionalinių motyvų, kuriuos draudžia tarptautinė teisė, sunkiai sutrikdė jų sveikatą, susargdino, o taip pat naudojo bauginimo ir teroro priemones bei tarptautinių sutarčių uždraustas karo priemones, o būtent: ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti 76-osios oro desanto divizijos 237-ojo pulko apie šimtas (100) kariškių, vadovaujamų V. Kustrio, bei jam pavaldžių ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų karininkų, 1991 m. sausio 11 d., apie 12 val., agresijos ir ginkluoto konflikto metu, karine technika – desanto kovinėmis mašinomis (BMD), kurių borto numeriai 211, 212, 213, 221, 229, ir vadavietei skirta BMD, kurios borto numeris 601, trimis URAL automobiliais, skirtais kariškiams pervežti, bei dviem automobiliais UAZ atvyko prie užimtino strateginio visuomenės informavimo objekto - Spaudos rūmų, kur pradėjo tarptautinės humanitarinės teisės draudžiamą karo ataką prieš civilius asmenis, siekusius taikiu būdu užkirsti kelią TSRS ir TSKP vykdomai politikai – grąžinti Lietuvą į TSRS sudėtį. Kariškiai pradėjo Spaudos rūmų puolimą: išsilaipinę iš BMD bei URAL automobilių, pasidalino į dvi grupes ir pradėjo brautis į Spaudos rūmus iš dviejų pusių – pro centrinį ir tarnybinį įėjimus. Oro desanto kariškiai, persekiodami civilius dėl jų politinių ir nacionalinių motyvų ir nežmoniškai su jais elgdamiesi, būdami ginkluoti automatais AKS-74 ir AKS-74U, kulkosvaidžiais RPK-74 ir RPKS-74, skirtais šaudyti 5,45 mm šoviniais, snaiperiniais ginklais SVD, bei naudodami artimos kovos veiksmus – stumdydami, smūgiuodami kumščiais ir suduodami nenustatytą skaičių smūgių civiliams automatiniais ginklais į įvairias kūno dalis, taip baugindami bei terorizuodami civilius, po ko dalis kariškių įsibrovė į pastato vidų. Likusiai daliai kariškių bandant prasibrauti pro centrinį Spaudos rūmų įėjimą, operacijai vadovavęs V. Kustrio tyčia iš automatinio ginklo AKS-74, naudojant tarptautinių sutarčių uždraustas karo priemones – 5,45 mm kalibro šovinius su išcentruota kulka, iššovė seriją šūvių į Spaudos rūmus gynusį ir vandens srovę į puolančius kariškius nukreipusį KAD darbuotoją V.L., tuo padarydamas jam sunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kiauriniu šautiniu veido kairės pusės sužalojimu: viršutinio žandikaulio, kairio skruostikaulio, kairio skruosto nervo, kairės ausies landos sužalojimais, kairės akies tinklainės plyšimu ir galvos smegenų sukrėtimu, dėl ko V.L. sumažėjo regėjimas kaire akimi, jis apkurto kaire ausimi ir jam išsivystė psichoorganinis sindromas. Civiliams toliau aktyviai priešinantis, vadovavimo operacijai štabas, reaguodamas į susidariusią padėtį, įsakė 76-osios oro desanto divizijos 234-ojo pulko vadui I. Komar ir 107-osios motorizuotų šaulių divizijos 106-ojo tankų pulko vadui N. Astachov pavesti jų pavaldume buvusiems kariškiams dalyvauti V. Kustrio vadovaujamoje karo atakoje prie Spaudos rūmų. I. Komar nurodymu 76-osios oro desanto divizijos 234-ojo pulko trečiojo bataliono apie šimtas (100) kariškių, ginkluotų tokiais pačiais automatiniais ginklais, vadovaujamų V. Sibiriakov ir jam pavaldžių – V. Demidov, A. Gomziakov, S. Machov, V. Kotliarov, E. Michailov bei kitų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų karininkų, trimis URAL automobiliais atvyko prie Spaudos rūmų, kur 106-ojo tankų pulko vado N. Astachov nurodymu atvyko ir G. Ivanov vadovaujami 107-ojo motorizuotų šaulių divizijos tankų pulko keturi tankai: tankas Nr. 511, kurio vadas V. Uspenskij, taikytojas A. Bajukov, mechanikas - vairuotojas A. Radkevič; tankas Nr. 571, kurio vadas V. Prokofev, taikytojas N. Ogurcov, mechanikas - vairuotojas A. Urban; tankas Nr. 574, kurio vadas E. Roskov, taikytojas A. Korobočkin, mechanikas - vairuotojas N. Sakara bei tankas Nr. 119, kurio ekipažas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas. Pagal operacijai vadovavusio V. Kustrio nurodymą atvykę keturi tankai T-72 ir 76-osios oro desanto divizijos 234-ojo pulko trečiojo bataliono apie šimtas (100) kariškių išsirikiavo priešais centrinį Spaudos rūmų įėjimą ir pagal komandą pradėjo pakartotinį Spaudos rūmų bei juos gynusių civilių puolimą, terorizavimą bei bauginimą. Puolimo metu tankai, nemažiau kaip vieną kartą iššovė tuščiais užtaisais, tuo padarant A.Š. akustinę traumą, dėl ko, išsivysčius klausos didelio laipsnio netekimui su kairės ausies kurtumu, pastarasis neteko 30 ir daugiau procentų bendro darbingumo;

Prie Spaudos rūmų buvę 76-osios oro desanto divizijos kariškiai iš 234-ojo ir 237-ojo pulkų, gavę operacijai vadovavusio V. Kustrio įsakymą, būdami ginkluoti aukščiau minėtais ginklais ir šaudydami iš automatų AKS-74 ir AKS-74U tuščiais bei koviniais 5,45 mm kalibro šoviniais, kurių naudojimą draudžia tarptautinės sutartys, ir panaudodami artimos kovos veiksmus – stumdydami, smūgiuodami kumščiais ir suduodami ginklais nenustatytą skaičių smūgių civiliams į įvairias kūno dalis, taip juos baugindami bei terorizuodami, atstūmė juos nuo užimto Spaudos rūmų pastato.

Karo atakos metu prie Spaudos rūmų dalyvavę kariškiai bendrais veiksmais užgrobė Spaudos rūmus, o juos gynusiems civiliams padarė šiuos sveikatos sutrikdymus:

tyčinius nesunkius sveikatos sutrikdymus trisdešimt vienam (31) civiliui

[31 asmenų sąrašas]

tyčinius nežymius sveikatos sutrikdymus dvidešimt keturiems (24) civiliams

[24 asmenų sąrašas]

Tęsiant nusikalstamas veikas, laikotarpiu nuo 1991 m. sausio mėn. 11 d. apie 17.00 val. iki 1991 m. sausio 13 d. apie 1 val. 30 min. pagal vadovavimo štabo parengtą planą buvo užgrobti šie objektai:

-1991 m. sausio 11 d., apie 17 val., pagal 42-osios divizijos vado A. Žitnikov nurodymą, perduotą per konvojaus pulko 7574 vadą S. Fiodorov ir jam pavaldžios mokomosios specialios paskirties kuopos vadą O. Morkovskij, apie 10 kariškių iš 42-osios divizijos mokomosios specialios paskirties kuopos, vadovaujamų būrio vado M. Chabarov, dalyvaujant ginkluotiems nenustatytiems karininkams bei Jaroslavui Prokopovičiui (jo atžvilgiu 1999-08-23 priimtas apkaltinamasis nuosprendis), iš Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos respublikinės tarybos sandėlio Vilniuje, Stiklių g. 6/8, pagrobė medžioklinius šaunamuosius ginklus ir šaudmenis;

-1991 m. sausio 11 d., apie 18 val. 45 min., M. Burokevičiaus nurodymu LKP/TSKP darbuotojai V. Šurupov, N. Mikula, VRM LKP/TSKP komiteto sekretorius V. Šein panaudodami darbininkų draugoves, streikų komitetus, ginkluotus J. Bartašiūno mokyklos kursantus bei dėstytoją I. Ignatov (N. Mikulos, V. Šein ir I. Ignatov atžvilgiu baudžiamasis persekiojimas už nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus nevykdomas), dalyvaujant ginkluotiems nenustatytiems TSRS GM 107 –osios motorizuotų šaulių divizijos kariškiams, užgrobė Vilniaus geležinkelio stoties valdymo posto – MRC patalpas, esančias Pelesos g. 2, Vilniuje, ir iki 1991 m. sausio 13 d., 20 val., nutraukė traukinių eismą per Vilniaus geležinkelio stotį;

-1991m. sausio 11d., apie 20 val., TSRS GM 76 – osios oro desanto divizijos nenustatyti kariškiai užgrobė Valstybinės įmonės „Lietuvos telekomas“ filialo Tarpmiestinio telefono centro cecho Vilnius – I ir Lietuvos radijo ir televizijos centro Radijo transliacijos operatorinės (radijo biuro) patalpas, esančias Vilniaus rajone, Kreivalaužiuose, ir jas užgrobtas laikė iki 1991 m. rugpjūčio 22 d.;

-1991 m. sausio 11d., apie. 20 val., TSRS GM 76 – osios oro desanto divizijos nenustatyti kariškiai užgrobė Lietuvos radijo ir televizijos kūrybos namus bei atsargines Lietuvos radijo ir televizijos patalpas – bunkerį, esančius Vilniaus raj., Bezdonių apyl., Naujasodžio km. Po šių patalpų užgrobimo jose iki 1991 m. rugpjūčio 22 d. M. Burokevičius, J. Kuolelis, J. Jermalavičius organizavo antivalstybinės organizacijos – LKP/TSKP masinių informacijos priemonių – televizijos ir radijo darbą ir laidas, kuriose viešai ragino vykdyti antivalstybinę veiklą;

-1991 m. sausio 11d., apie 24 val., TSRS GM 76 – osios oro desanto divizijos nenustatyti kariškiai veikdami kartu maždaug su 32 asmenimis iš LR VRM Ypatingos paskirties milicijos būrio (toliau – YPMB), vadovaujamais B. Makutynovič, V. Razvodov ir A. Skliar (jų atžvilgiu baudžiamasis persekiojimas už nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus atliekamas ikiteisminiame tyrime Nr. 09-2-048-93), užgrobė YPMB bazę, esančią Vilniuje, Maudyklos g. 5, ir pagrobė kovinius šaunamuosius ginklus, šaudmenis ir kitą amuniciją. Tęsdami veiksmus tie patys asmenys 1991 m. sausio 12 d., apie 3 val. 45 min., užgrobė Lietuvos Respublikos VRM Policijos akademijos patalpas, esančias Vilniuje, Valakampių g. 5, ir laikė jas užgrobtas iki 1991 m. rugpjūčio 25 d.;

-1991 m. sausio 12d., apie 0 val. 30 min. – 1 val., TSRS VRM 42 – osios divizijos nenustatyti kariškiai kartu su nenustatytais kariškiais iš TSRS GM priklausančių karinių dalinių užgrobė Lietuvos Respublikos valstybinės sporto ir technikos organizacijos „Vytis“ prie KAD patalpas, esančias Vilniuje, Kosciuškos g. 36, bei laikė jas užgrobtas iki 1991m sausio 26 d.; -1991 m. sausio 12d., 11 val. 10 min., TSRS GM Oro desanto kariuomenės Alytaus oro desantinio karinio dalinio Nr. 10999 nenustatyti kariškiai užgrobė KAD Varėnos pasienio užkardos postą, esantį Druskininkų – Pariečės – Slonimo kelyje;

