SUDERINTA

Vilniaus Antakalnio progimnazijos tarybos

2021  m. liepos 5 d. posėdžio protokolu Nr. PT-5

SUDERINTA

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos

Bendrojo ugdymo skyriaus vedėjo

2021m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr.  A15-1170/21(2.1.4E-BEU)

PATVIRTINTA

Vilniaus Antakalnio progimnazijos

direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 30 d.

įsakymu Nr. V-27

VILNIAUS ANTAKALNIO PROGIMNAZIJOS 2021–2022 IR 2022–2023 MOKSLO METŲ PRADINIO (1-4 KLASIŲ) IR PAGRINDINIO (5-8 KLASIŲ) UGDYMO PROGRAMŲ PLANAS

Vilnius

2021

TURINYS

I SKYRIUS        4

BENDROSIOS NUOSTATOS        4

II SKYRIUS        5

UGDYMO ORGANIZAVIMAS        5

III SKYRIUS        11

PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS        11

IV SKYRIUS        13

PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS        13

V SKYRIUS        17

MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ (IŠSKYRUS ATSIRANDANČIUS DĖL IŠSKIRTINIŲ GABUMŲ), UGDYMO ORGANIZAVIMAS        17

PRIEDAI        19

1 priedas        19

NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO VEIKLOS PASIŪLA IR ORGANIZAVIMAS        19

2 priedas        20

1-8 KLASIŲ NETRADICINIO UGDYMO DIENOS        20

3 priedas        22

INTEGRUOTOS PROGRAMOS        22

ALKOHOLIO, TABAKO IR KITŲ PSICHIKĄ VEIKIANČIŲ MEDŽIAGŲ VARTOJIMO PREVENCIJOS INTEGRUOJAMOS TEMOS 5-8 KLASĖSE        22

SVEIKATOS, LYTIŠKUMO UGDYMO IR RENGIMO ŠEIMAI ĮGYVENDINIMAS IR INTEGRAVIMAS Į DALYKŲ BENDRĄSIAS PROGRAMAS        22

UGDYMO KARJERAI PROGRAMOS  INTEGRAVIMAS Į DALYKŲ TURINĮ IR UGDOMĄSIAS VEIKLAS 1-8 KLASĖSE        40

ŽMOGAUS SAUGOS 1-4 ir 8 KLASIŲ DALYKO INTEGRUOJAMAS TURINYS        40

4 priedas        41

SOCIALINĖS-PILIETINĖS VEIKLOS ORGANIZAVIMAS        41

5 priedas        42

VILNIAUS ANTAKALNIO PROGIMNAZIJOS  PRADINIO IR PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMŲ  MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMO APRAŠAS        42

6 priedas        49

VILNIAUS ANTAKALNIO PROGIMNAZIJOS MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ, MOKYMOSI PASIEKIMŲ VERTINIMO TVARKOS APRAŠAS        49

7 priedas        52

VILNIAUS ANTAKALNIO PROGIMNAZIJOS MOKINIŲ PROJEKTINIŲ DARBŲ ORGANIZAVIMO TVARKA        52

8 priedas        55

VILNIAUS ANTAKALNIO PROGIMNAZIJOS MOKYMOSI PAGALBOS TEIKIMO MODELIO SCHEMA        55

9 priedas        56

VILNIAUS ANTAKALNIO PROGIMNAZIJOS  VAIKO ASMENINĖS  PAŽANGOS ĮSIVERTINIMO  TVARKOS APRAŠAS        56

10 priedas        58

VILNIAUS ANTAKALNIO  PROGIMNAZIJOS KLASIŲ VADOVŲ VEIKLOS APRAŠAS        58

PATVIRTINTA

Vilniaus Antakalnio progimnazijos

direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 31 d.

įsakymu Nr. V-27

VILNIAUS ANTAKALNIO PROGIMNAZIJOS 2021–2022 IR 2022–2023 MOKSLO METŲ PRADINIO (1-4 KLASIŲ) IR PAGRINDINIO (5-8 KLASIŲ) UGDYMO PROGRAMŲ PLANAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Vilniaus Antakalnio progimnazijos 2021–2022 ir 2022–2023 mokslo metų pradinio (1-4 klasių) ir pagrindinio (5-8 klasių) ugdymo programų planas (toliau – Progimnazijos ugdymo planas) reglamentuoja pradinio (1-4 klasių) ir  pagrindinio (5-8 klasių) ugdymo programų įgyvendinimą.
2. Progimnazijos ugdymo plano tikslas – sudaryti lygias galimybes kiekvienam mokiniui siekti asmeninės pažangos ir palaipsniui įgyti mokymuisi visą gyvenimą būtinų kompetencijų.
3. Įgyvendindami bendruosius pradinio ugdymo ir pagrindinio ugdymo (I pakopos) planus siekiame kurti gerą mokyklą bei įgyvendinti Vilniaus Antakalnio progimnazijos 2018-2022 strateginį planą.
4. Progimnazijos bendruomenė sutarė dėl geros mokyklos apibrėžimo. Mūsų bendruomenės - pedagogų, specialistų, tėvų ir mokinių - geros mokyklos vizija  yra:

1. Psichologiškai, emociškai, fiziškai saugi aplinka ir efektyvi mokymosi bei elgesio problemų sprendimo sistema;
2. Šiuolaikinė mokymosi aplinka (materialinė bazė, aprūpinimas IKT);
3. Glaudus bendrystės ir bendradarbiavimo ryšys: mokytojas – mokytojas, mokinys – pedagogas, tėvai – mokytojai, tėvai – mokiniai;
4. Stiprus ir autoritetingas pedagogas – geras savo srities specialistas;
5. Visapusiškas dėmesys vaiko asmenybei, skatinantis siekti gerų mokymosi rezultatų (vienodai svarbūs ir asmenybė, ir mokymosi rezultatai) - žr. paveikslą.

5. Kuriant gerą mokyklą mes:

1. Kursime mokykloje įvairesnes ugdymosi aplinkas ir gerinsime mokyklos materialinę bazę (3);
2. Sieksime didesnės specialistų, mokytojų padėjėjų pagalbos mokytojui ir mokiniui;
3. Stengsimės daugiau įtraukti tėvus ir mokinius į bendrų veiklų organizavimą, bendruomenės gyvenimą (organizuojant tradicines šventes, klasės renginius, veiklas pertraukų metu);
4. Skatinsime mokytojų tarpusavio bendradarbiavimą, bendras veiklas, mokytojų kompetencijų tobulinimą.

6. Progimnazijos ugdymo plane vartojamos sąvokos:

1. Mokyklos ugdymo planas – progimnazijoje vykdomų ugdymo programų įgyvendinimo aprašas, parengtas vadovaujantis Bendraisiais ugdymo planais;
2. Pamoka – pagrindinė nustatytos trukmės nepertraukiamo mokymosi organizavimo forma;
3. Kontrolinis darbas – žinių, gebėjimų, įgūdžių parodymas arba mokinių žinias, gebėjimus, įgūdžius patikrinantis ir formaliai vertinamas darbas, kuriam skiriama ne mažiau kaip 30 minučių;
4. Specialiosios pratybos – švietimo pagalbos teikimo forma mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, skirta įgimtiems ar įgytiems sutrikimams kompensuoti, plėtojant gebėjimus ir galias;
5. Elektroninis  dienynas (toliau el. dienynas) – progimnazijos naudojama elektroninė sistema, veikianti naudojant internetą bei kompiuterines programas. Naudojamas  el. dienynas mokiniams, tėvams (globėjams) informuoti, mokinių pasiekimams pildyti ir fiksuoti, mokinių ugdymo apskaitai vykdyti. El. dienynas tvarkomas pagal Vilniaus Antakalnio progimnazijos elektroninio dienyno tvarkymo nuostatus, patvirtintus Vilniaus Antakalnio progimnazijos direktoriaus  įsakymu.
6. Interneto svetainė – progimnazijos interneto svetainė – www.antakalnioprogimnazija.vilnius.lm.lt ar www.antakalnio.lt; 
7. Klasės vadovas (klasės vadovas) – mokytojas, kuriam progimnazijos direktoriaus pavedimu skiriama mokinių klasė, kurioje jis įgyvendina socialinio emocinio ugdymo programą,  rūpinasi kiekvieno klasės mokinio gebėjimų mokytis bei bendrųjų kompetencijų ugdymu, rūpinasi paskirtos klasės mokinių socializacija bei telkia juos kaip besimokančią klasės ir mokyklos bendruomenę, ugdo bendražmogiškas ir humaniškas vertybes;
8. Pagalbos specialistai – progimnazijoje dirbantys psichologai, logopedai, specialieji  pedagogai, socialiniai pedagogai, mokytojų padėjėjai;
9. Progimnazijos vadovybė – direktorius ir jo pavaduotojai: ugdymui bei ugdymo aplinkos aprūpinimui.
10. VGK – Progimnazijos vaiko gerovės komisija;
11. VDM – Visos dienos mokykla - pailgintos dienos grupė;
12. kitos Bendrajame ugdymo plane vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme ir kituose švietimą reglamentuojančiuose teisės aktuose vartojamas sąvokas.
13. Kitos Bendruosiuose ugdymo planuose vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme ir kituose švietimą reglamentuojančiuose teisės aktuose.