-1991 m. sausio 12d., apie 24 val., TSRS GM nenustatyto karinio dalinio kariškiai kartu su pagal LKP/TSKP CK sekretoriaus A. Naudžiūno nurodymus veikusiu LKP/TSK Prienų rajono LKP (TSKP) sekretoriumi P. Aleknavičiumi (jo atžvilgiu 1992-12-17 priimtas apkaltinamasis nuosprendis) užgrobė Prienų rajono prokuratūros, Vidaus reikalų skyriaus apsaugos poskyrio, LDDP Prienų rajono tarybos ir kitų visuomeninių organizacijų patalpas, esančias Prienuose, Kauno g. 2, ir laikė jas užgrobtas iki 1991 m. sausio 14 d. 8 val.;

-1991 m. sausio 12 d., apie 23. 30 – 24. 00 val., vykdant LKP/TSKP CK darbuotojų M. Burokevičiaus, V. Lazutkos, V. Šurupov ir R. Juchnevičiaus nurodymus, nenustatyti draugovininkai iš Vilniaus miesto įmonių, LKP/TSKP nariai A. Bobyliovas, S. Nagornyj, A. Smotkinas ir kiti asmenys, vadovaujami A. Kondrašov, V. Ivanov (A. Bobyliovo, S. Nagornyj, A. Smotkino, A. Kondrašov, V. Ivanov atžvilgiu 1994-04-29 priimtas apkaltinamasis nuosprendis), suskirstyti grupėmis po 7 – 10 asmenų, į Aukščiausiąją Tarybą, esančią Vilniuje, Gedimino pr. 53, ir Ministrų Tarybą, esančią Vilniuje, J. Tumo – Vaižganto g. 2, nešė peticijas, kuriose reikalavo Aukščiausiosios Tarybos ir Ministrų Tarybos atsistatydinimo ir valdžios perdavimo naujai įkurtam LNGK;

-1991 m. sausio 13d., apie 1 val. 30 min., TSRS VSK grupės „A“ kariškiai V. Kratkov, A. Repin, P. Šitikov, N. Betin, A. Zubko, V. Cvetkov, A. Čekin, J. Maksimov, A. Sokolov, A. Popov, S. Kuzin, vadovaujami A. Grečišnikov, kartu su apie 30 ginkluotų nenustatytų kariškių iš 76-osios oro desanto divizijos užgrobė Lietuvos radijo ir televizijos centro radijofonijos cechą, esantį Vilniuje, Tujų g. 2, ir laikė jį užgrobtą iki 1991m. rugpjūčio 23 d.

Tęsiant nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus, TSRS vykdomos agresijos ir ginkluoto konflikto metu, 1991 m. sausio 12 d. vakare, tiksliai nenustatytu laiku, vadovavimo štabas įsakė toliau vykdyti tarptautinės humanitarinės teisės draudžiamas karo atakas prieš civilius ir užgrobti strateginius visuomenės informavimo objektus – TV bokštą ir LRT bei planuojamus karinius veiksmus atlikti pavedė:

-TSRS GM 76-osios oro desanto divizijos jungtinio karinio vieneto trims šimtams keturiems (304) kariškiams, vadovaujamiems 76-osios oro desanto divizijos vado pavaduotojo V.Kustrio;

-TSRS GM 107-osios motorizuotų šaulių divizijos 106-ojo tankų pulko dvidešimt vienam (21) kariškiui, 77-ojo motorizuotų šaulių pulko tankų bataliono devyniems (9) kariškiams bei kitiems nenustatytiems šio pulko kariškiams, vadovaujamiems 107-osios motorizuotų šaulių divizijos vado V. Uschopčik;

-TSRS VSK grupės „A“ penkiasdešimt keturiems (54) kariškiams, vadovaujamiems vado pavaduotojo M. Golovatov;

-TSRS VRM 42-osios divizijos šešiasdešimt trims (63) kariškiams iš divizijos valdybos, konvojaus ir milicijos pulkų, vadovaujamiems 42-osios divizijos vado A. Žitnikov, bei nenustatytiems draugovininkams, vadovaujamiems LKP/TSKP CK darbuotojų V. Šurupov ir R. Juchnevičiaus.

Vadovavimo štabas karo atakose dalyvaujančias karines pajėgas paskirstė į užimtinus objektus, nurodė užduotis, paskyrė kariniams veiksmams vadovaujančius ir už karinių veiksmų koordinavimą atsakingus asmenis, kuriems įsakė informuoti vadovavimo štabą apie karinių operacijų eigą ir rezultatus. Užduotys ir pajėgos, vykdant tarptautinės humanitarinės teisės draudžiamas karo atakas prieš civilius ir užgrobiant strateginius objektus – LRT ir TV bokštą, buvo paskirstytos taip: vadovavimas ir karo atakoje dalyvavusių karinių padalinių - šimtas trisdešimt aštuonių (138) kariškių iš 76-osios oro desanto divizijos jungtinio karinio vieneto, dvidešimt penkių (25) kariškių iš grupės „A“, devynių (9) kariškių iš 107-osios motorizuotų šaulių divizijos ir šešiasdešimt trijų (63) kariškių iš 42-osios divizijos veiksmų koordinavimas prie LRT buvo pavestas 76-osios oro desanto divizijos 234-ojo pulko žvalgybos viršininkui S. Panikarov (Ponikarov). Pastarasis savo veiksmus tiesiogiai derino ryšio priemonėmis su 76-osios oro desanto divizijos pavaduotoju V. Kustrio, esančiu vadovavimo štabe, o atsakingu už šios operacijos įvykdymą buvo paskirtas 76-osios oro desanto divizijos 234-ojo pulko štabo viršininkas G. Golubkov.

Pagal vadovavimo štabo suformuotą užduotį prie pastatų susirinkusius civilius, kurie siekė taikiu būdu užkirsti kelią TSRS ir TSKP vykdomai politikai – grąžinti Lietuvą į TSRS sudėtį, buvo numatyta pašalinti panaudojant teroro ir bauginimo priemones, kurias turėjo naudoti visi operacijoje dalyvaujantys padaliniai: motorizuotų šaulių kariškiai prie LRT turėjo atvykti tankais T 72, jais išgriauti užtvaras, šaudyti iš tankų pabūklų į civilių minią tuščiais užtaisais, skleisti dūminę užsklandą, karinės technikos prožektoriais apšviesti civilius, pavojingai manevruojant tankais T 72 važinėti aplink pastatus ir šalinti civilius. Oro desanto, vidaus kariuomenės ir grupės „A“ kariškiai prie LRT turėjo atvykti karine technika BTR, BRDM, URAL, ZIL-131 ir BMD, ja išgriauti užtvaras, pavojingai manevruojant važinėti aplink pastatus ir bauginti civilius, siekiant pašalinti juos iš užimamų objektų teritorijos, prieš civilius naudoti sprogstamuosius įtaisus, specialiąsias ir imitacines priemones, šaudyti garsiniais ir koviniais šoviniais, naudoti artimos kovos veiksmus – stumdyti, smūgiuoti kumščiais, kojomis ir turimais ginklais bei kitomis kūno sužalojimams daryti jų pačių pritaikytomis priemonėmis. Oro desanto padaliniai kartu su vidaus kariuomenės padaliniais turėjo prasibrauti iki užimamo objekto ir padaryti taip vadinamą „koridorių“, kuriuo grupės „A“ kariškiai galėtų patekti į užimamo objekto vidų ir, nusigavus iki studijų, išjungti radijo ir televizijos transliavimą užtikrinančius įrenginius bei nutraukti objekte ruošiamas ir transliuojamas laidas. Jiems iš paskos į užimamo objekto vidų turėjo brautis ir oro desanto bei vidaus kariuomenės padaliniai, kurie turėjo šalinti ten buvusius civilius ir užtikrinti užgrobto objekto apsaugą viduje ir išorėje.

Įgyvendinant pavestas užduotis, 1991 m. sausio 13 d., apie 2 val., dvidešimt penki (25) grupės „A“ kariškiai, vadovaujami M. Golovatov paskirto atsakingo asmens J. Čiudesnov, kartu su 42-osios divizijos šešiasdešimt trimis (63) kariškiais, vadovaujamais A. Žitnikov paskirtų atsakingų asmenų - divizijos vado pavaduotojo J. Zemlianskij ir konvojaus pulko vado S. Fiodorov, bei trisdešimt vienu (31) kariškiu iš 237-ojo pulko 1-ojo bataliono 1-os ir 2-os kuopų, priklausiusių 76- osios oro desanto divizijos jungtiniam kariniam vienetui, vadovaujamų V. Kustrio ir S. Panikarov (Ponikarov) paskirto atsakingo asmens - kuopos vado J. Gavrilov, pirmi atvyko prie LRT, esančio Konarskio gt. 49, Vilniuje. Dvidešimt (20) grupės „A“ kariškių atvyko automobiliu ZIL – 131 (k/n nežinomas), penki (5) grupės „A“ kariškiai atvyko kartu su trisdešimt vienu (31) 76-osios oro desanto divizijos jungtinio karinio vieneto kariškiais URAL automobiliu, k/n 00-65 EF (rusiškos raidės), o 42-osios divizijos kariškiai atvyko vadavietės mašina (toliau - KŠM) GAZ-66, k/n 72-23 KI (rusiškos raidės), šešiais šarvuotais transporteriais (BTR), kurių borto numeriai 225, 243, 239, 604, 602 ir 237, bei kovine žvalgybos ir patruliavimo mašina (BRDM) borto numeris 250. Kariškiai karinę techniką KŠM, BTR ir BRDM išrikiavo priešais vieną iš puolamų objektų – keturių aukštų LRT Radijo pastatą, taip panaudodami jas kaip bauginimo ir teroro priemones prieš civilius ir kaip priemones atskirti puolamą objektą nuo civilių.

J. Čiudesnov grupės „A“ kariškius padalino į dvi dalis. Penki grupės „A“ kariškiai: S. Rassolov, A. Kolbanov, V. Savostin, A. Korovuškin, vadovaujami J. Čiudesnov paskirto atsakingo asmens O. Tankov, kartu su penkiasdešimt dviem (52) 42-osios divizijos mokomosios specialios paskirties kuopos kariškiais, vadovaujamais konvojaus pulko vado S. Fiodorov, mokomosios specialios paskirties kuopos vado Oleg Morkovskij, jo pavaduotojo V. Moroziuk, būrių vadų M. Chabarov ir A. Žukovskij, instruktorių Y. Strashnenko ir A. Kuznecov bei už jų veiksmus atsakingu J. Zemlianskij ir dvidešimt keturiais (24) kariškiais iš 76-osio oro desanto divizijos jungtinio karinio vieneto, vadovaujamais 237-ojo pulko 1-ojo bataliono 1-os kuopos vado J. Gavrilov, jo pavaduotojo I. Šepiliov, būrio vado A. Fefelov, ir 2-os kuopos vado K. Usov, jo pavaduotojo A. Filimonov, būrio vado J. Janočkin, pulko slaptosios tarnybos viršininko A. Ivanickij, pradėjo LRT Radijo pastate dirbusių ir pastatą gynusių civilių puolimą.

Tarptautinės humanitarinės teisės draudžiamos karo atakos metu J. Zemlianskij, būdamas KŠM, koordinavo ir prižiūrėjo jam pavaldžių kariškių iš 42-osios divizijos veiksmus prie LRT, veiksmus derino ryšio priemonėmis su operacijai vadovavusiu S. Panikarov (Ponikarov) ir su TSRS VRM Šiaurės vakarų Pabaltijo vidaus kariuomenės valdybos viršininku V. Savvin. Ryšių priemonių ir patikimo ryšio veikimą operacijos metu užtikrino 42-osios divizijos konvojaus pulko ryšių tarnybos viršininko V. Šulikov vadovaujami ne mažiau kaip keturi (4) kariškiai iš šio konvojaus pulko ryšių kuopos.

Vykdydami ir remdami kitos valstybės TSRS ir organizacijos TSKP politiką dideliu mastu ir sistemingai užpuldinėti civilius bei įgyvendindami operacijos planavimo grupės ir vadovavimo štabo pagal D. Jazov, B. Pugo, V. Kriučkov, O. Šenin ir nenustatytų asmenų iniciatyvą parengtą ir patvirtintą planą, aukščiau minėti kariškiai pradėjo tarptautinės humanitarinės teisės draudžiamą karo ataką prieš civilius, kurios metu nežmoniškai elgėsi su tarptautinės humanitarinės teisės saugomais asmenimis: persekiojo civilius dėl politinių ir nacionalinių motyvų, kuriuos draudžia tarptautinė teisė, juos žudė, sunkiai sutrikdė jų sveikatą, susargdino, atėmė laisvę, kankino, o taip pat naudojo bauginimo ir teroro priemones bei tarptautinių sutarčių uždraustas karo priemones, o būtent:

Grupės „A“ kariškiai prieš civilius, susirinkusius prie LRT Radijo pastato ir pastate, naudojo granatsvaidžius RGS-50 (rusiškos raidės), šviesos ir garso granatas GSZ (rusiškos raidės), specialiąsias priemones – specialius skysčio pistoletus PSŽ (rusiškos raidės); 42-osios divizijos mokomosios specialios paskirties kuopos kariškiai prieš civilius naudojo šviesos ir garso granatas „Zaria“ (rusiškos raidės), specialiąsias priemones „Čeriomucha“ (rusiškos raidės), gumines lazdas PR-73 (rusiškos raidės), imitacines priemones – imitacinius sprogstamuosius įtaisus, dūminius užtaisus DM-II (rusiškos raidės); 76-osios oro desanto divizijos jungtinio karinio vieneto kariškiai naudojo imitacines priemones – dūminius užtaisus DM-II (rusiškos raidės), dūmines granatas RDG- 2x (rusiškos raidės). Be to, 42-osios divizijos mokomosios specialios paskirties kuopos kariškiai į civilius šaudė iš 7,62 mm kalibro SVD šautuvų ir automatinių ginklų AKMS, 76-osios oro desanto divizijos jungtinio pulko kariškiai į civilius šaudė iš 7,62 mm kalibro SVD šautuvų, o kartu su grupės „A“ kariškiais, šaudydami į civilius ir užimamą pastatą iš 5,45 mm kalibro automatinių ginklų, naudojo tarptautinių sutarčių uždraustas karo priemones – 5,45 mm kalibro šovinius su išcentruota kulka. Visi kariškiai prieš civilius naudojo tiek garsinius, tiek ir kovinius šaudmenis bei artimos kovos veiksmus – stumdydami, smūgiuodami kumščiais, spardydami kojomis ir suduodami nenustatytą skaičių smūgių civiliams ginklais ir kitomis kūno sužalojimams daryti pritaikytomis priemonėmis, brovėsi į civilių ginamą LRT Radijo pastatą, kad patekus į studijas, išjungti radijo transliavimą užtikrinančius įrenginius bei nutraukti objekte ruošiamas ir transliuojamas radijo laidas bei pašalinti pastate buvusius civilius.

Tuo metu kita dalis – dvidešimt (20) grupės „A“ kariškių - S. Chotov, S. Ivlečiov, A. Skorochodov, S. Nikolaškin, V. Mičiurin, V. Šatskich, A. Metelskij, A. Černucha, O. Ivaniščev, M. Maksimov, S. Žukov, V. Andrijanov, A. Matovnikov, V. Prokofjev, A. Jurin, K. Pekker, I. Zaicev, E. Savostin, vadovaujamų A. Mirošničenko ir J. Čiudesnov, pradėjo civilių, susirinkusių prie 9 aukštų LRT Televizijos pastato ir jame dirbusių, puolimą. Kariškiai prieš civilius naudojo granatsvaidžius RGS-50, šviesos ir garso granatas GSZ, specialiąsias priemones – specialius skysčio pistoletus PSŽ, o šaudydami į civilius, užimamą pastatą ir jo viduje iš 5,45 mm kalibro automatinių ginklų, naudojo tarptautinių sutarčių uždraustas karo priemones – 5,45 mm kalibro šovinius su išcentruota kulka. Šie grupės „A“ kariškiai prieš civilius naudojo tiek garsinius, tiek ir kovinius šaudmenis bei artimos kovos veiksmus – stumdydami, smūgiuodami kumščiais, spardydami kojomis ir suduodami nenustatytą skaičių smūgių civiliams ginklais į įvairias kūno dalis ir paveikdami juos kitomis turimomis priemonėmis, taip baugindami bei terorizuodami civilius, brovėsi į jų ginamą 9 aukštų LRT Televizijos pastatą, kad, patekus iki studijų, kurios buvo LRT Televizijos aparatinių ir studijų komplekse (toliau - LRT TASK), išjungti televizijos transliavimą užtikrinančius įrenginius, nutraukti objekte ruošiamas ir transliuojamas televizijos laidas bei iš minėtų pastatų pašalinti civilius. LRT Televizijos pastate jie pasidalino į dvi dalis, iš kurių viena pasiliko 9 aukštų pastate ir pradėjo civilių puolimą, o kita dalis, lydima Lietuvos VSK nenustatyto darbuotojo prasibrovė į LRT TASK, kur, patekę į studiją, aparatinėje išjungė prietaisus, pašalino civilius ir nutraukė TV laidų ruošimą ir transliavimą.

Puolimo metu į S.Konarskio gatvę iš sankryžos su K. Požėlos (dabar V. Pietario) gatve, atvyko likusi kariškių dalis. Pirmieji į S. Konarskio gatvę trimis tankais T 72, kurių borto numeriai 559, 571 ir 574, atvyko kariškiai iš 107-osios motorizuotų šaulių divizijos 106-ojo tankų pulko. Tankams kolonoje vadovavo tanko, kurio borto numeris 571, vadas V. Prokofev, į jo sudėtį įėjo taikytojas N. Ogurcov, mechanikas vairuotojas – A. Urban. Tankas kolonoje judėjo antras. Pirmasis atvažiavo tankas, kurio borto numeris 559, jo vadas J. Onda, taikytojas D. Filippov, mechanikas - vairuotojas A. Revko (jo atžvilgiu baudžiamasis persekiojimas už nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus nevykdomas). Trečiuoju kolonoje judėjo tankas, kurio borto numeris 574, jo vadas E. Roskov, taikytojas A. Korobočkin, mechanikas - vairuotojas N. Sakara. Tankų, BMD, kurių borto numeriai 211, 203, 206, 271, 274, 273, 277 ir 276, dviejų karinių automobilių URAL, kurio vieno k/n 23-00 OF, kito - numeriai nenustatyti, kolonai ir LRT užgrobimo operacijai vadovavo 76-osios oro desanto divizijos 234-ojo pulko štabo žvalgybos viršininkas S. Panikarov (Ponikarov). Atsakingu už šios operacijos įvykdymą paskirtas 76-osios oro desanto divizijos 234- ojo pulko štabo viršininkas G. Golubkov.

Pagal vadovavimo štabo paskirtas užduotis, šimtas septyni (107) kariškiai iš 234-ojo pulko, priklausančio 76-osios oro desanto divizijos jungtiniam kariniam vienetui, pasiskirstę į tris grupes, turėjo pulti likusias neužimtas LRT dalis: 9 aukštų LRT Televizijos pastatą, LRT TASK ir LRT Techninį pastatą. Vykdydami užduotis, S.Konarskio gatvėje visi tankai T 72 ne mažiau kaip 7 kartus iššovė iš pabūklų tuščiais užtaisais, taip baugindami, terorizuodami civilius ir siekdami sutrikdyti juos, leido dūmines užsklandas, karinės technikos šviesos prietaisais švietė į civilius, užimamus objektus ir aplink esančius gyvenamuosius namus, pavojingai manevruodami, važinėjo po užimamo objekto teritoriją, šalino civilių minią. Tęsdami teroro ir bauginimo veiksmus bei vykdydami vadovavimo štabo planą, 42-osios divizijos karininkai V. Romančevskij ir G. Poltoranin po antrojo tanko šūvio iš BRDM leido garso įrašą, kuriame buvo įrašytas LKP/TSKP CK darbuotojo J. Jermalavičiaus kreipimasis rusų ir lietuvių kalbomis LNGK vardu, kad visą valdžią Lietuvoje perima LNGK, bet koks pasipriešinimas yra beprasmiškas ir nuves prie brolžudiško karo, civiliams buvo liepiama skirstytis. Tuo metu tankai, kurių borto numeriai 559 ir 571, pavojingai manevruodami, privažiavo prie 9 aukštų LRT Televizijos pastato, kur tankas, kurio borto numeris 559, kartu su BMD, kurios borto numeris 277, išlaužė LRT juosiančios tvoros dalį, privažiavo prie puolamo 9 aukštų LRT Televizijos pastato. Iš paskos atvažiavo KŠM GAZ-66, kurioje buvo karo atakai vadovaujantis S. Panikarov (Ponikarov), trys (3) kariškiais iš 234-ojo pulko ryšių kuopos ir N. Petrov, užtikrinantis ryšių priemonių ir patikimo ryšio veikimą operacijos metu, o tankas, kurio borto numeris 571, užtvėrė išlaužtą įvažiavimą. BMD, kurių borto numeriai 271, 274, 273, 276 ir 277, ir kariniu automobiliu URAL, k/n 23-00 OF, atvyko trisdešimt devyni (39) kariškiai iš 234-ojo pulko 3-ojo bataliono 7-os kuopos, vadovaujami S. Machov, V. Sofjin, J. Sazonov, A. Navozov, A. Sidorkov, A. Cepota, kurie kartu su G. Golubkov turėjo prasibrauti į 9 aukštų LRT Televizijos pastatą, blokuoti visus įėjimus ir išėjimus, pašalinti civilius ir LRT direktoriaus kabinete atjungti teletaipą. Kariškiai BMD išrikiavo priešais puolamą pastatą, nukreipė pabūklus bei karinės technikos apšvietimo prietaisus į pastatą ir išsilaipinę prisijungė prie grupės „A“ pradėtos tarptautinės humanitarinės teisės draudžiamos karo atakos, kurios metu nežmoniškai elgėsi su tarptautinės humanitarinės teisės saugomais asmenimis - persekiojo civilius dėl politinių ir nacionalinių motyvų, kuriuos draudžia tarptautinė teisė, juos žudė, sunkiai sutrikdė jų sveikatą, susargdino, kankino, o taip pat naudojo bauginimo ir teroro priemones bei tarptautinių sutarčių uždraustas karo priemones, o būtent: šaudydami į civilius, užimamą pastatą, jo viduje ir į greta esančius gyvenamuosius namus iš turimų 7,62 mm kalibro SVD šautuvų bei 5,45 mm kalibro automatinių ginklų, naudojo tarptautinių sutarčių uždraustas karo priemones – 5,45 mm kalibro šovinius su išcentruota kulka. Kariškiai naudojo tiek garsinius, tiek ir kovinius šaudmenis bei artimos kovos veiksmus – stumdydami, smūgiuodami kumščiais, spardydami kojomis ir suduodami nenustatytą skaičių smūgių civiliams ginklais ir kitomis kūno sužalojimams daryti pritaikytomis priemonėmis į įvairias kūno dalis, įsibrovė į jų ginamą 9 aukštų LRT Televizijos pastatą, kur buvo grupės „A“ kariškiai. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta kariškių dalis toliau brovėsi į 9 aukštų LRT Televizijos pastatą, kuriame, naudodami aukščiau nurodytas kovos priemones ir būdus, tikrino patalpas, šalino iš jų civilius, o kita dalis pagal grupės „A“ nenustatyto kariškio nurodymą liko prie įėjimo į pastatą, kur, šaudydami aukščiau nurodytais garsiniais ir koviniais šoviniais, naudodami nurodytus kovos būdus ir priemones, stūmė nuo pastato ir apšaudė civilius, taip pat apšaudė gyvenamuosius namus ir juose esančius civilius.