7. Progimnazijos ugdymo planas viešai skelbiamas mokyklos interneto svetainėje.

II SKYRIUS

UGDYMO ORGANIZAVIMAS

8. Mokslo metų pradžia – einamųjų metų rugsėjo 1 d., pabaiga – kitų metų rugpjūčio 31 d.
9. Ugdymo organizavimas 2021–2022 mokslo metais:

1. mokslo metų ir ugdymo proceso pradžia – 2021 m. rugsėjo 1 d.;
2. ugdymo proceso trukmė 1–4 klasių mokiniams – 175, 5–8 klasių mokiniams – 185;
3. skiriamos atostogos:

10. Ugdymo organizavimas 2022–2023 mokslo metais:

1. mokslo metų ir ugdymo proceso pradžia – 2022 m. rugsėjo 1 d.;
2. ugdymo proceso trukmė 1–4 klasių mokiniams – 175, 5–8 klasių mokiniams – 185;
3. skiriamos atostogos:

11. Mokslo metų ugdymo procesas skirstomas į pusmečius 2021–2022 ir 2022–2023 mokslo metais:

1.  I pusmetis nuo 09-01 iki 01-31 (1-8 klasėms); (93 dienos / 94 dienos)
2. II pusmetis nuo 02-01 iki  06-09 (1-4 klasėms) ir 06-23 (5-8 klasėms). (82 (1-4) / 92 (5-8) dienos / 81 / 91)

12. Pamokos trukmė 1 klasėje – 35 min., 2-8 klasėse - 45 min. Progimnazijos tarybai priėmus sprendimą bei pasirinkus ne pamokas, o kitokias mokymo ar ugdymo proceso organizavimo formas, bendro laiko dalyko programai įgyvendinti trukmė turi būti ne trumpesnė nei minimalus pamokų skaičius per mokslo metus ar per dvejus mokslo metus.
13. Pamokų bei pertraukų laikas:^[1]

14. Pamokos vyksta pagal pamokų tvarkaraštį, kuris skelbiamas progimnazijos skelbimų lentoje bei interneto svetainėje nuo rugsėjo 1 d. Pirmasis skambutis skelbia pasirengimą pamokai: mokytojai ir mokiniai renkasi į klasę bei ruošiasi pamokai. Pamokos pradžią skelbia antrasis skambutis.  Pamokos pabaigą skelbia dalyko mokytojas, laikydamasis pamokų bei pertraukų laiko.
15. Rugsėjo mėnesio ugdymo tvarkaraštis gali kisti ir būti  tikslinamas.
16. Mokslo metų eigoje dėl mokytojų ligos ar atostogų bei kitų priežasčių galimi pamokų tvarkaraščio pakeitimai, kurie yra skelbiami  progimnazijos skelbimų lentoje bei interneto svetainėje.         
17. Progimnazijos tarybos ar progimnazijos vadovybės sprendimu (dėl atmintinų ar šventinių dienų, nenumatytų atvejų ir pan.) pamokos bei VDM veikla gali būti trumpinamos.
18. Ugdymo organizavimo tvarka karantino, ekstremalios situacijos, ekstremalaus įvykio ar įvykio, keliančio pavojų mokinių sveikatai ir gyvybei, laikotarpiu (toliau – ypatingos aplinkybės) ar esant aplinkybėms mokykloje, dėl kurių ugdymo procesas negali būti organizuojamas kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu (mokykla yra dalykų brandos egzaminų centras, vyksta remonto darbai mokykloje ir kt.) reglamentuojama Bendrųjų ugdymo planų 7 priede.
19. Atsižvelgiant į Progimnazijos kontekstą:

1. ugdymo proceso organizavimo formos yra: kasdienis kontaktinis ir/ar nuotolinis (hibridinis). Teisės aktų nustatyta tvarka gali būti organizuojamas mišrus ugdymas (maišomas pakaitomis kontaktinis ir nuotolinis ugdymas pagal klasių koncentrus);
2. informacinių technologijų naudojimo bei skaitmeninio turinio kūrimo numatytas Vilniaus Antakalnio progimnazijos Ugdymo(si) proceso organizavimo nuotoliniu ir mišriu būdais tvarkoje ir visa metodinė informacija pateikiama Progimnazijos nuotolinio ugdymo svetainėje - https://sites.google.com/antakalnio.lt/nuotolinis/;
3. neformaliojo vaikų švietimo programų pasiūla ir organizavimas aprašytas 1 priede;
4. švietimo pagalbos teikimas ir esant numatytam bei pakankamam finansavimui numatomos priemonės dėl mokinių mokymosi praradimų, patirtų COVID-19 pandemijos metu, kompensavimo: tikslinės dalykų (ilgalaikės ir trumpalaikės) konsultacijos ir/ar socialinių bei emocinių įgūdžių ugdymo(-si) grupė (Progimnazijos ugdymo plano 28-29, 34-38 punktai);
5. privalomų ugdymo programų integravimas aprašytas 3 priede. 

20. Ugdymo veiklos, organizuojamos už mokyklos ribų, pavyzdžiui, muziejuose, atviros prieigos centruose ir kt. aprašomos  2 priede. Progimnazijoje skiriama nuo 10 iki 15 netradicinio ugdymo dienų.
21. Socialinė-pilietinė veikla vykdoma pagal pridedamą aprašą (4 priedas). Mokiniui, kuris mokosi 5-8 klasėse yra privaloma bei mokinys turėtų atlikti ne mažiau, kaip: 5 klasėje 10 valandų,  6 klasėje 12 valandų, 7 klasėje 14 valandų ir  8 klasėje 16 valandų per mokslo metus (įskaitant ir vasaros laikotarpį). 2-4 klasių mokiniai socialinę-pilietinę veiklą atlieka klasės vadovo iniciatyva ir rekomenduojama atlikti ne mažiau kaip 5 val. per mokslo metus.
22. VGK  priima sprendimą dėl mokinio individualaus ugdymo plano sudarymo. Mokinio individualus ugdymo planas – tai kartu su mokiniu ir mokinio tėvais sudaromas jo galioms ir mokymosi poreikiams pritaikytas ugdymosi planas, padedantis išsikelti tikslus, juos įgyvendinti, prisiimti asmeninę atsakomybę už mokymąsi. Individualų ugdymo planą;

1. atvykęs mokytis iš užsienio;
2. turi specialiųjų ugdymosi poreikių;
3. besimokantiems namuose;
4. kitais mokyklos dokumentuose numatytais atvejais.

23. Mokinio pasiekimai ir pažanga ugdymo procese vertinami vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais bendrąjį ugdymą ir mokinio pasiekimų ir pažangos vertinimą (5 priedas, 6 priedas (specialiųjų mokymosi poreikių mokiniams). Mokinio asmeninės pažangos fiksavimą vykdo klasės vadovas pagal Vaiko asmeninės pažangos (toliau VAP) įsivertinimo tvarkos aprašą (9 priedas).
24. Nacionaliniame mokinių pasiekimų patikrinime mokykla dalyvauja Vilniaus miesto savivaldybės, Progimnazijos tarybos arba Progimnazijos direktoriaus sprendimu. Mokinio pasiekimų rezultatai naudojami ugdymo procese mokinio mokymuisi planuoti ir neįskaičiuojami į ugdymo laikotarpio (pusmečio) įvertinimą.
25. Progimnazijos ugdymo pavaduotojai ugdymui, pagal kuruojamas sritis, organizuoja mokinių mokymosi krūvio stebėseną ir, prireikus, remdamasi turimais duomenimis, siūlo bei koreguoja ugdymo procesą.
26. Mokiniui mokymosi krūvis per savaitę turi būti paskirstytas proporcingai. Mokiniui, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą, negali būti daugiau kaip 7 privalomos pamokos per dieną.
27. Progimnazijoje ugdymo procesui organizuoti sudaromas tvarkaraštis, kuris skelbiamas interneto svetainėje bei el. dienyne, gali būti skelbiamas mokyklos skelbimų lentoje. Ugdymas organizuojamas tvarkaraštyje nurodytuose kabinetuose. Visi tvarkaraščio pakeitimai skelbiami interneto svetainėje bei privalo būti fiksuoti pedagogo el. dienyne.          
28. Progimnazijoje mokiniams, kurie mokosi pagal pradinio ar pagrindinio ugdymo (I pakopos) programą ir negali tinkamai atlikti namuose skiriamų užduočių sudaromos sąlygos atlikti namų darbus mokykloje: Visos dienos mokyklos grupėje ar namų ruošos darbo grupėje.
29. Namų darbų užduotis gali padėti atlikti švietimo pagalbos specialistai, mokytojo padėjėjai, pradinių klasių mokytojai, 4-8 klasių mokiniai - savanoriai, taip pat būsimi pedagogai - studentai praktikai.
30. Mokinys, kuris mokosi pagal neformaliojo vaikų švietimo programas ir pageidauja būti atleidžiamas nuo dalies ar visų konkretaus dalyko pamokų, progimnazijos vadovui teikia prašymą ir neformaliojo vaikų švietimo programas ar jų nuorodas ne vėliau kaip iki einamųjų metų spalio 15 d. Kartu su prašymu teikia neformaliojo švietimo programą.
31. Sprendimas dėl atleidimo nuo konkretaus dalyko pamokų priimamas, jei dalyko mokytojas, įvertinęs neformaliojo vaikų švietimo programų turinį, pripažįsta, kad neformaliojo vaikų švietimo programos turinys dera su Bendrųjų programų turiniu. Dalykas, nuo kurio dalies ar visų pamokų mokinys atleidžiamas, įskaitomas į mokinio individualųjį planą, jei jis yra rengiamas.
32. Progimnazijos mokytojas užskaito mokinių pateiktus menų ar fizinio ugdymo dalykų ir kitų dalykų įvertinimus, gautus mokantis pagal formalųjį švietimą papildančias programas (įskaitomi ar konvertuojami į pažymius pagal dešimtbalę vertinimo skalę ar lygį (pradiniame ugdyme)).
33. Mokinys, atleistas nuo kurių nors menų, fizinio ugdymo ar kitų sričių dalykų pamokų, jų metu gali užsiimti kita ugdomąja veikla būdamas kartu su savo klase ir mokytis individualiai (mokytojai leidus, gali būti mokyklos bibliotekoje ir/ar skaitykloje, mokinių senato patalpoje). Jeigu šios pamokos pagal pamokų tvarkaraštį yra pirmosios ar paskutinės, mokiniai progimnazijos direktoriaus sprendimu į mokyklą gali atvykti vėliau arba išvykti anksčiau. Apie tai progimnazijos direktorius el. dienynu informuoja tėvus.
34. Mokymosi pagalba ugdymo procese yra teikiama kiekvienam mokiniui, kuriam ji reikalinga pagal schemą (8 priedas). Siūloma mokymosi pagalba mokiniui:

1. dėl ligos ar kitų priežasčių praleidusiam dalį pamokų;
2. gavusiam nepatenkinamą atsiskaitomųjų ar kitų užduočių įvertinimą;
3. gavusiam tris kartus iš eilės nepatenkinamus kurio nors dalyko įvertinimus;
4. jei pasiekimų lygis (vieno ar kelių dalykų) žemesnis, nei numatyta Pradinio ar Pagrindinio ugdymo bendrosiose programose, ir mokinys nedaro pažangos;
5. jei nacionalinio pasiekimų patikrinimo metu nepasiekiamas patenkinamas lygis;
6. jei jo pasiekimai yra aukščiausio lygio ir (ar) jei jis siekia domėtis pasirinkta mokymosi sritimi;
7. patyrusiam mokymosi sunkumų COVID-19 pandemijos metu (https://pagalbamokytis.lt/);
8. kitais mokyklos pastebėtais mokymosi pagalbos poreikio atvejais.