Vykdydami operacijos štabo planą, K. Požėlos (dabar V. Pietario) gatve BMD, kurių borto numeriai 203, 206 ir 211, ir kariniu automobiliu URAL, kurio numeris nenustatytas, prie LRT atvyko trečioji minėtos kolonos 234-ojo pulko kariškių dalis. BMD, kurios borto numeris 206, išlaužus tvorą, minėta karinė technika privažiavo prie 4 aukštų LRT Radijo pastato. Išsilaipinę kariškiai, pasidalinę į dvi dalis - dvidešimt trys (23) kariškiai iš 234-ojo pulko savaeigės artilerijos diviziono 1-os savaeigės artilerijos baterijos, vadovaujami B. Suščik, S. Golovko, V. Gončiarik, ir dvidešimt šeši (26) kariškiai iš 234-ojo pulko žvalgybos kuopos, vadovaujami R. Junusov, K. Masarov, A. Darbinian ir J. Filatov, tęsė tarptautinės humanitarinės teisės draudžiamą karo ataką, kurios metu nežmoniškai elgėsi su tarptautinės humanitarinės teisės saugomais asmenimis: persekiojo civilius dėl politinių ir nacionalinių motyvų, kuriuos draudžia tarptautinė teisė, juos žudė, sunkiai sutrikdė jų sveikatą, susargdino, atėmė jiems laisvę, kankino, o taip pat naudojo bauginimo ir teroro priemones bei tarptautinių sutarčių uždraustas karo priemones, o būtent:

Dvidešimt trijų (23) kariškių grupė, vadovaujama B. Suščik, turėjo užgrobti LRT TASK pastatą, pašalinti civilius darbuotojus, atjungti transliavimą užtikrinančius įrenginius. Vykdydami šią užduotį ir tęsdami karo ataką, kariškiai buvo padalinti į dvi dalis, iš kurių viena kariškių grupė, vadovaujama V. Gončiarik, įsibrovusi į pastatą, padėjo grupės „A“ kariškiams išjungti televizijos transliavimą užtikrinančius įrenginius bei nutraukti objekte ruošiamas ir transliuojamas televizijos laidas, pašalinti civilius iš pastato, tikrinti patalpas pastate. Kita kariškių grupė, vadovaujama B. Suščik ir S. Golovko, neradusi vidinio praėjimo iš LRT TASK į LRT Radijo 4 aukštų pastatą, vykdydami karo atakos eigoje gautą nurodymą, vidiniu pastatus jungiančiu koridoriumi prasibrovė iki 9 aukštų LRT Televizijos pastato, kur prisijungė prie 234-ojo pulko 3-io bataliono 7-os kuopos kariškių ir kartu su jais šaudė pastato viduje ir išorėje į civilius, greta esančius gyvenamuosius namus iš 7,62 mm kalibro SVD šautuvų bei 5,45 mm kalibro automatinių ginklų, taip naudodami tarptautinių sutarčių uždraustas karo priemones – 5,45 mm kalibro šovinius su išcentruota kulka. Karo atakos metu minėti kariškiai naudojo tiek garsinius, tiek ir kovinius šaudmenis, artimos kovos veiksmus – stumdė, smūgiavo kumščiais, spardė kojomis ir sudavė nenustatytą skaičių smūgių civiliams ginklais ir kitomis kūno sužalojimams daryti pritaikytomis priemonėmis į įvairias kūno dalis.

Dvidešimt šešių (26) kariškių grupė, vadovaujama R. Junusov, turėjo įsibrauti į LRT Techninį pastatą, jį užgrobti ir pašalinti jame dirbusius civilius. Vykdydami šią užduotį, kariškiai įsibrovė į LRT Techninį pastatą ir pašalino iš jų civilį. Po to R. Junusov, gavęs ryšio priemonėmis iš G. Golubkov nurodymą, prisijungė prie kariškių iš 237-ojo pulko 1-ojo bataliono 1-osios ir 2-osios kuopų ir kitų minėtų struktūrų kariškių, užgrobusių LRT Radijo pastatą. Keturi kariškiai, vadovaujami K. Masarov, užtikrino aptvertos LRT teritorijos dalies, esančios prie užgrobtų LRT Radijo ir LRT Techninio pastatų, apsaugą. Likę kariškiai kartu su kitų struktūrų kariškiais šaudė pastato viduje ir išorėje į civilius, greta esančius gyvenamuosius namus iš 7,62 mm kalibro SVD šautuvų bei 5,45 mm kalibro automatinių ginklų, taip naudodami tarptautinių sutarčių uždraustas karo priemones – 5,45 mm kalibro šovinius su išcentruota kulka. Karo atakos metu kariškiai naudojo tiek garsinius, tiek ir kovinius šaudmenis bei artimos kovo veiksmus – stumdė, smūgiavo kumščiais, spardė kojomis ir sudavė nenustatytą skaičių smūgių civiliams ginklais ir kitomis kūno sužalojimams daryti pritaikytomis priemonėmis į įvairias kūno dalis.

Tankas, kurio borto numeris 574, kuris puolimo pradžioje buvo užtvėręs S.Konarskio gatvę sankryžoje su K. Požėlos (dabar V. Pietario) gatve, užtikrindamas LRT puolamų objektų apsaugą, įvažiavo į K. Masarov saugomos LRT teritorijos dalį.

Po to, kai 1991 m. sausio 13d., apie 1 val. 30 min., grupės „A“ kariškiai V. Kratkov, A. Repin, P. Šitikov, N. Betin, A. Zubko, V. Cvetkov, A. Čekin, J. Maksimov, A. Sokolov, A. Popov, S. Kuzin, vadovaujami A. Grečišnikov, kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais 76-osios oro desanto divizijos jungtinio karinio vieneto kariškiais užgrobė Lietuvos radijo ir televizijos centro radijofonijos cechą, esantį Vilniuje, Tujų g. 2, apie 2 val., jie pagal grupės „A“ veiksmus koordinavusio ir jiems vadovavusio M. Golovatov nurodymą, atvyko prie LRT. Tęsiant anksčiau atvykusių TSRS karinių dalinių pradėtą tarptautinės humanitarinės teisės draudžiamą karo ataką prieš civilius ir vykdydami M. Golovatov nurodymus, atvykę minėti grupės „A“ kariškiai prisijungė prie kitų J. Čiudesnov vadovaujamų grupės „A“ kariškių ir kartu su jais bei 76-osios oro desanto divizijos jungtinio karinio vieneto aukščiau nurodytais kariškiais naudojo tas pačias bauginimo ir teroro priemones bei tarptautinių sutarčių uždraustas karo priemones.

1991 m. sausio 13 d., apie 1 val. 30 min., LKP/TSKP Vilniaus miesto komitete, Gedimino pr. 36, Vilniuje, draugovininkams pagal vadovavimo štabo planą ir nusikaltimų žmoniškumui bei karo nusikaltimų kurstytojų M. Burokevičiaus, V. Šved, A. Naudžiūno, J.Kuolelio, J.Jermalavičiaus ir kitų nenustatytų asmenų nurodymą, perduotą per V. Šurupov ir R.Juchnevičių, buvo pavesta vykti į TSRS kariškių puolamus TV bokštą bei LRT ir padėti juos užgrobti. Vykdant pavedimą, apie 2 val. 15 min., iš LKP/TSKP Vilniaus miesto komiteto dviem autobusais, vienu mikroautobusu ir lengvuoju automobiliu prie LRT atvyko apie 100 nenustatytų draugovininkų, su savimi turėdami priemones, pritaikytas žmonėms žaloti. Draugovininkų grupei vadovavo R. Juchnevičius. Atvykę draugovininkai prisijungė prie TSRS karinių struktūrų vykdomos tarptautinės humanitarinės teisės draudžiamos karo atakos prieš civilius, kurios metu kartu su aukščiau nurodytomis TSRS karinėmis struktūromis puolė prie užgrobiamų LRT pastatų ir, braudamiesi pro civilius, naudojo artimos kovos veiksmus – sudavė civiliams smūgius rankomis, kojomis ir atsivežtomis priemonėmis, t.y. civilių atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, pavojingą jų gyvybei. Prasibrovę pro civilius, R. Juchnevičiaus nurodymu, draugovininkai išsirikiavo priešais TSRS karinių struktūrų puolamus LRT pastatus ir kartu su kariškiais užtikrino minėtų objektų apsaugą nuo civilių.

Tarptautinės humanitarinės teisės draudžiamos karo atakos prieš civilius metu joje dalyvavę bendrai veikę asmenys žudė civilius, sunkiai sutrikdė jų sveikatą, pažeidžiant tarptautinės teisės normas, juos kankino, o taip pat persekiojo dėl politinių ir nacionalinių motyvų, kuriuos draudžia tarptautinė teisė, o būtent:

Grupės „A“ ir mokomosios specialios paskirties kuopos kariškiai, panaudoję šviesos ir garso sprogstamąjį įtaisą, prie LRT Radijo pastato nužudė A.K., mirusį nuo ūmaus kraujo netekimo, įvykusio nuo krūtinės ląstos traumos, dešinės pusės šonkaulių sutrupinimo ir dešinės pusės plaučio viduriniosios ir apatiniosios skilties suknežinimo;

Grupės „A“ ir mokomosios specialios paskirties kuopos kariškiai, panaudoję šviesos ir garso sprogstamuosius įtaisus, prie LRT Radijo pastato sunkiai sutrikdė K. B. ir A. V. sveikatą. K.B. padarė daugybines plėštines žaizdas ir odos nubrozdinimus veide, krūtinėje, pilve-gaktoje, kojų šlaunyse ir blauzdose, plaštakose su veido odos impregnacija suodžiais (paraku) ir veido plaukų nudegimu, dešinės akies ragenos nudegimą, trauminį abiejų ausų būgnelių plyšimą ir klausos nervų pakenkimą su jų uždegimu bei viso kūno sumušimu ir sukrėtimu su plaučių audinio sumušimu ir plyšimu, ir keturių dantų lūžimu. A.V. padarė dešiniosios akies tinklainės didelės jos dalies atsisluoksniavimą ir kraujo išsiliejimą į stiklakūnį bei nežymų kairiosios akies tinklainės atsisluoksniavimą, dėl ko nukentėjusysis neteko regos dešine akimi, o kairiosios akies rega sumažėjo nuo 1,0 iki 0,9 D.

Karo atakos metu dalyvavę visi karinių struktūrų kariškiai, sudavę civiliams smūgius kumščiais, kojomis, ginklais bei kitomis priemonėmis, bendrais veiksmais sunkiai sutrikdė P.L. ir V.B. sveikatą. P.L. prie LRT Radijo pastato padarė uždarą dešinio inksto plyšimą, o V.B. LRT teritorijoje padarė muštinę viršugalvio kairės pusės žaizdą su atviru įspaustiniu kairio momenkaulio lūžiu, galvos smegenų sumušimą ir pakraujavimą po smegenų voratinkliniu dangalu, nubrozdino veidą ir padarė kraujosruvą dešiniajame žaste.

Karo atakos metu dalyvavę visi karinių struktūrų kariškiai, panaudoję šaunamuosius ginklus, bendrais veiksmais sunkiai sutrikdė V.B. sveikatą. Nukentėjusiajam LRT patalpose padarė kiauryminį šautinį dešinės šlaunies viršutinio trečdalio sužalojimą su įėjimo anga šlaunies priekiniame paviršiuje ir išėjimo anga jos užpakaliniame paviršiuje prie sėdmens bei atviru skeveldriniu pergumburiniu dešinio šlaunikaulio lūžiu.

Karo atakos metu dalyvavę visi karinių struktūrų kariškiai, panaudoję šaunamuosius ginklus, grupės „A“ bei mokomosios specialios paskirties kuopos kariškiai, panaudoję šviesos ir garso sprogstamuosius įtaisus, bendrais veiksmais prie LRT Radijo pastato sunkiai sutrikdė K.Č. sveikatą. Nukentėjusiajai padarė šautinį abiejų šlaunų, kairės blauzdos ir abiejų pėdų sužalojimą, kairės blauzdos kaulo atvirą skeveldrinį lūžimą.