35. Progimnazija ugdymo procese užtikrina sisteminę mokymosi pagalbą, kuri apima: žemų pasiekimų prevenciją, intervenciją sprendžiant iškilusias problemas ir kompensacines priemones (suteikiama tai, ko mokiniai negali gauti namuose, ir pan.):

1. organizuoja trumpalaikes ir ilgalaikes dalykines konsultacijos siekiant kompensuoti mokymosi praradimus;
2. skiria trumpalaikes ir ilgalaikes pagalbos specialistų konsultacijos siekiant motyvacijos atkūrimo,  santykio su bendraklasiais ir mokytojais stabilizavimo, sugrįžti į mokiniui tinkamą mokymosi ritmą;
3. teikia dalykų mokytojų, specialistų ir savanorių, mokinių senato pagalbą mokiniui savarankiškai mokantis (namų darbų grupė);
4. pedagogų teikiama mokymosi pagalbą (individualią ir grupinę) pamokoje:

1. pagalba per stebėseną, diagnostinį pasiekimų patikrinimą ir ugdymo turinio planavimą, ugdymosi aplinkos pritaikymą, ugdymo turinio mokinio poreikiams pritaikymą,
2. kitų mokinių ir paties  pagalba mokantis,
3. bendradarbiavimo su mokinio tėvais siekiant motyvacijos stiprinimo ir mokymosi praradimų kompensavimo inicijavimas ir organizavimas;

5.  mokymosi praradimų kompensavimo stovyklos mokinių atostogų metu.

36. Konkrečias pagalbos priemones siūlo bei jų taikymą numato pats mokinys, jo teisėti atstovai, mokytojai ar klasės vadovas ir/ar progimnazijos vadovybė, VGK. Direktoriaus pavaduotoja ugdymui (pagalba) ir VGK pirmininkė yra  atsakingos už mokymosi pagalbos teikimo organizavimą bei koordinavimą.
37. Pagalbos teikimo veiksmingumas  analizuojamas ir kompleksiškai vertinamas pagal individualią mokinių pažangą ir pasiekimų dinamiką mokomojo dalyko, klasės vadovo, pagalbos specialistų, VGK ir progimnazijos vadovybės lygmenimis.
38. Mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) elektroniniu dienynu ir interneto svetainėje informuojami apie mokiniui siūlomą suteikti mokymosi pagalbą, jos formą ir, vykstant konsultacijoms, apie mokinio daromą pažangą. Pats mokinys ar jo teisėti atstovai ir/ar klasės vadovas ir/ar dalyko mokytojas gali kreiptis į konsultuojantį atitinkamo dalyko mokytoją pagal sudarytą konsultacijų tvarkaraštį (skelbiamas viešai progimnazijos interneto svetainėje).
39.  Ilgalaikės konsultacijos skiriamos pagal 2, 4, 6 klasių mokinių pasiekimų patikrinimo rezultatus (nepasiekus pagrindinio lygmens) jei tam pakanka lėšų. Mokinys nepasiekęs pagrindinio lygmens ir gavęs pasiūlymą lankyti ilgalaikes konsultacijas, bet jas atsisakantis lankyti, privalo tai raštu patvirtinti kartu su jo teisėtais atstovais. 1, 3, 4, 5 ir 8 klasių mokiniams ilgalaikės konsultacijos gali būti skiriamos atlikus diagnostinius testus (pasitelkus el. sistemas ir aplinkas ar juos parengus bei aprobavus pagal dalykų programas Progimnazijos atitinkamų dalykų metodinėse grupėse).
40. Kitos mokymosi pasiekimų gerinimo priemonių įgyvendinimo ir mokymosi pagalbos teikimo taikytinos priemonės: 1-4 klasių mokiniams visos dienos mokyklos grupės, 5-8 klasių mokiniams - namų darbų ruošos grupė, skaityklos ir bibliotekos paslaugos, dalyvavimas nacionaliniuose mokinių pasiekimų patikrinimuose, vidinė stebėsena per el. registrą apie klasių mokymosi rezultatus: pasiekimus, pažangą ir mokėjimą mokytis, taip pat tėvų, mokinių ir dalyko mokytojų, pagalbos specialistų konsultacijų dienos.
41. Progimnazija, atvykus asmeniui, baigusiam užsienio valstybės, tarptautinės organizacijos pradinio, pagrindinio ugdymo (5-8 klasių) programos dalį ar pradinio, pagrindinio ugdymo (5-8 klasių) programą  sudaro galimybes asmenų mokymosi tęstinumui pagal Bendrųjų ugdymo planų II skyriaus 7 skirsnio nuostatas.
42. Progimnazijos ugdymo turiniui įgyvendinti klasėje sudaromos laikinosios grupės:

1. doriniam ugdymui, jei tos pačios 1-8 klasės 12 ir daugiau mokiniams jų tėvai (globėjai) yra parinkę tikybą ir etiką. Progimnazijoje nesusidarius mokinių grupei (mažesnėms nei 11 mokinių 1-8 klasėse etikai arba tikybai mokytis, sudaroma laikinoji grupė iš kelių klasių mokinių;  
2. informacinių technologijų ir technologijų dalykams mokyti, atsižvelgiant į darbo vietų kabinetuose skaičių, kurį nustato Higienos norma;
3. užsienio kalboms, jei klasėje mokosi ne mažiau kaip 20 mokinių pradinio ugdymo programoje, ne mažiau kaip 21 mokinys – pagrindinio ugdymo programoje.

43. Adaptacinis laikotarpis naujai atvykusiems mokiniams ir pradedantiems mokytis pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį yra vienas mėnuo, kai mokiniai nėra vertinami neigiamais įvertinimais, stebima kiekvieno mokinio  individuali pažanga ir  pasiekimai. Mokslo metų eigoje naujai atvykusių mokinių adaptaciją stebi socialinis pedagogas ir klasės vadovas bendradarbiaudami su atvykusio mokinio tėvais. Naujai atvykusiems mokiniams klasės vadovas skiria mentorius, kurie padeda susipažinti su mokykla, jos tradicijomis, taisyklėmis, galimybėmis.
44. Pasibaigus adaptaciniam laikotarpiui aptariama mokinio adaptacija ir jei reikia, gali būti pratęsta iki 6 mėnesių.
45. Pirmų ir penktų klasių mokiniams mokslo metų pirmą savaitę ugdymo procesas organizuojamos ne pamokų forma. Šis laikotarpis skirtas susipažinti su mokykla, bendruomenės susitarimais, taisyklėmis, pamokos organizavimo formomis, elgesio valdymo tvarka, patyčių stabdymo, konfliktų sprendimo, laisvalaikio ir pertraukų bendravimo tradicijomis.
46. Vaiko sveikatos pažyma. Tėvai privalo pasirūpinti, kad vaiko sveikatos pažyma su fizinio ugdymo pritaikymais būtų pristatyta iki ugdymo proceso pradžios arba nedelsiant, kai tokie atsiranda. Tėvai privalo informuoti pradinio ugdymo ir/ar fizinio ugdymo (taip pat šokių) mokytojus apie vaiko fizinio krūvio ribojimus el. dienynu.
47. Mokinių mokymas namie organizuojamas Bendrųjų ugdymo planų II skyriaus 11 skirsnio nuostatomis. Vienas iš mokinio atstovų pateikia prašymą bei gydymo įstaigos pažymą Progimnazijos direktoriui, kuris paveda prašymą nagrinėti vienam iš direktoriaus pavaduotojų ugdymui, kuris, suderinęs su pareiškėjais teisės aktų nustatyta tvarka parengia įsakymo projektą dėl mokinio mokymo namuose. Direktoriui pasirašius įsakymą, mokiniui, kuriam skiriamas namų mokymas, sukuria „Google Classroom“ namų mokymo kurso aplanką ugdymo fiksavimo, bendravimo bei stebėjimo tikslais. Mokytojai privalo skelbti dalyko plano temas, ugdymo medžiagą bei vertinimo darbus „Google Classroom“ aplinkoje tam laikotarpiui, kuriuo skiriamas namų mokymas. „Google Classroom“ aplinkoje talpinama viskas kas susiję su namų mokymo ugdymo turiniu. El. dienynas išlieka kaip mokinio vertinimo ir susirašinėjimo su tėvais forma.
48. Progimnazijos mokytojai, suderinę su mokyklos vadovais, gali mokiniams, kurie mokomi kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu, dalį ugdymo proceso įgyvendinti nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu: 5–8 klasių mokiniams iki 10 procentų ugdymo procesui skiriamo laiko per mokslo metus. Toks būdas planuojamas mokytojo ilgalaikiame plane ir/ar egzaminų, patikrinimų ir pan. dienomis, kuomet mokykloje neįmanoma organizuoti kasdienio ugdymo proceso.
49. Klasių vadovai ir kiti pedagogai rūpinasi socialiniu emociniu ugdymu progimnazijoje ir perteikia ne tik žinias ar gebėjimus, bet ir užtikrina saugų emocinį ugdymą.
50. Kiekvienas mokytojas atsakingas už bendrųjų kompetencijų ugdymą 3-6 klasėse. Apie bendrąsias kompetencijas, jų sąsajas su Progimnazijos mokinio elgesio taisyklėmis supažindina klasės vadovas, siūlo mokiniams kompetencijų įsivertinimo įrankius, organizuoja įsivertinimo aptarimą. 7-8 klasėje bendrosios kompetencijos ugdomos per projektinę veiklos pamoką siejant su projektinės veiklos aprašo įgyvendinimu.
51. Pedagogai ugdo ir skiria deramą dėmesį lietuvių kalbos taisyklingumui bei skaitymo gebėjimų ugdymui per savo dalyko pamokas (tai planuoja ilgalaikiame ugdymo plane).
52. Organizuojant ugdymo procesą nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu vadovaujamasi Bendrųjų ugdymo planų II skyriaus 12 skirsniu.
53. Dalykų mokytojai savo ilgalaikius planus klasių koncentrams įkelia į dokumentų el. sistemą iki einamųjų metų rugsėjo 1 d., taip pat supažindina mokinius bei jų tėvus, pateikdami kopiją el. dienyne. Konkrečios klasės ilgalaikio dalyko planas koreguojamas mokytojo jo pasirinktu būdu. Visiems mokytojams privalu laikytis ilgalaikio plano temų išdėstymo eiliškumo.  Ilgalaikio plano temų eiliškumas privalo būti toks pat kitiems, to paties dalyką ugdantiems mokytojams. Ilgalaikiai planai privalo būti aprobuoti metodinėje grupėje, o jų įgyvendinimas privalomas aptarti kiekvienos klasės (kartą per mokslo metus) ir metodinės grupės lygmenimis (tris kartus per mokslo metus).
54. Mokinių vertinimas bei tėvų informavimas ugdymo klausimais, susirašinėjimas pamokų lankomumo klausimais vykdomas tik progimnazijoje naudojamu el. dienynu. Mokyklos tėvų, mokinių ir darbuotojų bendravimo laikas el. erdvėje yra nuo 07:45 iki 18:00 val. darbo dienomis. Įgyvendinant pedagogo pareigas prioritetas skiriamas ugdomajai mokinių veiklai, todėl griežtai draudžiama pedagogus trukdyti pamokų bei kitų ugdymo užsiėmimo metu.
55. Klasės vadovas metų veiklą vykdo vadovaudamasis Progimnazijos klasės vadovo veiklos aprašu, įgyvendindamas socialinio emocinio ugdymo pamokas ir klasės valandėles (10 priedas).
56. Pasibaigus ugdymo procesui, kiekvienas mokytojas (VDM, neformaliojo švietimo, pradinio ugdymo, mokytojai dalykininkai ir kt.) bei klasės vadovas baigia pildyti el. dienyną teisės aktų nustatyta tvarka ir ištraukę mokomojo dalyko dienyno mokslo metų skaitmeninę versiją pdf formatu bei ją registruoja dokumentų el. registre.
57. Pasibaigus ugdymo procesui, klasių vadovai užpildo klasės mokinių metų mokymosi suvestinę teisės aktų nustatyta tvarka, ištraukia mokslo metų klasės mokinių suvestinės skaitmeninę versiją pdf formatu bei ją registruoja dokumentų el. registre (registro tikslas stebėti mokinių socialinį kontekstą bei užtikrinti bendruomenės saugumą, palaikyti ugdymo kokybę).  
58. Klasės vadovas yra atsakingas už klasės mokinių statistikos Klasės statistika suvedimą ir  atnaujinimą mokslo metų bėgyje bendrame ​„Google diske“. Mokslo metų eigoje klasės vadovas tvarko mokinių bylas, kurios yra saugomos pas direktoriaus pavaduotoją ugdymui (pradinis ir/ar pagrindinis).  