Karo atakos metu dalyvavę nenustatyti draugovininkai, sudavę civiliams smūgius rankomis, kojomis ir kitomis priemonėmis, LRT teritorijoje sunkiai sutrikdė A.K. sveikatą. Nukentėjusiajam padarė stiprų veido sumušimą su smegenų sumušimu, dešiniojo smilkinkaulio ir kaukolės pamato vidurinės daubos lūžimą dešinėje, kairio momenkaulio įskilimą, nosikaulių lūžimą, trišakio nervo 2-os šakos neuralgiją, muštinę žaizdą nosies nugarėlėje, kraujosruvas veido dešinėje pusėje.

Karo atakos prie LRT metu dalyvavę visi karinių struktūrų kariškiai bendrais veiksmais užgrobė LRT pastatus, o juos gynusiems civiliams padarė šiuos sveikatos sutrikdymus:

tyčinius nesunkius sveikatos sutrikdymus šimtui aštuoniems (108) civiliams

[108 žmonių sąrašas]

tyčinius nežymius sveikatos sutrikdymus devyniasdešimt penkiems (95) civiliams

[95 žmonių sąrašas]

Vadovavimas ir karo atakoje dalyvavusių karinių padalinių – vieno šimto šešiasdešimt penkių (165) kariškių iš 76-osios oro desanto divizijos jungtinio karinio vieneto, dvidešimt devynių (29) kariškių iš grupės „A“, dvylikos (12) kariškių iš 107-osios motorizuotų šaulių divizijos 106-ojo tankų pulko, nenustatyto skaičiaus kariškių iš 77-ojo motorizuotų šaulių pulko veiksmų koordinavimas prie TV bokšto pavestas 76-osios oro desanto divizijos 234-ojo pulko 3 bataliono vadui V. Sibiriakov ir atsakingam už šios operacijos įvykdymą 76-osios oro desanto divizijos 234- ojo pulko vadui I. Komar, kuris savo veiksmus ryšio priemonėmis tiesiogiai derino su vadovavimo štabe buvusiu 76-osios oro desanto divizijos pavaduotoju V. Kustrio.

Pagal vadovavimo štabo užduotį operacijoje dalyvaujantys padaliniai prie TV bokšto susirinkusius civilius turėjo pašalinti panaudojant teroro ir bauginimo priemones. 77–o motorizuotų šaulių pulko kariškiai prie TV bokšto turėjo atvykti šešiais tankais T 72, ne mažiau kaip viena priešlėktuvinės gynybos sistema ŠILKA (ZSU 23-4) ir ne mažiau kaip penkiais BTR iš priešingos nei numatytas puolimas pusės Žvaigždžių (dabar Asanavičiūtės) gatve. Šio pulko kariškiai turėjo nukreipti prie TV bokšto susirinkusių civilių dėmesį nuo iš kitos pusės Sudervės gatve (dabar Sausio 13-osios g.) atvykstančios kitos draudžiamoje karo atakoje dalyvaujančių TSRS kariškių kolonos. Trys tankai T 72 iš nukreipiančiosios civilių dėmesį kolonos draudžiamos karo atakos metu turėjo šaudyti į civilius iš tankų pabūklų tuščiais užtaisais, skleisti dūminę užsklandą, apšviesti karinės technikos žibintais civilius, pavojingai manevruojant tankais T 72 važinėti Sudervės gatve šalia TV bokšto, šalinti civilius ir užtvaras. Priešlėktuvinės gynybos sistema ŠILKA turėjo šaudyti TV bokšto pusėn. Tuo metu dvylika (12) kariškių iš 106-o tankų pulko prie TV bokšto turėjo atvykti iš Sudervės g. pusės keturiais tankais T 72, jais šalinti jų kelyje buvusias užtvaras, išgriauti TV bokšto teritoriją juosiančią tvorą ir padaryti kelią kitai iš paskos važiuojančiai karinės technikos kolonai, taip pat šaudyti į civilius iš tankų pabūklų tuščiais užtaisais, skleisti dūminę užsklandą, apšviesti karinės technikos žibintais civilius, pavojingai manevruojant tankais T 72 važinėti TV bokšto teritorijoje, šalinti civilius.

Grupės „A“ ir 76-osios oro desanto divizijos kariškiai prie TV bokšto turėjo atvykti ZIL – 131, URAL, BTR-D ir BMD, kuria išgriauti užtvaras, pavojingai manevruojant važinėti aplink TV bokštą, bauginti civilius, siekiant juos nustumti nuo užimamo objekto, jų atžvilgiu naudoti sprogstamuosius įtaisus, specialiąsias ir imitacines priemones, pritaikytas priemones žmonėms žaloti, šaudyti garsiniais ir koviniais šoviniais, naudoti artimos kovos veiksmus. 76-osios oro desanto divizijos kariškiai turėjo prasibrauti iki TV bokšto ir padaryti taip vadinamą „koridorių“, kuriuo grupės „A“ kariškiai galėtų patekti į užimamo objekto vidų, išjungti radijo ir televizijos transliavimą užtikrinančius įrenginius. 76-osios oro desanto divizijos kariškiai turėjo šalinti civilius iš TV bokšto pastato ir teritorijos, atjungti TV bokšto apsaugos sistemą ir užtikrinti užgrobto objekto apsaugą.

Įgyvendinant pavestas užduotis, 1991 m. sausio 13 d., apie 1 val. 30 min., nenustatytas skaičius kariškių iš 107-osios motorizuotų šaulių divizijos 77-ojo motorizuotų šaulių pulko, atvyko Žvaigždžių gatve ir sustojo prie tilto Sudervės (dabar Sausio 13-osios ir V. Maciulevičiaus) ir Žvaigždžių gatvių sankryžoje. Koloną sudarė 107-osios motorizuotų šaulių divizijos 77-ojo motorizuotų šaulių pulko ne mažiau kaip trys tankai T 72, kurių borto numeriai 220, 221 ir 223, ne mažiau kaip viena priešlėktuvinės gynybos sistema ŠILKA bei ne mažiau kaip penki BTR, kurių vieno borto numeris 201. Vykdydami vadovavimo štabo planą bei siekdami nukreipti prie TV bokšto ir jo prieigose susirinkusios daugiatūkstantinės civilių minios dėmesį nuo kitos draudžiamoje karo atakoje dalyvaujančių TSRS kariškių kolonos, minėti tankai T 72 iš pabūklų iššovė tuščiais užtaisais, o ŠILKA – 23 mm kalibro šoviniais link TV bokšto. Tankai T 72 leido dūmines užsklandas, karinės technikos prožektoriais švietė į civilius, TV bokštą ir aplink esančius gyvenamuosius namus. Kai civiliai bėgo į nukreipiančios karinės technikos kolonos pusę, apie 2 val., iš kitos pusės Sudervės gatve atvyko kita - puolančioji kolona, kuriai vadovavo V. Sibiriakov. Puolančią koloną sudarė 107-osios motorizuotų šaulių divizijos 106-ojo tankų pulko keturi tankai T 72, kurių borto numeriai 502, 513, 541 ir 544, 76-osios oro desanto divizijos jungtinio pulko septyniolika (17) BMD, kurių borto numeriai 281, 295, 283, 284, 286, 289, 291, 292, 294, 296, 242, 243, 246, 247, 248, 258 ir 259, viena BMD KŠM, kurios borto numeris 600, du automobiliai URAL, skirti kariams pervežti, kurių vieno k/n 23-04 OF, du automobiliai ZIL-131, kurių vieno k/n 23-30 OF ir kuris buvo skirtas techniniam aptarnavimui, viena BTR-D, kurios borto numeris 670, ir nenustatytam kariniam daliniui priklausanti patruliavimo mašina - BRDM. Karinė technika TV bokštą juosiančią tvorą turėjo pralaužti keliose vietose. Kolonos vadas V. Sibiriakov, gavęs iš kolonos priekyje BMD, kurios borto numeris 281, važiuojančio V. Demidov informaciją apie kelyje esančias užtvaras iš transporto priemonių, tankų pulko vadui N. Astachov nurodė jas pašalinti. N. Astachov nurodymu jo vadovaujamas tankas, borto numeris 502, taikytojas O. Abramov, mechanikas - vairuotojas V. Sorokin, kartu su S. Voronin vadovaujamu tanku, kurio borto numeris 513, taikytojas I. Bolonnyj, mechanikas - vairuotojas A. Kim šalino užtvaras iš transporto priemonių, dėl ko sukėlė pavojų civilių gyvybei ir sveikatai. Vienas iš užtvaras šalinusių tankų, stumdamas nuo pravažiavimo smėlio barstytuvą ZIL-130 KDM, kurio v/n 29-04 LIČ (raidės rusiškos), prie jo prispaudė Algimantą Petrą Kavoliuką, dėl ko nuo visumos traumų galvoje, kūne ir galūnėse bei sekusių daugybės skeleto kaulų lūžių ir traumų sukelto šoko komplikacijos, galvos smegenų, plaučių pabrinkimo ir vidinės kraujosruvos jis mirė, t.y. nukentėjusįjį tyčia nužudė. Tankams, kurių borto numeriai 502 ir 513, pašalinus užtvaras, šie tankai ir už jų važiavęs V. Šechovcov vadovaujamas tankas T 72, kurio borto numeris 541, taikytojas A. Galinaitis, mechanikas - vairuotojas V. Pavlichin (jo atžvilgiu baudžiamasis persekiojimas už nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus nevykdomas), rytų pusėje išlaužė tvorą ir pavojingai manevruodami įvažiavo į TV bokšto teritoriją, kurioje buvo puolamą objektą gynusi daugiatūkstantinė civilių minia. Tankai T 72, kurių borto numeriai 513 ir 541, kiekvienas ne mažiau kaip po du kartus iššovė iš pabūklų tuščiais užtaisais, leido dūmines užsklandas, karinės technikos šviesos prietaisais švietė į civilius, užimamą objektą ir aplink esančius pastatus, taip civilius baugindami bei terorizuodami. Tankas, kurio borto numeris 502, pavojingai manevruodamas pro civilių minią, juos baugindamas bei terorizuodamas, ne mažiau kaip 1 kartą iššovė iš pabūklo tuščiais užtaisais pietinėje TV bokšto teritorijoje, nuvažiavo prie TV bokšto pastato, kur korpusu išdaužė pirmajame aukšte buvusios konferencijų salės langus. Toliau pavojingai manevruodamas šalia puolamo objekto, šis tankas užvažiavo ant L.A., dėl ko pastaroji nuo stipraus dubens ir kojų suspaudimo, sulaužant dubens kaulus ir daugybiniai sužalojant dubens-pilvo apatinės dalies bei kojų minkštuosius audinius, sukėlus labai didelį nukraujavimą iš suplėšytų dubens audinių ir nekompensuojamą trauminį šoką, mirė, t.y. nukentėjusioji buvo tyčia nužudyta. Tuo pačiu metu minėtas tankas užvažiavo ant Loretos Tručiliauskaitės (Šlekienės), Angelės Marijos Pladytės ir Antano Sakalausko, dėl ko pastariesiems buvo padaryti tyčiniai sunkūs sveikatos sutrikdymai: Loretai Tručiliauskaitei (Šlekienei) - atviras dešinio šlaunikaulio lūžimas, traiškytos dešinės šlaunies ir dešinės blauzdos žaizdos, kairės šlaunies ir kairės blauzdos minkštų audinių suspaudimas; A.M.P. - plėštinės žaizdos kairėje blauzdoje su skeveldriniu atviru blauzdikaulio ir dvigubu atviru šeivikaulio lūžiais ir plačios daugybinės poodinės kraujosruvos dešinėje blauzdoje ir šlaunyje; A.S. - daugybinės plėštinės - traiškytos žaizdos abiejų kojų blauzdose su atvirais kairio blauzdikaulio ir šeivikaulio vamzdinių dalių, bei uždaru dešinio šeivikaulio viršutinio galo lūžiais. Po to, šis tankas, atsitraukęs nuo puolamo objekto, leido dūmines užsklandas, karinės technikos šviesos prietaisais švietė į civilius, užimamą objektą ir aplink esančius pastatus, taip civilius baugindamas bei terorizuodamas.

J. Mel vadovaujamas tankas, kurio borto numeris 544, taikytojas D. Bolšakov, mechanikas - vairuotojas S. Dragocennyj (jo atžvilgiu baudžiamasis persekiojimas už nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus nevykdomas), išlaužė TV bokšto teritoriją juosiančią tvorą vakarų pusėje, pavojingai manevruodamas, įvažiavo į teritoriją, kur ne mažiau kaip tris kartus iššovė iš pabūklo tuščiais užtaisais, leido dūmines užsklandas, karinės technikos šviesos prietaisais švietė į civilius, užimamą objektą ir aplink esančius pastatus, taip civilius baugindamas bei terorizuodamas. Tęsiant nusikalstamas veikas, pro rytinėje bei pietrytinėje pusėse išlaužtas TV bokštą juosiančios tvoros dalis į užimamo objekto teritoriją įvažiavo likusi kolonos dalis: BMD, kurių borto numeriai 281, 295, 283, 284, 286, 289, 291, 292, 294, 296, 242, 243, 246, 247, 248, 258 ir 259, viena BMD KŠM, kurios borto numeris 600, du automobiliai URAL, skirti kariams pervežti, kurių vieno k/n 23-04 OF, du automobiliai ZIL-131, kurių vieno k/n 23-30 OF ir kuris buvo skirtas techniniam aptarnavimui, viena BTR-D, kurios borto numeris 670 ir BRDM.

Tarptautinės humanitarinės teisės draudžiamos karo atakos metu vienam iš keturių tankų T 72 iššovus iš tanko pabūklo tuščiu užtaisu ir R.J. nuo šūvio bangos nugriuvus ant žemės, jį pervažiavo TV bokšto teritorijoje pavojingai manevravusi vikšrinė karinė technika, dėl ko pastarasis nuo stipraus kūno suspaudimo tarp kietų bukų daiktų, daugybinių kaukolės ir kitų skeleto kaulų lūžimų, vidaus organų plyšimų, ūmaus nukraujavimo į pilvo ir krūtinės ertmes mirė, t.y. nukentėjusysis buvo tyčia nužudytas.

Tęsiant 107-osios motorizuotų šaulių divizijos 77-ojo motorizuotų šaulių pulko ir 106-ojo tankų pulko pradėtą tarptautinės humanitarinės teisės draudžiamą karo ataką kariškiai iš 234-ojo pulko 2-ojo bataliono 4-osios ir 5-osios kuopų, 3-ojo bataliono 8-osios ir 9-osios kuopų bei 3-ojo savaeigės artilerijos diviziono 3-iosios savaeigės artilerijos baterijos, priklausantys 76-osios oro desanto divizijos jungtiniam kariniam vienetui, turėjo pasidalinti į dvi dalis: aštuoniasdešimt penki (85) kariškiai iš 234-ojo pulko 2-ojo bataliono 4-osios ir 5-osios kuopų bei 3-ojo savaeigės artilerijos diviziono 3-iosios savaeigės baterijos, vadovaujami V. Vinokurov, A. Stupakov, S. Petriašov, A. Zaicev, A. Zolotuchin, A. Panin, V. Gurin A. Lepichov turėjo iš pietinės pusės prasibrauti iki puolamo objekto ir kartu su TV bokšto teritorijoje pavojingai manevruojančia karine technika pašalinti civilius.

Kita dalis – aštuoniasdešimt (80) kariškių iš 234-ojo pulko 3-ojo bataliono 8-osios ir 9-osios kuopų, vadovaujamų D. Pančenko, V. Demidov, S. Kostec, V. Veklič, A. Gomziakov, V. Kotliarov, V. Žilcov, E. Michailov turėjo iš šiaurinės pusės prasibrauti iki puolamo objekto ir kartu su TV bokšto teritorijoje pavojingai manevruojančia karine technika pašalinti civilius. Iš jų apie septyniolika (17) 8-os kuopos kariškių, vadovaujamų E. Michailov, turėjo užimti puolamo objekto pirmą aukštą ir pašalinti civilius, o apie dešimt (10) kariškių iš 9-osios kuopos ir minėtos baterijos, vadovaujami V. Kotliarov, turėjo atjungti 20 aukšte buvusią gaisro gesinimo aparatūrą.

I. Komar, B. Markarov ir V. Sibiriakov turėjo atvykti prie TV bokšto šiaurinės dalies vadovavimo štabo mašina BMD KŠM, kurios borto numeris 600, kur ryšio priemonėmis įgyvendinti jiems pavestas vadovavimo operacijai funkcijas. Ryšių priemonių ir patikimo ryšio veikimą operacijos metu turėjo užtikrinti 5 kariškiai iš 234-ojo pulko ryšių kuopos, vadovaujami A. Lichanskij.

Grupės „A“ kariškiams vadovavusio ir jų veiksmus koordinavusio M. Golovatov paskirtas atsakingas asmuo M. Kartofelnikov grupės „A“ kariškius padalino į keturias dalis. Penki (5) grupės „A“ kariškiai - A. Sergejev, V. Seriogin, V. Kuznecov, V. Samozvancev, S. Prizijus, vadovaujami A. Michailov, turėjo užimti TV bokšto rūsį ir pirmą aukštą. Keturi (4) grupės „A“ kariškiai - V. Kurzenkov, V. Šatalov, M. Akeljev, A. Mamogin, vadovaujami A. Jevdokimov, turėjo užimti TV bokšto antrą aukštą ir atjungti ryšių aparatinę. Aštuoni (8) grupės „A“ kariškiai - M. Kartašov, N. Jegorov, V. Demidkin, A. Rudenko, V. Kanakin, M. Apankov, V. Korolkov, J. Jeršov, vadovaujami J. Diomin, padedant TV bokšto darbuotojui A. Subotin, turėjo užimti trečią TV bokšto aukštą, atjungti siųstuvus, patikrinti TV bokšto patalpas iki 8 aukšto ir atjungti šeštame aukšte buvusią kilnojamos televizijos stoties aparatinę. Šeši (6) grupės „A“ kariškiai - A. Pervušin, I. Orechov, A. Larin, A. Piatnickij, M. Molčianov, N. Černenko, vadovaujami V. Lutcev, turėjo užimti TV bokšto dvidešimt pirmą aukštą ir atjungti radijo relinės stoties aparatūrą.

Tęsiant nusikalstamą veiką grupės „A“ kariškiai kartu su kariškiais iš 234-ojo pulko 2-ojo bataliono 4-osios ir 5-osios kuopų, 3-ojo bataliono 8-osios ir 9-osios kuopų bei 3-ojo savaeigės artilerijos diviziono 3-iosios savaeigės baterijos, išsilaipino TV bokšto teritorijoje. Grupės „A“ kariškiai prieš civilius naudojo granatsvaidžius RGS-50, šviesos ir garso granatas GSZ, specialiąsias priemones – specialius skysčio pistoletus PSŽ. 76-osios oro desanto divizijos jungtinio karinio vieneto kariškiai naudojo imitacines priemones – dūminius užtaisus DM-II, dūmines granatas RDG-2x, be to, 76-osios oro desanto divizijos jungtinio pulko kariškiai į civilius šaudė iš 7,62 mm kalibro SVD šautuvų, o kartu su grupės „A“ kariškiais, šaudydami į civilius ir užimamą pastatą iš 5,45 mm kalibro automatinių ginklų, naudojo tarptautinių sutarčių uždraustas karo priemones – 5,45 mm kalibro šovinius su išcentruota kulka. Visi kariškiai prieš civilius naudojo tiek garsinius, tiek ir kovinius šaudmenis bei artimos kovos veiksmus – stumdydami, smūgiuodami kumščiais, spardydami kojomis ir suduodami nenustatytą skaičių smūgių civiliams ginklais ir kitomis kūno sužalojimams daryti jų pačių pritaikytomis priemonėmis į įvairias kūno dalis, brovėsi į civilių ginamą objektą.

Grupės „A“ ir 76-osios oro desanto divizijos jungtinio karinio vieneto kariškiai, pasinaudodami bendrai veikusių 106-ojo tankų pulko kariškių tankų šūviais, tankų bei BMD pavojingu manevravimu, prasibrovė iki puolamo objekto, kur kiekvienas padalinys pradėjo įgyvendinti jiems pavestas užduotis. Penki (5) grupės „A“ kariškiai - A. Sergejev, V. Seriogin, V. Kuznecov, V. Samozvancev, S. Prizijus, vadovaujami A. Michailov, įsibrovė į TV bokšto rūsį ir pirmą aukštą, kur kartu su 234-ojo pulko 3-ojo bataliono 8-os kuopos kariškiais, vadovaujamais E. Michailov, panaudodami aukščiau nurodytas bauginimo ir teroro priemones, šalino iš užimamo objekto ten buvusius civilius. Keturi (4) grupės „A“ kariškiai - V. Kurzenkov, V. Šatalov, M. Akeljev, A. Mamogin, vadovaujami A. Jevdokimov, kartu su aštuoniais (8) grupės „A“ kariškiais - M. Kartašov, N. Jegorov, V. Demidkin, A. Rudenko, V. Kanakin, M. Apankov, V. Korolkov, J. Jeršov, vadovaujami J. Diomin, padedant kariškius lydėjusiam A. Subotin, pro tarnybinį išorinį įėjimą šiaurinėje pusėje brovėsi į antro ir trečio aukštų patalpas. Šio puolimo metu nenustatytas grupės „A“ kariškis tyčia iš automatinio ginklo AKS-74 iššovė seriją šūvių į TV bokštą gynusį ir vandens srovę į puolančius kariškius nukreipusį I.Š., o, šiam nugriuvus, automato buože sudavė smūgį į galvą, padarydamas nukentėjusiajam plėštinę žaizdą galvos pakaušio srityje kairėje pusėje, 7 įeinamąsias ir 7 išeinamąsias šautines žaizdas, kraujo išsiliejimą galvos minkštuose audiniuose, smilkinio srityje dešinėje pusėje ir momenėlio – smilkinio – pakaušio srityje kairėje pusėje, kaukolės pamato ir skliauto daugiaskeveldrinius lūžius, kietojo smegenų aptraukalo plyšimą ir kraujo išsiliejimą po juo, totalinį subarachnoidalinį kraujo išsiliejimą, galvos smegenų sumušimą, jų traumatišką sužalojimą ir dalinį pašalinimą, plonojo žarnyno kilpų sužalojimą, kraujo išsiliejimą į kairiojo inksto vartus ir už pilvaplėvės, kairiojo dilbio kaulo daugiaskeveldrinius lūžius, kraujosruvą viršutiniame voke dešinėje pusėje, dėl ko nuo kaukolės pamato ir skliauto daugiaskeveldrinio lūžio, pažeidžiant galvos smegenis, pilvo aklino kulkinio šautinio sužeidimo, pažeidžiant plonojo žarnyno kilpas, krūtinės, rankų ir kojų kiauryminių kulkinių sužeidimų, komplikuotais ūmiu kraujo nutekėjimu, I.Š. mirė, t.y. jį taip tyčia nužudė. Minėtiems grupės „A“ kariškiams braunantis laiptais, nenustatytas šios grupės kariškis tyčia sudavė J.G. smūgius automato buože į galvą ir kitas kūno vietas, tuo padarydamas muštinę žaizdą kaktos dešinėje pusėje su galvos smegenų sumušimu ir kraujo išsiliejimu po jų voratinkliniu dangalu, dešinio inksto sumušimą, ūmų trauminį dešinės vidinės ausies uždegimą, plyšus būgneliui, ir abipusį klausos nervų uždegimą, sukėlusius sunkią, gyvybei pavojingą šokinę būklę, dėl ko nukentėjusysis tapo II grupės invalidu, netekdamas 30 ir daugiau procentų bendro darbingumo.