III SKYRIUS

PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS

59. Pradinio ugdymo bendrųjų programų turinį sudaro šios sritys: dorinis ugdymas (tikyba ir etika), kalbinis ugdymas (lietuvių kalba ir užsienio kalba (anglų), matematinis ugdymas (informacinių technologijų ugdymas), socialinis ir gamtamokslinis ugdymas (pasaulio pažinimas), meninis ugdymas (dailė ir technologijos, muzika bei šokis ir/ar teatras), fizinis  ugdymas;
60. Pradinio ugdymo koncentre dirdantis mokytojas, formuodamas integralų ugdymo turinį (nesuskaidytą į atskirus dalykus) vadovaujasi Bendrųjų ugdymo planų  III skyriaus pirmojo skirsnio 73 punkto ir jo papunkčių nuostatomis.
61. Pamokų skaičius Pradinio ugdymo bendrajai programai įgyvendinti per dvejus mokslo metus ir per savaitę, kai pamokos trukmė 1 klasėje – 35 minutės ir 2–4 klasėse – 45 minutės:

62. Pamokų skaičių klasei per metus sudaro: privalomos pamokos visiems klasės mokiniams; pamokos, skiriamos mokinių ugdymosi poreikiams tenkinti; pamokos dalyko, kuriam mokyti klasė dalijama į grupes; valandos neformaliojo vaikų švietimo programoms įgyvendinti.
63. Pamokos mokinių ugdymosi poreikiams tenkinti skiriamos: anglų kalbai 1 klasėje, finansiniam raštingumui 3 klasėje,  taip pat 3 ir 4 klasėse informacinių technologijų pamokoms: 3 klasėje IT įgūdžių pamokai, o 4 klasėje integruojant su dailės ir technologijų ir/ar matematikos dalykais. Mokinių ugdymosi poreikių pamokos skiriamos iš užsienio šalių sugrįžusiems ir lietuvių kalbos nemokantiems mokiniams, taip pat mokymosi pagalbai teikti pagal Bendrųjų ugdymo planų 41 punktą.
64. Pradinio ugdymo sričių / ugdymo dalykų programų įgyvendinimas:

1. dorinis ugdymas – tėvai (globėjai), teikdami prašymą priimti į mokyklą, parenka mokiniui vieną iš dorinio ugdymo dalykų: etiką arba tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos tikybą. Dorinio ugdymo dalyką mokiniui galima keisti kiekvienais mokslo metais pagal tėvų (globėjų) pateiktą prašymą;
2. lietuvių kalbos ugdymas vykdomas pagal Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintą Lietuvių kalbos pradinio ugdymo bendrąją programą. Pradinio ugdymo mokytojai stengiasi, kad visų dalykų pamokose būtų ugdoma bei taikoma taisyklinga lietuvių kalba, būtų skatinami mokinių skaitymo gebėjimai (dažniau mokiniai, o ne mokytojas, skaitytų užduotis, įvardytų, kaip suprato užduotį, tekstą  pamokų metu ir pan.). Lietuvių kalbos ugdymui mokytojai skiria mokiniams skaityti knygas bendradarbiaujant su mokyklos bibliotekininke, rengia mokykloje skaitymo dienas vieną kartą per ugdymo mėnesį;
3. pirmosios užsienio kalbos mokymas. Pirmoji užsienio kalba (anglų) pradedama mokyti nuo pirmos klasės bei skiriama iš mokyklos nuožiūra valandų – 45 min. trukmės pamoka pogrupiui 1 klasėje. Pirmosios užsienio kalbos (anglų) mokoma(si) antraisiais–ketvirtaisiais pradinio ugdymo programos metais;
4. socialiniam ir gamtamoksliniam ugdymui skiriama po pusė pasaulio pažinimo dalykui skirto ugdymo laiko, iš kurio ne mažiau kaip viena ketvirtoji turi būti skiriama praktinei patyriminei veiklai (šios veiklos privalo būti suplanuotos mokytojų ilgalaikiuose planuose);
5. socialiniams gebėjimams ugdyti privaloma dalį (ne mažiau kaip vieną ketvirtąją) pasaulio pažinimo dalyko laiko skirti ugdymo procesą organizuojant socialinės, kultūrinės aplinkos pažinimui palankioje aplinkoje (pvz., lankantis visuomeninėse, bendruomenių, kultūros institucijose ir pan.);
6. fizinis ugdymas. Specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės organizuojamos taip – mokiniai dalyvauja ugdymo veiklose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas arba tėvų (globėjų) pageidavimu mokiniai gali lankyti sveikatos grupes ne mokykloje. 1-4 klasėse viena fizinio ugdymo pamoka per savaitę privaloma organizuoti lauke (jei klasė nelanko baseino), esant prastam orui organizuojamas mokinių pasivaikščiojimas su tinkama apranga. Jei pradinukų klasė mokslo metų eigoje lanko fizinio ugdymo pamokas baseine, fizinis ugdymas mokyklos sporto salėse baseino lankymo laikotarpiu nėra organizuojamas. 4 klasėje (nuo kovo iki birželio viena fizinio ugdymo pamoka integruojama su šokio pamoka, šokio mokytojai tarifikuojamos 11 pamokų iš mokyklos nuožiūra valandų);
7. meninis ugdymas (dailė ir technologijos, muzika). Valandos skiriamos dailės ir technologijų dalykui, todėl technologiniam ugdymui privaloma skirti ne mažiau kaip vieną trečiąją dailės ir technologijų dalykui skiriamo laiko. Viena muzikos dalyko arba abi muzikos dalyko pamokos skiriamos muzikos mokytojui (pradinio ugdymo mokytojas, puikiai mokantis groti bet kokiu instrumentu, gali vesti dvi muzikos pamokas). 1-2 klasėje skiriama šokio pamokai,o 3-4 klasėje skiriama teatro pamokai;
8. informacinės technologijos. Skaitmeniniams mokinių gebėjimams ugdyti per visus dalykus ugdymo procese naudojamos šiuolaikinės skaitmeninės technologijos. Atskira pamoka (jas skiriant iš pamokų, skirtų mokinių poreikiams tenkinti) trečioje klasėje ir integruotai (su daile ir technologijomis ir/ar matematika) ketvirtoje klasėjė skiriama informacinių technologijų pamokai, kur ugdomas mokinių informatinis mąstymas, mokoma kūrybiško ir atsakingo šiuolaikinių technologijų naudojimo, saugaus ir atsakingo elgesio skaitmeninėje aplinkoje, skaitmeninio turinio kūrimo. Mokiniai progimnazijoje naudojasi savo bei mokyklos išduotais kompiuteriais ir mokytojams leidus, jungiasi prie bevielio ryšio ugdymo tikslais;

65. pradinio ugdymo mokytojai per pusmetį skiria mokiniams iš savo ugdomojo dalyko projektinį darbą (praktinį, tiriamąjį ar aplinkos fiksavimo ir/ar stebėjimo ir pan. darbą) vadovaujantis projektinės veiklos aprašu (7  priedas).

IV SKYRIUS

PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS

66. Progimnazija, įgyvendindama pagrindinio ugdymo programą, siūlo mokiniams antrąją užsienio kalbą 5 klasėje. Tėvai (globėjai, rūpintojai), teikdami prašymą mokytis 5 klasėje, mokiniui iki 14 metų parenka vieną iš siūlomų užsienio kalbų: rusų, prancūzų ir vokiečių.
67. Projektinės veiklos 5–8 klasėse organizuojamos pagal Progimnazijos projektinių veiklų įgyvendinimo sistemą ir priimtus sprendimus dėl jų organizavimo ir vertinimo (7 priedas). Kiekvienas dalyko mokytojas (išskyrus muziką, dailę, technologija) skiria mokiniams iš savo ugdomojo dalyko projektinį darbą (praktinį, tiriamąjį ar aplinkos fiksavimo ir/ar stebėjimo ir pan. darbą).  
68. Įgyvendinant  pagrindinio ugdymo programos ugdymo turinį, progimnazijos direktorius, direktoriaus pavaduotojų (ugdymui) teikimu gali perskirstyti dalykams skiriamas pamokas tarp keleto dalykų ar tarp visų dalykų iki 10 procentų Progimnazijos ugdymo plano numatytų metinių valandų (pavyzdžiui mokytojų ligos laikotarpiu ir pan.).
69. Dorinis ugdymas. Dorinio ugdymo dalyką (etiką ar tikybą) mokiniui iki 14 metų parenka tėvai (globėjai, rūpintojai). Siekiant užtikrinti mokymosi tęstinumą ir nuoseklumą, etiką arba tikybą renkasi dvejiems metams (5–6, 7–8 klasėms).
70. Lietuvių kalba ir literatūra. Progimnazija, įgyvendindama ugdymo turinį, siūlo mokiniams rinktis pasirenkamuosius dalykus ir/ar ilgalaikes konsultacijas lietuvių kalbos ir literatūros įgūdžiams formuoti ir skaitymo gebėjimams gerinti, kalbos vartojimo praktikai ar kt. Kiekvieno dalyko mokytojas yra atsakingas, kad jo dalyko pamokose būtų ugdoma bei taikoma taisyklinga lietuvių kalba, būtų skatinami mokinių skaitymo gebėjimai (dažniau mokiniai, o ne mokytojas, skaitytų užduotis, įvardytų, kaip suprato užduotį, tekstą  pamokų metu ir pan.). Lietuvių kalbos ir literatūros ugdymui mokytojai skiria mokiniams skaityti knygas bendradarbiaujant su mokyklos bibliotekininke, rengia mokykloje skaitymo dienas vieną kartą per ugdymo mėnesį. Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojai integruoja į lietuvių kalbos ir literatūros programos įgyvendinimą pilietiškumo pagrindų mokymą, laisvės kovų istorijai skiriant ne mažiau kaip 10 pamokų (šios dienos turėtų būti planuojamos su valstybės šventėmis: Sausio 13-oji, Sausio 25-oji, Vasario 16-oji, Kovo 11-oji, Birželio 14-oji ar 23-oji ir pan.).
71. Gamtos mokslai. Progimnazijos gamtos mokslų mokytojai užtikrina, kad eksperimentiniams ir praktiniams įgūdžiams ugdyti gamtos mokslų dalykų turinyje būtų skiriama ne mažiau kaip 30 procentų dalykui skirtų pamokų per mokslo metus. Nesant sąlygų atlikti eksperimentus mokykloje, kurioje mokosi mokinys, sudaromos sąlygos juos atlikti kitoje mokykloje, atvirosios prieigos centruose ar kitose tam tinkamose aplinkose.
72. Progimnazija, įgyvendinanti pagrindinio ugdymo programą, 7–8 klasėse vietoje atskirų gamtos mokslų dalykų – biologijos, chemijos, fizikos – organizuoja vieno – gamtos mokslų dalyko mokymąsi, nemažindama biologijai, chemijai ir fizikai Bendrųjų ugdymo planų 109 punkte skirtų pamokų per mokslo metus. Progimnazija, dalyvaudama gamtos mokslų kurso 5–8 klasėms išbandymo programoje, gali visas gamtos mokslams (biologijai, chemijai, fizikai) kurioje nors klasėje skirtas pamokas pavesti organizuoti vienam ar paskirstyti keliems gamtos mokslų mokytojams.
73. Mokinys, kuris mokėsi ne atskirų gamtos mokslų dalykų – biologijos, chemijos, fizikos, o vieno gamtos mokslų dalyko, jo pasiekimai įvertinti tik vienu įvertinimu (pažymiu).
74. Progimnazija, bendradarbiaudama su kitomis ugdymo įstaigomis bei pati per neformaliojo ugdymo veiklas, sudaro mokiniams galimybes dalyvauti gamtos, technologijų, inžinerijos, matematikos ir menų centrų STEAM (angl. science, technology, engineering, arts, maths) vykdomose neformaliojo vaikų švietimo programų veiklose, vykstant į juos ir / ar nuotoliniu būdu.
75. Informacinės technologijos ugdomos grupėmis (iki 15 mokinių). Gali būti integruojamos dalyko ir informacinių technologijų programos 7 klasėje, kai pamoką gali planuoti ir dalyko mokytoją konsultuoti informacinių technologijų mokytojas arba pamokoje gali dirbti du mokytojai (dalyko ir informacinių technologijų). Dalyko mokytojui turint pakankamai gerus skaitmeninio raštingumo gebėjimus, nėra būtina, kad pamokoje dirbtų du mokytojai. Mokiniai progimnazijoje naudojasi savo bei mokyklos išduotais kompiuteriais ir mokytojams leidus, jungiasi prie bevielio ryšio ugdymo tikslais;
76. Organizuojant fizinio ugdymo pamokas 8 klasėse gali būti sudaromos atskiros mergaičių ir berniukų grupės iš paralelių ar gretimų klasių mokinių.
77. Dėl sporto salių užimtumo bei trūkumo trečioji fizinio ugdymo pamoka privalo būti organizuojama lauke ir/ar gali būti organizuojama teorine pamoka kabinete pamokos tema.
78. Specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams ugdymas organizuojamas fizinio ugdymo mokytojų, kai mokiniai dalyvauja pamokose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas ir atsižvelgiant į savijautą.  
79. Dėl ligos pobūdžio negalintiesiems atlikti įprastų užduočių mokiniams mokytojas skiria alternatyvias atsiskaitymo užduotis, kurios atitinka mokinių fizines galimybes ir gydytojo rekomendacijas.
80. Mokiniams, atleistiems nuo fizinio ugdymo pamokų dėl sveikatos ir laikinai dėl ligos, siūlo kitą veiklą (pavyzdžiui, stalo žaidimus, šaškes, šachmatus ir kt.). Ši veikla gali būti skiriama atlikti skaitykloje ar sporto salėje.
81. Pamokų skaičius pagrindinio ugdymo programai grupinio mokymosi forma kasdieniu ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu įgyvendinti per dvejus mokslo metus ir per savaitę, kai pamokos trukmė – 45 minutės^[2]:

Pastabos:

* mokyklos klasėje, kurioje išbandoma gamtos mokslų kurso programa 5–8 klasėse;

** Žmogaus sauga integruojama į projektinę veiklą bei kitus ugdymo dalykus 8 klasėje (3 priedas).

V SKYRIUS

MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ (IŠSKYRUS ATSIRANDANČIUS DĖL IŠSKIRTINIŲ GABUMŲ), UGDYMO ORGANIZAVIMAS

82. Progimnazijos bendruomenė gerbia ir užtikrina visų mokinių įtrauktį į švietimą, stengiasi šalinti kliūtis, dėl kurių mokinys patiria dalyvavimo švietime ir ugdymosi sunkumų, siūlo, teikia, koreguoja būtiną švietimo pagalbą, vadovaujasi Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. V-1795 „Dėl Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Konkrečius pasiūlymus pagal mokinių tėvų prašymus priima VGK, kuris skiria atsakingą atvejo vadybininką - pagalbos specialistą, klasės vadovą ar kitą pedagogą ir/ar mokyklos vadovą.
83. Progimnazija, formuodama mokyklos, klasės, mokinio ugdymo turinį ir organizuodama bei įgyvendindama ugdymo procesą, vadovaujasi bendrosiomis programomis, taip pat progimnazija vadovaujasi kitomis Bendrųjų ugdymo planų nuostatomis, reglamentuojančiomis ugdymo programų įgyvendinimą ir atsižvelgia į:

1. mokinio mokymosi ir švietimo pagalbos poreikius;
2. formaliojo švietimo programą;
3. mokymosi formą ir mokymo proceso organizavimo būdą;
4. švietimo pagalbos specialistų, mokyklos VGK, pedagoginių psichologinių ar švietimo pagalbos tarnybų rekomendacijas.

84. Progimnazijos VGK sprendimu yra sudaromas kiekvieno mokinio, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių individualus ugdymo arba pagalbos  planas:

1. nurodomas dalykų programų pritaikymas ar individualizavimas,
2. pagalbos tvarkaraštis,
3. susitarimai su mokinio tėvais,
4. neformaliojo ugdymo užsiėmimai
5. skiriamas pagalbos koordinatorius, numatomos pagalbos peržiūrų datos.