J. Diomin vadovaujama grupė, lydima A. Subotin, prasibrovė iki trečiojo, o vėliau iki aštuntojo aukšto, iš kur pašalino civilius, užtikrino išjungtų siųstuvų apsaugą, pro trečio aukšto langus šaudė į TV bokšto teritoriją, šeštame aukšte atjungė kilnojamos televizijos stoties aparatinę.

Keturi (4) grupės „A“ kariškiai - V. Kurzenkov, V. Šatalov, M. Akeljev, A. Mamogin, vadovaujami A. Jevdokimov, prasibrovę iki antrojo aukšto, atjungė ryšių aparatinę ir pašalino ten buvusius civilius.

Šeši grupės „A“ kariškiai - A. Pervušin, I. Orechov, A. Larin, A. Piatnickij, M. Molčianov, N. Černenko, vadovaujami V. Lutcev, patekę TV bokšto dvidešimt pirmą aukštą, pašalino du civilius ir užtikrino apsaugą jau atjungtai radijo relinės stoties aparatūrai. Apie dešimt (10) kariškių iš 234-ojo pulko 9-osios kuopos ir minėtos baterijos, vadovaujami V. Kotliarov, patekę į TV bokšto dvidešimtą aukštą, užtikrino ten buvusios gaisro gesinimo aparatūros apsaugą.

Aštuoniasdešimt penki (85) kariškiai iš 234-ojo pulko 2-ojo bataliono 4-osios ir 5-osios kuopų bei 3-ojo savaeigės artilerijos diviziono 3-iosios savaeigės baterijos, vadovaujami V. Vinokurov, A. Stupakov, S. Petriašov, A. Zaicev, A. Zolotuchin, A. Panin, V. Gurin, A. Lepichov, iš pietinės pusės prasibrovė iki puolamo objekto ir veikdami kartu su pavojingai manevruojančiomis BMD, išsirikiavę grandine, šalino civilių daugiatūkstantinę minią. Tuo metu aštuoniasdešimt (80) kariškių iš 234-ojo pulko 3-ojo bataliono 8-osios ir 9-osios kuopų, vadovaujami D. Pančenko, V. Demidov, V. Veklič, S. Kostec, A. Gomziakov, V. Žilcov, iš šiaurinės pusės prasibrovė iki puolamo objekto ir veikdami kartu su pavojingai manevruojančiomis BMD, išsirikiavę grandine, šalino civilius.

Tarptautinės humanitarinės teisės draudžiamos karo atakos metu, puolančiajai tankų, BMD, BTR-D ir kitos karinės technikos kolonai vykdant TV bokšto puolimą, nukreipiančiosios karinės technikos kolonos trys tankai T 72, kurių borto numeriai 220, 221, 223, Sudervės gatve tiltu per buvusį Kosmonautų prospektą (dabar Laisvės prospektas) privažiavo prie TV bokšto administracinio pastato, kur šaudė iš pabūklų tuščiais užtaisais, leido dūmines užsklandas, karinės technikos šviesos prožektoriais švietė į civilius, užimamą objektą ir aplink esančius gyvenamuosius namus, pavojingai manevruodami, važinėjo prie užimamo objekto administracinio pastato, taip baugino ir terorizavo civilius. Vienas iš minėtų tankų užtvėrė privažiavimą prie TV bokšto nuo minėto tilto pusės. Tęsdami teroro ir bauginimo veiksmus bei vykdydami vadovavimo štabo planą, nenustatyti kariškiai iš BRDM leido garso įrašą, kuriame buvo įrašytas LKP/TSKP CK darbuotojo J. Jermalavičiaus kreipimasis rusų ir lietuvių kalbomis LNGK vardu, kad visą valdžią Lietuvoje perima LNGK, bet koks pasipriešinimas yra beprasmiškas ir nuves prie brolžudiško karo, civiliams buvo liepiama skirstytis.

Vykdydami 1991 m. sausio 13 d., apie 1 val. 30 min., LKP/TSKP Vilniaus miesto komitete gautus nurodymus, apie 3 val., apie 80 draugovininkų, vadovaujami V .Šurupov, autobusu PAZ ir sunkvežimiu, kurių v/n nenustatyti, atvyko į TSRS kariškių tarptautinės humanitarinės teisės draudžiamos karo atakos metu puolamą TV bokštą. Apie 40 draugovininkų kartu su V. Šurupov, panaudojo artimos kovos veiksmus – sudavė civiliams smūgius rankomis, kojomis ir atsivežtomis priemonėmis, t.y. civilių atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, pavojingą jų gyvybei, prasibrovė į TV bokštą, kur prisijungė prie TSRS karinių struktūrų vykdomos tarptautinės humanitarinės teisės draudžiamos karo atakos ir kartu su kariškiais šalino civilius bei užtikrino TV bokšto ir jo teritorijoje esančių pastatų apsaugą nuo civilių.

Karo atakos metu dalyvavę 76-osios oro desanto divizijos ir kitų minėtų karinių struktūrų kariškiai kartu su draugovininkais, panaudoję minėtus šaunamuosius ginklus, specialiąsias priemones ir artimos kovos veiksmus, bendrais veiksmais tyčia nužudė:

-V.D., kuris mirė šaunamojo ginklo kulkai prasiskverbus į krūtinės ląstą ir akliniu sužeidimu pažeidus plautį bei širdį ir dėl to prasidėjus masyviajam vidiniam kraujavimui;

-D.G., kuris mirė nuo daugybinių šautinių kūno sužalojimų, pažeidusių jo plaučius, šlaunies arteriją ir veną bei dėl to kilus kraujosruvai;

-R.J., kuris mirė nuo šautinio kiauryminio dešinės šlaunies sužalojimo su šlaunies arterijų ir venos pažeidimu, įvykus ūmiam masyviam išoriniam nukraujavimui, išsivysčius ūmiai vidaus organų mažakraujystei, sutrikus kraujo krešėjimui;

-V.M., kuris mirė dėl ūmios anemijos, kuri ištiko dėl kaklo minkštųjų audinių, kairiosios miego arterijos vidinės sienelės bei kairiojo plaučio šautinio sužeidimo;

-T.M., kuris mirė nuo dvigubo kiaurinio šautinio krūtinės ląstos sužalojimo, sužalojant krūtinkaulį, VIII, IX. X kairės pusės šonkaulius, širdį bei abu plaučius;

-A.J.P., kuris mirė nuo kiaurinio šautinio krūtinės sužalojimo su abiejų plaučių ir širdies stambiųjų kraujagyslių pažeidimais, įvykus ūmiam nukraujavimui;

-V.-J.V., kuris mirė dėl to, kad po plaučių ir širdies keturių šautinių sužeidimų buvo ūmus nukraujavimas.

-V.K., kuris mirė dėl išplėstinio išmatinio pilvaplėvės uždegimo, žaizdų supūliavimo, stafilokokinio sepsio, gyvybiškai svarbių organų funkcijų išsekimo, kuriuos sukėlė šautinės kiaurinės pilvo kairės pusės ir kairio sėdmens žaizdos su daugybiniais vidaus organų sužalojimais;

ir padarė tyčinius sunkius sveikatos sutrikdymus:

M.A., kuris dėl padaryto abiejų ausų garsą suvokiančios sistemos pakenkimo su bendru klausos netekimu 51,8 proc. prarado didelę dalį – daugiau nei 30 proc. bendro darbingumo;

V.B., kuriai dėl padarytos akustinės traumos išsivystė kurtumas ir pastaroji neteko 50 % bendro pastovaus darbingumo;

E.M. (dabar M.–T.), kuri dėl galvos smegenų sukrėtimo su ūmiu trauminiu abipusiu klausos nervų uždegimu, komplikavęsis išreikštu astenovegetaciniu ir vestibuliniu sindromais, antrine traumine epilepsija ir trauminiu apkurtimu dešine bei prikurtimu kaire ausimis tapo nedarbinga - II-os grupės invalide, netekdama 30 ir daugiau procentų bendro darbingumo;

A.Š., kuris dėl akustinės traumos išdavoje išsivysčiusio klausos didelio laipsnio netekimo su kairės ausies kurtumu neteko 30 ir daugiau procentų bendro darbingumo; Bronei Martinaitytei (dabar Stepšienei), kuri dėl galvos sumušimo su kraujosruvomis veido minkštuose audiniuose, pakaušyje ir akių vokuose, odos nubrozdijimais kaktoje, galvos smegenų sukrėtimu ir kraujo išsiliejimu akių stiklakūniuose (t.y. dėl akių traumos) neteko daugiau kaip 30 procentų bendro darbingumo;

L.G., kuri dėl galvos sumušimo, pasireiškusio muštinėmis kaktos ir viršugalvio kairės pusės žaizdomis ir galvos smegenų sukrėtimu, ir akustinės traumos, sukėlusios abipusį klausos nervų uždegimą, tapo II-os grupės invalide, netekdama daugiau kaip trečdalio bendro darbingumo;

R.G., kuris dėl kiaurinio šautinio kairės šlaunies ir aklo šautinio dešinės šlaunies sužalojimo, sukėlusiu dalinį kairės kojos paralyžių su kojos funkcijos apribojimu, tapo II- os grupės invalidu, netekdamas 30 ir daugiau procentų bendro darbingumo;

Č.K., kuriam padarė kiaurinį šautinį kairės blauzdos apatinio trečdalio sužalojimą su atvirais skeveldriniais kairio blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžiais;

O.V.R., kuri dėl poodinės kraujosruvos galvoje, galvos smegenų sumušimo, abipusio klausos nervų uždegimo, dešinio peties sąnario trauminio uždegimo su dešinės rankos žasto nervinio pluošto uždegimu, ir galvos smegenų traumos, dėl ko išsivystė vestibulinis astenodepresinis stresinis sindromas, tapo II-os grupės invalide;

A.R., kuriam padarė šautinį kiaurinį dešinės šlaunies sužalojimą su įėjimo anga šlaunies apatinio trečdalio priekinio paviršiaus vidinėje pusėje ir išėjimo anga išoriniame paviršiuje aukščiau įėjimo angos bei įėjimo angašlaunies viršutiniame trečdalyje ties kirkšnimi ir išėjimo anga užpakaliniame paviršiuje ties sėdmenimi, su atviru skeveldriniu tarpgumburiniu dešinio šlaunikaulio lūžiu;

A.R., padarė muštines galvos viršugalvio kairės pusės ir pakaušio kairės pusės žaizdas ir atvirą pakauškaulio lūžį su galvos smegenų sumušimu, sukėlusį ūmų kraujavimą iš žaizdų ir trauminį šoką II laipsnio;

J.S., padarė kiaurinį šautinį nugaros dešinės pusės sužalojimą, dėl ko įvykus randiniui (fibroziniui) šonkaulio išsigimimui-susiformavo auglys (pašalintas operacijos metu) ir pastarasis tapo II-os grupės invalidu, netekdamas 30 ir daugiau procentų bendro darbingumo; Evaldui Straukui, kuris dėl padaryto kiaurinio šautinio kairės šlaunies viršutinio trečdalio ir kairio sėdmens sužalojimo su kairio sėdimojo nervo pakenkimu ir šlaunies raumenų atrofija neteko 30 ir daugiau procentų bendro darbingumo;

A.Š. padarė kiaurinį šautinį kairio alkūnės sąnario sužalojimą, kiauryminę muštą – plėštą kairio pašonkaulio žaizdą, kairio X šonkaulio atvirą lūžimą ir kairio inksto plyšimą;

V.Š., kuris dėl šautinio kiaurinio burnos sužalojimo su kiaurine žaizda viršutinės lūpos dešinėje pusėje, skeveldriniu dešiniu viršutinio žandikaulio vainikinio krašto lūžiu ir šešių dantų išmušimu bei plėštinėmis žaizdomis burnos prieangyje ir liežuvyje, komplikavusis pastovia trišakio ir liežuvinio ryklės nervų neuralgija, neteko 30 ir daugiau procentų bendro darbingumo;

L.Ž., kuriam dėl psichinės traumos išsivysčius reaktyvinei būsenai žymiai sutriko psichinė sveikata ir socialinė adaptacija;

V.L., kuriai psichinės sveikatos sutrikimas – ilgalaikis asmenybės pakitimas – sukėlė stabilų asmenybės sutrikimą, prilyginamą ilgai trunkančiai ligai;

R.Š., kuriai padarytas psichikos sveikatos sutrikimas – potrauminio streso sutrikimas, kuris tęsėsi 4 mėnesius ir pilnai sutrikdė tuo laikotarpiu jos darbingumą;

E.T., kuri dėl akustinės traumos – progresavusio abipusio klausos nervų uždegimo su garsą suvokiančios sistemos pakenkimu ir labai didelio laipsnio prikurtimu neteko 30 ir daugiau procentų bendro darbingumo.