85. Pritaikytas ar individualizuotas programas dalykų mokytojai rengia ir derina su specialiąja pedagoge per savaitę nuo VGK sprendimo priėmimo.
86. Pritaikytų programų vykdymo kontrolė yra progimnazijos VGK komisijos pirmininko atsakomybė.
87. Pradinio ugdymo individualizuotos ir pagrindinio ugdymo individualizuotos programos ir socialinių įgūdžių ugdymo programos įgyvendinimas reglamentuojamas Bendrųjų ugdymo planų 6 priede.
88. Mokyklos VGK kiekvienam mokiniui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, inicijuoja individualaus ugdymo plano rengimą bei telkia pedagogus jo įgyvendinimui vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų IV skyriaus antrojo skirsnio nuostatų punktais.
89. Mokinio, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, mokymosi pasiekimai ir pažanga vertinami pagal bendrosiose programose numatytus pasiekimus ir vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 28 punkto nuostatomis ir atsižvelgiant į Progimnazijos mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių mokymosi pasiekimų vertinimo tvarkos aprašo reikalavimus (6 priedas).
90. Mokinio, kuriam bendrojo ugdymo programa pritaikoma, mokymosi pažanga ir pasiekimai ugdymo procese vertinami pagal mokinio individualiame ugdymo plane numatytus individualios pažangos keliamus tikslus, kurie yra suderinti su Bendrosiose programose numatytais pasiekimais, aptarus su mokiniu, jo tėvais (globėjais, rūpintojais), švietimo pagalbą teikiančiais specialistais, kokiais aspektais bus pritaikomas ugdymo turinys (ko sieks ir mokysis mokinys, kaip bus mokoma(si), kokie bus mokinio mokymosi pasiekimų vertinimo ir pa(si)tikrinimo būdai, kokiomis mokymo(si) priemonėmis bus naudojamasi).
91. Švietimo pagalbą mokiniui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, užtikrina progimnazijos pedagogai.
92. Švietimo pagalba, ją teikiantys specialistai, tikslai ir intensyvumas specialiųjų poreikių mokiniui yra numatyti mokinio pagalbos plane.
93. Švietimo pagalbą teikiantys specialistai padeda įveikti mokymosi sunkumus, šalindami priežastis, dėl kurių mokinys patiria mokymosi sunkumų ir susiduria su kliūtimis dalyvauti ugdymo procese, bendradarbiaudami dirba komandose kartu su mokytojais ir kitais specialistais, teikiančiais pagalbą mokiniui, mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais), teikia konsultacinę pagalbą ir įgalina mokinio tėvus (globėjus, rūpintojus), kitus, teikiančius paslaugas ir pagalbas, padėti mokiniui ugdytis, sudaryti sąlygas mokytis ir užtikrinti jo gerovę.  
94. Švietimo pagalba mokiniui teikiama laikinai ar nuolat ugdymo proceso metu ar pasibaigus ugdymo procesui, konsultuojant specialiųjų poreikių mokinį, atsižvelgiant į individualiame ugdymo plane keliamus ugdymo(si) tikslus, pagalbą teikiančių specialistų funkcijas ir mokinio reikmes. Siekiant įtraukties į ugdymo procesą ir teikiant pagalbą pamokoje, klasėje pasirenkami kuo mažiau stigmatizuojantys ugdymo ir švietimo pagalbos teikimo būdai.
95. Švietimo pagalbos teikimo formos, VGK sprendimu, parenkamos specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniui individualiai, jos gali būti specialiosios pamokos, pratybos, konsultacijos, pagalba ugdymosi veiklose, savirūpos procese ir kt.:

1. specialioji pamoka, skirta mokymosi sunkumams ar sutrikimams, kylantiems dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų, įveikti, išskirtiniams asmens gabumams ugdyti;
2. specialiosios pratybos, skirtos švietimo veiksmingumui didinti, įgimtiems ar įgytiems sutrikimams kompensuoti, gebėjimams ir galioms plėtoti, kurios gali būti vykdomos individualiai ar grupėmis (2–8 mokiniai).

96. Mokinio, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, mokymą namie savarankišku ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu organizuoja progimnazija pagal VGK ir pedagoginės psichologinės ar švietimo pagalbos tarnybos, gydytojų rekomendacijas, sudariusi mokinio individualų ugdymo planą mokymosi namie laikotarpiui.

_________________________________

PRIEDAI

1 priedas

 NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO VEIKLOS PASIŪLA IR ORGANIZAVIMAS

1. Mokinių poreikius neformaliojo vaikų švietimo valandos skiriamos vadovaujantis einamųjų mokslo metų ugdymo planų numatytų valandų skaičiumi, praėjusių mokslo metų darbo efektyvumu, pasiektais rezultatais, mokytojo siūloma programa ir/ar idėjomis.

2. Rugpjūtį-rugsėjį sudaromos neformaliojo vaikų švietimo veiklos mokinių grupės. Neformaliojo švietimo veiklos mokinių grupės gali būti sudaromos iš vienos klasės, paralelių klasių ar klasių grupių.

3. Mokinių skaičius neformaliojo vaikų švietimo vienoje grupėje turi būti ne mažiau kaip 10 ir ne daugiau nei 24 1-8 klasių mokiniai. Rekomenduojama sudarant grupes, nemaišyti klasių koncentrų.  

4. Neformaliojo vaikų švietimo programų sąrašas, užsiėmimo laikas bei vieta skelbiami iki einamųjų metų rugsėjo 15 d. progimnazijos interneto svetainėje.

6. Neformaliojo vaikų švietimo programos įgyvendinamos pasibaigus pamokoms pagal patvirtintą tvarkaraštį, gali vykti ir mokinių atostogų metu, išskyrus liepos-rugpjūčio mėnesiais.

7. Neformalusis vaikų švietimas gali būti organizuojamas ne tik mokykloje, bet ir už jos ribų (kino teatruose, teatruose, muziejuose, išvykose ir pan.). Numatomas veiklos pobūdis, labiausiai atitinkantis veiklos intensyvumą, periodiškumą, trukmę. Konkretaus užsiėmimo vieta pagal ugdymo programą gali būti keičiama: vyksta ne tik kabinete, bet ir mokyklos kieme, esant tėvelių pritarimui bei papildomam finansavimui, mokiniai gali vykti dalyvauti konkursuose, festivaliuose, išvykose, ekskursijose ir pan.

8. Neformalusis vaikų švietimo veiklos (iki 30 proc.) gali vykti nuotoliniu būdu (tokios veiklos el. dienyno ir kituose tvarkaraštyje nurodomos su žyma „nuotolinis“). 

9. Mokiniui ar jo tėvams pageidaujant, mokinys, kuris lankė ne mažiau kaip 70 proc. užsiėmimų ir įgijo programoje numatytas kompetencijas, gali gauti tai patvirtinančią pažymą.

10. Sumažėjus nustatytam mokinių skaičiui neformaliojo vaikų švietimo grupėje, neformaliojo vaikų švietimo programos užsiėmimas nutraukiamas nuo kito mėnesio pradžios. 

11. Progimnazijoje papildomai gali būti siūloma mokamų/nemokamų neformaliojo vaikų švietimo programų (kai progimnazijos patalpas - klases ar sales - Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka nuomojasi kiti švietimo teikėjai). Už šių programų įgyvendinimą yra tiesiogiai atsakingi jų teikėjai.

12. Neformaliojo vaikų švietimo programos (išskyrus pasibaigus pamokoms vasaros metu) ir progimnazijos biblioteka bei skaitykla veikia ir mokinių atostogų metu / ištisus mokslo metus ir per jų metų esančias mokinių atostogas, išskyrus šventines dienas ar Progimnazijos darbuotojų mokymų metu.

___________________________

2 priedas

1-8 KLASIŲ NETRADICINIO UGDYMO DIENOS

•  Kiekvieną mėnesį visų dalykų mokytojai privalo planuoti praktines veiklas mokiniams (tyrimai, laboratoriniai darbai, aplinkos stebėjimai ir pan.).
•  Kiekvieną mėnesį planuojame skaitymo dienas per kalbų dalykų pamokas;
•   Kiekvieną mėnesį kitą darbo dieną planuojame išvykų bei ekskursijų dienas.

___________________________

3 priedas

INTEGRUOTOS PROGRAMOS

1. Žmogaus saugos bendroji programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. V-1159 „Dėl Žmogaus saugos bendrosios programos patvirtinimo“, vykdant pradinio ugdymo programą;

2. Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendroji programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. V-941 „Dėl Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendrosios programos patvirtinimo“ (toliau – Sveikatos programa);

3. Ugdymo karjerai programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2014 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. V-72 „Dėl Ugdymo karjerai programos patvirtinimo“ (toliau – Ugdymo karjerai programa);

4. Prevencinė programa, ugdanti mokinių socialines ir emocines kompetencijas, apimanti smurto, alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevenciją, sveikos gyvensenos skatinimą. Smurto prevencija įgyvendinama vadovaujantis Smurto prevencijos įgyvendinimo mokyklose rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. V-190 „Dėl Smurto prevencijos įgyvendinimo mokyklose rekomendacijų patvirtinimo“.

ALKOHOLIO, TABAKO IR KITŲ PSICHIKĄ VEIKIANČIŲ MEDŽIAGŲ VARTOJIMO PREVENCIJOS INTEGRUOJAMOS TEMOS 5-8 KLASĖSE

Vadovaujantis Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programa integruojama į  ,,Laikas kartu‘‘ ir ,,Paauglystės kryžkelės‘‘ socialinio, emocinio ugdymo programas (http://lions-quest.lt/). 1-4 klasėse programa „Laikas kartu“, o 5-8 klasėse  „Paauglystės kryžkelės“ per SEU pamokas, kurias veda klasių vadovai ir/ar kartu pagalbos specialistai. Klasių vadovus dėl programų įgyvendinimo konsultuoja SEU konsultantai: Progimnazijos direktoriaus pavaduotojai ugdymo pagalbai bei pagrindiniam ugdymui ir socialiniai pedagogai, turintys SEU konsultanto pažymėjimus. Klasių vadovai į programų įgyvendinimą įtraukia ir tėvus, programos įgyvendinimą reguliariai aptariant per klasės tėvų susirinkimus.

SVEIKATOS, LYTIŠKUMO UGDYMO IR RENGIMO ŠEIMAI ĮGYVENDINIMAS IR INTEGRAVIMAS Į DALYKŲ BENDRĄSIAS PROGRAMAS

1.  Sveikatos, lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai integravimui į bendrąsias programas skiriama:

1.1  1-2 kl. mokiniams ne mažiau kaip po 10 val. integruojant į pasaulio pažinimo, kūno kultūros, muzikos, lietuvių k., dorinio ugdymo (etikos / tikybos) pamokas bei klasės valandėlių metu;

1.2  3-4 kl. mokiniams ne mažiau kaip po 10 val. integruojant į pasaulio pažinimo, kūno kultūros, muzikos, lietuvių k., dorinio ugdymo (etikos / tikybos) pamokas bei klasės valandėlių metu;

1.3 5-6 kl. 83 val. integruojant į užsienio k., informacinių technologijų, dorinio ugdymo, technologijų, lietuvių k., muzikos, gamtos ir žmogaus, geografijos bei matematikos pamokas.

1.4  7-8 kl. 78 val. integruojant į užsienio k., informacinių technologijų, dorinio ugdymo, technologijų, lietuvių k., muzikos, fizikos, chemijos, biologijos, geografijos ir matematikos pamokas.

2. Sveikatos, lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai  programos integravimas į dalykų bendrąsias programas fiksuojamas el. dienyne, skiltyje ,,Bendra pamokos tema“ dalyko mokytojas įrašo, kokia numatyta integruotos programos tema su siejamu dėstomu dalyku (pasirinkti integruojamos programos temą bei gebėjimus ir nurodant dalyko temą, gebėjimus).

 Dėstomų dalykų, temų paskirstymas klasėms:

3. 1-8 klasių dalykų integravimas vyksta tokia tvarka:

3.1.  1-ų klasių mokomųjų dalykų ir sveikatos, lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai programos integravimas*:

3.2. 2-ų klasių mokomųjų dalykų integravimas:

3.3. Pradinių klasių mokytojos, muzikos mokytoja, tikybos mokytoja į 3-ų klasių mokomųjų dalykų integravimas:

3.4. Pradinių klasių mokytojos, muzikos mokytoja, tikybos mokytoja į 4-ų klasių mokomųjų dalykų integravimas:

*mokytojai ilgalaikiuose planuose gali numatyti ir kitas panašias temas, kurių pavadinimai kitokie pagal pasirinktą mokymosi vadovėlį.

** klasės valandėlių temas kiekvienas klasės vadovas gali rinktis pagal klasės mokinių poreikius, valandėlių temos atsispindi klasės vadovo veiklos plane ir fiksuojamos el.dienyne (turi atitikti valandų skaičių). 

3.5.   Pagrindinio ugdymo 5-8  klasėse, mokytojai dalykininkai dirbantys tose klasėse:

Lentelėje mokytojų planuojamos temos turi atsispindėti ilgalaikiame plane ir privalo būti fiksuojamos el. dienyne.

UGDYMO KARJERAI PROGRAMOS  INTEGRAVIMAS Į DALYKŲ TURINĮ IR UGDOMĄSIAS VEIKLAS 1-8 KLASĖSE

Ugdymo karjerai programą įgyvendina klasių vadovai ir mokytojai dalykininkai, bibliotekininkė, kuruojanti ugdymą karjerai sritį pagal Ugdymą karjerai programą.

Rekomenduojama dalykų pamokose pristatyti su pamokos tema bei dalyku susijusias profesijas.

Klasių vadovai ugdo  mokinių karjeros kompetencijas ir jų raidą, įvardintą Ugdymo karjerai programos priede.

Rekomenduojama naudotis www.mukis.lt interneto svetainės metodine medžiaga.

Mokytojų dieną - netradicinę ugdymo dieną kviečiame tėvelius pristatyti mokiniams savo profesijas bei „pasimatuoti“ mokytojo profesiją.

Ugdymo karjeros programos įgyvendinimu konsultuoja bibliotekininkė, kuruojanti ugdymą karjerai sritį.

ŽMOGAUS SAUGOS 1-4 ir 8 KLASIŲ DALYKO INTEGRUOJAMAS TURINYS

Žmogaus saugos bendroji programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. liepos 18 d  įsakymu Nr. V-1159 ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. rugpjūčio 30 d. įsakymas Nr. V-655,  Progimnazijos 1-4 klasėse integruojama į Gamta ir žmogus, fizinio ugdymo pamokas ir/ar klasių valandėles. 7-8 klasėse integruojama į fizinio ugdymo, socialinio, emocinio ugdymo bei projektinės veiklos 8 klasėje turinį bei fizikos, chemijos, biologijos, fizinio ugdymo bei technologijų dalykų pamokas.

Integruojamas programos turinys pateikiamas čia - https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.430826/asr.

Dalyko mokytojai šį turinį planuoja atitinkamo dalyko ilgalaikiuose planuose.

___________________

4 priedas

SOCIALINĖS-PILIETINĖS VEIKLOS ORGANIZAVIMAS

1-4 klasių mokiniai socialinę-pilietinę atlieka klasės vadovo siūlomomis veiklomis (pagalba klasėje, rūšiuojant šiukšles, padedant suaugusiems, rūpinantis gamta, dalyvaujant pilietiškose šventėse, padedant spręsti problemas ir pan.) arba skatinami dalyvauti savanoriškoje veikloje. 2-4 klasių mokiniai turėtų atlikti socialinę-pilietinę veiklą ne mažiau kaip 5 val. per mokslo metus.

5-8 klasių mokiniai skatinami dalyvauti savanoriškoje veikloje. Progimnazija siūlo šias savanoriškos veiklos kryptis: aktyvus dalyvavimas mokyklos savivaldos organizacijose, pagalba klasės draugams mokantis, aktyvus dalyvavimas klasės ir mokyklos bendruomenės renginiuose, jų organizavimas, teisėjavimas varžybose, saugumo užtikrinimas, pagalba renginių metu, pagalba bendruomenės nariams, dalyvavimas kitų organizacijų organizuojamose akcijose ir pan. 5-8 klasių vadovai apie socialinę-pilietinę pareigą informuoja mokinius ir jų tėvus rugsėjo mėnesį klasės valandėlių ar socialinių, emocinių ugdymo pamokų ir tėvų susirinkimų metu.

Mokiniai veiklas gali atlikti savarankiškai arba grupelėmis, glaudžiai bendradarbiaudami su asociacijomis, vietos savivaldos institucijomis ir kt. Mokiniams, pateikusiems klasės vadovui dokumentą, patvirtinantį savanorio atliktą savanorišką tarnybą, kuriame nurodytos atliktos funkcijos bei tarnybos trukmė, yra įskaitomos įvardintos socialinės-pilietinės veiklos valandos.

Kartą per pusmetį mokyklos savivaldos institucijos yra informuojamos apie socialinės-pilietinės veiklos rezultatus.

Vilniaus Antakalnio progimnazija kviečia organizacijas - mokyklos partneres - registruoti siūlyti socialines veiklas el. paštu - neformalus@antakalnio.lt bei dalyvauti kasmetinėje socialinių-pilietinių veiklų mugėje, kurią organizuoja progimnazija.

Progimnazijoje atliekamą socialinę-pilietinę veiklą el. dienyne fiksuoja šią veiklą skyręs vadovas (mokytojas, turintis prisijungimą prie el. dienyno) arba, jei socialinės-pilietinės veiklos vadovas yra ne mokyklos bendruomenės narys, klasės vadovas.

Neatlikus nustatytos socialinės-pilietinės veiklos, mokiniui neįskaitomas metų veiklos ugdymo programa bei ne išduodamas išsilavinimo dokumentas.

Konkrečiam mokiniui gali būti padidintos socialinių valandų skaičius už Mokinio elgesio taisyklių nesilaikymą.

_____________

5 priedas

VILNIAUS ANTAKALNIO PROGIMNAZIJOS  PRADINIO IR PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMŲ  MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMO APRAŠAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarkos aprašas (toliau Aprašas) parengtas vadovaujantis Pradinio, pagrindinio ir vidurinio programų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 įsakymu Nr. V-1309 (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. birželio 29 d. įsakymo V-610 redakcija), Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. ISAK-556 (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. vasario 13 d. įsakymo Nr. V-78 redakcija) ir metodinio leidinio „Formuojamasis vertinimas – individualiai pažangai skatinti“ rekomendacijomis.

2. Apraše apibūdinami vertinimo paskirtis, nuostatos, vertinimo ugdant procesai bei vertinimo specifika 1-4 ir 5-8 klasėse.

3. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis – padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą, nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su bendrosiose programose nustatytais pasiekimų lygiais,  padėti priimti sprendimus dėl tolesnio mokymosi ar veiklos.

4. Vertinimas turi atlikti ugdomąją ir atsiskaitymo funkcijas.

5. Pasiekimai – tai Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiose programose aprašyti mokinių mokymosi rezultatai, suprantami kaip žinių ir supratimo, gebėjimų bei vertybinių nuostatų visuma.

6. Vertinimo sampratoje vartojamos šios sąvokos:  

6.1. vertinimas – procesas, kurio metu nuolat gaunama, kaupiama, interpretuojama ir apibendrinama informacija apie mokinio mokymosi pažangą ir pasiekimus;

6.2. įvertinimas – vertinimo proceso rezultatas, konkretus sprendimas apie asmens pasiekimus ir padarytą pažangą. Šį veiksmą atlieka kitas asmuo;

6.3. įsivertinimas – paties mokinio daromi sprendimai apie daromą pažangą bei pasiekimus vertinimas ir apmąstymas (refleksija).

7. Pagal vertinimo ir įvertinimo pobūdį skiriami vertinimo būdai:

7.1. formalusis vertinimas – mokinio pasiekimai fiksuojami raštu sutartiniais ženklais  tam tikruose oficialiuose dokumentuose;

7.2. neformalusis vertinimas – mokinio pasiekimai paremti stebėjimu, vertinimas nefiksuojamas jokiuose dokumentuose.