Karo atakos prie TV bokšto metu dalyvavę visi karinių struktūrų kariškiai bendrais veiksmais užgrobė TV bokštą, o jį gynusiems civiliams padarė šiuos sveikatos sutrikdymus:

tyčinius nesunkius sveikatos sutrikdymus dviem šimtams aštuoniasdešimt aštuoniems (288) civiliams

[288 žmonių sąrašas]

tyčinius nežymius sveikatos sutrikdymus dviem šimtams penkiasdešimt (250) civilių

[250 žmonių sąrašas]

Tęsiant nusikalstamas veikas, laikotarpiu nuo 1991 m. sausio mėn. 13 d. iki 1991 m. sausio 23 d. pagal vadovavimo štabo parengtą planą buvo užgrobti šie objektai:

-1991 m. sausio 13 d., apie 3 val., grupė nenustatytų TSRS kariškių užgrobė ir iki 1991 m. rugpjūčio 22 d. laikė užgrobtas Valstybinės įmonės „Lietuvos telekomas“ filialo Tarptautinio ryšio tinklo radijorelinės stoties patalpas, Vilniaus rajone, Kreivalaužių kaime;

-1991 m. sausio 14 d., apie 11.30 val., grupė nenustatytų TSRS kariškių užgrobė ir iki 1991 m. rugpjūčio 22 d. laikė užgrobtas Vilniaus miesto radijo mazgo ir Vilniaus Valstybinio pašto/telegrafo/telefono įmonės patalpas, Gedimino prospekte 34, Vilniuje;

-1991 m. sausio 23d., apie 13 val., grupė nenustatytų TSRS kariškių, veikdami kartu su LKP/TSKP CK darbuotojais Nikolaj Gribanov ir Sergej Reznik (jų atžvilgiu dėl šios veikos 1993- 07-01 priimtas apkaltinamasis nuosprendis) užgrobė ir iki 1991 m. rugpjūčio 23 d. laikė užgrobtas Lietuvos Respublikos Valstybinės leidybos įmonės „Spauda“ centrinio sandėlio patalpas, Kirtimų g. 55, Vilniuje.

V. Uschopčik, ginkluoto konflikto ir agresijos metu, vykdydamas ir remdamas kitos valstybės – TSRS ir užsienio organizacijos – TSKP bei jos padalinio Lietuvoje – LKP/TSKP politiką, išreikštą paminėtuose LNGK dokumentuose, įgyvendindamas D. Jazov, V. Kriučkov, B. Pugo, O. Šenin kartu su nenustatytais asmenimis atitinkamai iš TSRS GM Generalinio štabo, VRM ir VSK štabų parengtą planą bei pažeisdamas 1990 m. balandžio 3 d. TSRS įstatymą „Dėl nepaprastosios padėties teisinio režimo“, 1991 m. sausio 13 d., 05 val., Vilniuje ir jo apylinkėse įvedė vieną iš minėtame plane numatytų nepaprastosios padėties priemonių – komendanto valandą. V. Uschopčik, prisidengdamas tuo, kad vykdo nusikalstamų struktūrų nuginklavimą, komendanto valandos metu siekė persekioti civilius dėl politinių ir nacionalinių motyvų, juos bauginti, terorizuoti ir neteisėtu būdu pakeisti Lietuvos valstybės konstitucinę santvarką, kėsintis į jos nepriklausomybę ir pažeisti teritorijos vientisumą. Komendanto valandos priemonių įgyvendinimui, V. Uschopčik pasitelkė Vilniaus įgulos karinį komendantą pulkininką Grigorij Belous, su kuriuo kartu numatė vykdyti neteisėtą asmenų judėjimo kontrolę Vilniaus mieste ir jo apylinkėse, asmenų, transporto priemonių, dokumentų patikrą, intensyvų patruliavimą. Numatytų priemonių įgyvendinimas buvo pavestas V. Uschopčik ir G. Belous pavaldiems nenustatytiems kariškiams, kurie buvo aprūpinti karine technika ir 5,45 mm kalibro automatiniais ginklais. Nenustatyti TSRS kariškiai, per neteisėtai įvestą komendanto valandą, vykdydami aukščiau nurodytus asmenų teisių suvaržymus, padarė du nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus - tyčinį sunkų R.D. sveikatos sutrikdymą ir tyčinį J.T. nužudymą:

-1991 m. sausio 13 – 14 d. naktį per TSRS kariškių vykdomą ir kontroliuojamą komendanto valandą, grupė nenustatytų Vilniaus įgulos kariškių, Vilniaus mieste, Šeškinės mikrorajone, prie autobusų stotelės „Ukmergės“, neteisėtai sulaikė R.D. ir kariniu automobiliu ZIL, karinis numeris nenustatytas, nuvežė jį į Vilniaus įgulos karinio komendanto G. Belous vadovaujamą Vilniaus įgulos karinę komendantūrą, buvusią T. Kosciuškos g. 1, Vilniuje, kur laikė izoliuotą apie dvi paras. G. Belous pavaldume buvę nenustatyti TSRS kariškiai neteisėtai sulaikytam R. Dubickui tyčia kankindami sudavė daugybinius smūgius kietais bukais daiktais į įvairias kūno vietas, tuo padarydami R.D. sunkų sveikatos sutrikdymą - muštines dešinio antakio ir nosies žaizdas su aplinkinėmis poodinėmis kraujosruvomis, dešinės akiduobės viršutinės sienelės ir kaukolės pamato bei nosies kaulų lūžius, kraujo išsiliejimą po galvos smegenų voratinkliniu dangalu ir galvos smegenų sukrėtimą, abipusį trauminį viduriniųjų ausų uždegimą, daugybines poodines kraujosruvas veide, rankose, kojose, nugaroje, juosmenyje su inkstų sumušimu ir X-o dešinės pusės šonkaulio lūžiu. 1991 m. sausio 17 d., apie 1 val., nenustatyti TSRS kariškiai atvežė surištą R.D. į miško masyvą, buvusį prie plento Vilnius-Kaunas šiaurinėje pusėje, apie 600 metrų nuo posūkio į Trakus, sudavė jam smūgį į galvą ir paliko pavojingoje gyvybei padėtyje.

-1991 m. sausio 28 d., apie dešimt (10) nenustatytų Vilniaus įgulos kariškių, ginkluotų 5,45 mm kalibro automatiniais ginklais, įgyvendindami V. Uschopčik ir G. Belous neteisėtai įvestą komendanto valandą, apie 22 val., ne mažiau kaip dviem BTR, kurių borto numeriai nenustatyti, atvyko į kelyje Vilnius – Kaunas 15-ame kilometre ties Gariūnų turgaviete buvusį patikros postą, kur, persekiodami civilius dėl politinių ir nacionalinių motyvų bei juos terorizuodami ir baugindami, stabdė ir tikrino nurodytu keliu važiuojančius automobilius ir civilius asmenis. Minėti kariškiai 1991 m. sausio 29 d., apie 2 val., neteisėtai sustabdė J.T. vairuojamą automobilį VAZ-2101, v/n 27-85 LIJA (raidės rusiškos), važiuojantį link Kauno, kuriame buvo dar trys civiliai asmenys. Kariškiams atlikus automobilio bei jame važiavusių asmenų kratą ir juos sulaikius, J.T., siekdamas išvengti TSRS kariškių vykdomo prievartinio šauktinių ėmimo į TSRS kariuomenę, savo automobiliu bandė pasišalinti iš sulaikymo vietos. Nenustatyti kariškiai, vykdydami V. Uschopčik ir G. Belous nurodymus šaudyti į reikalavimus nevykdančius civilius, tyčia iš automatinių ginklų apšaudė J.T. vairuojamą automobilį, naudojant tarptautinių sutarčių uždraustus 5,45 mm kalibro šovinius su išcentruota kulka, ir peršovė J.T. galvą, dėl ko pastarasis nuo šautinio galvos sužeidimo - kaukolės kaulo lūžių, galvos smegenų suardymo mirė, t.y. J.T. tyčia nužudė.

Laikotarpiu nuo 1991 m. sausio 13 d., 05 val., iki 1991 m. rugpjūčio 23 d., Vilniuje ir jo apylinkėse, nenustatyti Vilniaus įgulos kariškiai, ginkluoti 5,45 mm kalibro automatiniais ginklais, įgyvendindami V. Uschopčik ir G. Belous neteisėtai įvestą komendanto valandą bei vykdydami aukščiau nurodytus asmenų teisių suvaržymus:

-neteisėtai sulaikė B.K., V.J., S.G., R.C., V.P., R-V.K., A.J., G.M., I.B., K.B., M.P., G.M., o pastarųjų atžvilgiu dar panaudojo ir fizinį smurtą, tuo padarydami M.P. nesunkų, o G.M. nežymų sveikatos sutrikdymą;

-apšaudė A.B., A.B., P.B., Z.S, ir G.T., L.J, A.B. ir V.R., S.S., D.M., R.V., R.A., S.S., R. ir V.B, A.Š. ir A.P., o Z.S, S.S, D.M., R.V, R.A, S.S, R.B, V.B. dar neteisėtai ir sulaikė, panaudojo prieš juos fizinį smurtą padarydami Z.S., S.S., D.M., R.A., S.S., R.B. ir V.B. nesunkius sveikatos sutrikdymus, o R.V. - nežymų sveikatos sutrikdymą. Apšaudymo metu A.Š. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Tai yra, Vardenis Pavardenis kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 100 str. (Lietuvos Respublikos 2011 m. kovo 22 d. įstatymo Nr.XI-1291, įsigali. 2011 m. kovo 31 d. redakcija), 101 str. (Lietuvos Respublikos 2011 m. kovo 22 d. įstatymo Nr.XI-1291, įsigali. 2011 m. kovo 31 d. redakcija), 103 str. 1 d. (Lietuvos Respublikos 2011 m. kovo 22 d. įstatymo Nr.XI-1291, įsigali. 2011 m. kovo 31 d. redakcija), 111 str. 1 d. (Lietuvos Respublikos 2011 m. kovo 22 d. įstatymo Nr.XI-1291, įsigali. 2011 m. kovo 31 d. redakcija) ir 112 str.

Vardenis Pavardenis atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Vardenis Pavardenis atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis yra tai, kad jis nusikaltimą padarė veikdamas organizuotoje grupėje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas), visuotinai pavojingu būdu, panaudodamas sprogmenis, sprogstamąsias medžiagas bei šaunamuosius ginklus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 10 punktas).