8. Pagal vertinimo tikslus taikomi šie pagrindiniai vertinimo tipai:

8.1. apibendrinamasis vertinimas – formaliai patvirtinti mokinio ugdymosi rezultatai, baigus programą, kursą, modulį ar kitą mokymosi etapą;

8.2. norminis vertinimas – vertinimas, kuris sudaro galimybę palyginti mokinių pasiekimus tarpusavyje;

8.3. kriterinis vertinimas – vertinimas, grindžiamas tam tikrais kriterijais, su kuriais lyginami mokinio pasiekimai;

8.4. diagnostinis vertinimas – vertinimas, kuriuo išsiaiškinami mokinio pasiekimai ir tam tikru mokymosi metu padaryta pažanga, numatomos tolesnio mokymosi galimybės, pagalba sunkumams įveikti;

8.5. kaupiamasis vertinimas – vertinimas, kai mokiniai per numatytą laikotarpį atlikdami įvairias užduotis, veiklas, sistemingai kaupia balus, taškus ar kt.;

8.6. formuojamasis vertinimas – ugdymo(si) procese teikiamas grįžtamasis ryšys, abipusis atsakas – skatinantis, nukreipiantis, padedantis mokiniui gerinti mokymąsi, parodantis, ką dar reikia išmokti, leidžiantis mokytojui pritaikyti mokymą, siekiant kuo geresnių rezultatų;

8.7. individualios pažangos (idiografinis) vertinimas – vertinama kiekvieno mokinio individuali pažanga lyginant jo dabartinius pasiekimus su ankstesniais. Šis vertinimas dažniausiai taikomas pradinėse klasėse.

9. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo ugdymo procese laikotarpiai:

9.1. ugdymo procesas pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo (I dalies) programas skirstomas į pusmečius;

9.2. pusmečių įvertinimai fiksuojami paskutinę pusmečio dieną ir vėliau nekeičiami;

9.3. mokiniui, besimokančiam pagal pradinio ugdymo programą, II pusmečio mokymosi pasiekimų įvertinimas laikomas metiniu;

9.4. mokiniui, besimokančiam pagal pagrindinio ugdymo programą, pusmečio įvertinimas fiksuojamas iš visų atitinkamo laikotarpio pažymių, skaičiuojant jų aritmetinį vidurkį ir taikant apvalinimo taisyklę;

9.5.mokiniui, besimokančiam pagal pagrindinio ugdymo programą, metinis įvertinimas fiksuojamas iš I ir II pusmečių pažymių, skaičiuojant jų aritmetinį vidurkį ir taikant apvalinimo taisykles;

9.6. tam tikrais ypatingais atvejais pusmečio vertinimai gali būti nukelti;

9.7. esant nepatenkinamam metiniam įvertinimui, mokiniui skiriami vasaros darbai: birželio ir/ar rugpjūčio mėnesiais.

II SKYRIUS

VERTINIMO NUOSTATOS IR PRINCIPAI

10. Vertinimo nuostatos:
        10.1. vertinimas grindžiamas mokinių amžiaus tarpsnių psichologiniais ypatumais, individualiais mokinio poreikiais;  
        10.2. vertinama tai, kas buvo numatyta pasiekti ugdymo procese: mokinių žinios, jų taikymas, supratimas, dalyko gebėjimai, įgūdžiai, pastangos, asmeninė pažanga, bendrieji gebėjimai;
        10.3. vertinimas skirtas padėti mokytis — mokinys laiku gauna grįžtamąją informaciją apie savo mokymosi patirtį, pasiekimus ir pažangą.

11. Vertinimo principai:
        11.1. konstruktyvumas (vertinama tai, ką mokinys jau išmoko, nurodomos spragos ir padedama jas ištaisyti);
        11.2. atvirumas ir skaidrumas (su mokiniais tariamasi dėl (į)vertinimo formų, laiko, numatomi aiškūs vertinimo kriterijai);
        11.3. objektyvumas (siekiama kuo didesnio vertinimo patikimumo, remiamasi mokinių pasiekimų aprašais);
        11.4. informatyvumas (vertinimo informacija aiški, išsami, pateikta laiku);

11.5. aiškumas (vertinimas grindžiamas aiškiais, mokiniams suprantamais kriterijais);
        11.6. humaniškumas – pripažįstamas kiekvieno mokinio individualumas, asmens vertingumas, tikima geriausiais mokinio pradais, jo galiomis įveikti sunkumus.

III SKYRIUS

VERTINIMAS KAIP MOKYMASIS (UGDANT)

12. Skatinamas mokinių įsivertinimas:

12.1. mokymosi proceso metu taikoma mokinių refleksija;

12.2. siekiant stebėti mokinių daromą pažangą ir mokant mokinius įsivertinti, analizuoti savo daromą pažangą, rekomenduojama bendru mokytojų ir mokinių susitarimu darbus kaupti darbų aplanke ir mokslo metų pabaigoje organizuoti darbų aptarimą, vertinant pažangą.

13. Organizuojamas mokinių paskatinimas:

13.1.  mokinių pasiekimais dalinamasi mokyklos svetainėje, socialiniuose tinkluose;

13.2. mokyklos administracijos apdovanojimas „Džiaugsmo raštais“ mokinių, padariusių ypatingą pažangą;

13.3. klasės vadovo apdovanojimai po pusmečių už individualius mokinio pasiekimus.

14. Mokinio pažangos stebėjimas ir grįžtamasis ryšys:

14.1. vertinimas vyksta nuolatos, nepriklausomai nuo atsiskaitymų periodiškumo;

14.2. vaiko gerovės komisija (toliau – VGK) analizuodama kiekvieno mėnesio mokinio rezultatus, pateiktus lentelėje Klasės statistika, kartu su dalykų mokytojais ir klasių vadovais sudaro mokymosi pagalbos priemonių planą mokiniui, kuriam gresia nepatenkinami pusmečio įvertinimai ir teikia siūlymus;

14.3. mokiniui, turinčiam pusmečio nepatenkinamą įvertinimą, VGK ir mokyklos administracija informuoja tėvus apie mokinio pasiekimus, ieško optimalių sprendimų, susitaria dėl pagalbos mokiniui teikimo ir pokyčio stebėsenos;

14.4. mokiniui teikiamas grįžtamasis ryšys, įgalinantis mokinį analizuoti savo mokymąsi ir sudaro sąlygas mokiniui išsikelti individualius mokymosi tikslus; planuoja tolimesnius mokymo(si) žingsnius; užtikrina diferencijuotą ir individualizuotą mokymo(si) procesą;

14.5. kartą per pusmetį mokiniui paprašius, gali būti pateikiamas raštu aprašytas grįžtamasis ryšys. Identifikavus sunkumus, numatomi būdai, kaip siekti geresnių rezultatų.

16. Mokinio mokymosi rezultatai yra reflektuojami, aptariami su mokinio tėvais, esant reikalui su pagalbos specialistais:

16.1. kiekvieno mokinio pasiekimai gali būti aptariami dalyvaujant mokiniui, jo tėvams ir mokytojui priimtinu laiku progimnazijos patalpose;

16.2. du kartus per mokslo metus progimnazijoje rengiami individualūs susitikimai/ konsultacijos bei atvirų durų dienos, kurių metu yra galimybė aptarti mokinių mokymąsi. Šių renginių tikslios datos skelbiamos progimnazijos interneto svetainėje;

16.3. mokyklos bei klasės bendri pusmečių ir metų pasiekimai yra aptariami klasių valandėlių metu su mokiniais ir tėvų susirinkimuose. Individualūs mokinių pasiekimai viešai neaptariami.

16.4. mokinio tėvai (globėjai) gali raštu kreiptis į mokyklos vadovą su prašymu dėl pasiekimų įvertinimo objektyvumo.

17. Namų darbai skiriami ir vertinami siekiant ugdyti mokinius:  

17.1. mokytojas, taikydamas aktyviuosius mokymo(si) metodus ir racionaliai panaudodamas pamokos laiką, skiria tikslingus, diferencijuotus namų darbus, įtvirtinančius pamokoje įgytas žinias, gebėjimus, ugdančius mokinių kritinį mąstymą, kūrybiškumą;

17.2. mokytojas, mokymosi sunkumų turintiems mokiniams skiria namų darbus, siekiant mažinti mokymosi spragas bei stiprinti motyvaciją;

17.3. mokytojas, skirtus namų darbus, privalo patikrinti pasirinkta forma (surinkti visų ar dalies mokinių sąsiuvinius, aptarti žodžiu, organizuoti namų darbų aptarimą poroje, grupėje ar pan.);

17.4. progimnazijos pedagogai užtikrina, kad užduotys, kurios skiriamos atlikti namuose:

17.4.1. atitiktų mokinio galias;

17.4.2. būtų tikslingos ir naudingos tolesniam mokinio mokymui(si);

17.4.3. padėtų siekti numatytų ugdymo(si) tikslų;

17.4.4. nebūtų skiriamos atostogoms (išskyrus knygų skaitymą ar ilgalaikius projektus);

17.4.5. nebūtų skiriamos neįvykusių pamokų uždaviniams įgyvendinti.

IV SKYRIUS

VERTINIMAS 1-4 KLASIŲ UGDYMO PROCESE

18. Mokslo metų pradžioje visų klasių mokytojai numato konkretaus mokomojo dalyko mokinių vertinimo formas, dažnumą, dokumentavimą, tėvų informavimą apie mokinių pasiekimus ir iki rugsėjo 1 d. suderina mokytojų metodinės grupės pasitarime.

19. Pradinių klasių mokinių pasiekimai vertinami individualios pažangos (idiografiniu) principu, pagal kurį mokinio dabartiniai pasiekimai lyginami su ankstesniais.

20. Vertinant 1-4 klasių mokinių pažangą ir pasiekimus taikomas formuojamasis (žodžiu ir raštu), diagnostinis (išėjus temą, skyrių) ir apibendrinamasis vertinimas (pusmečio, metinis įvertinimas.

21. Mokiniams, pradedantiems mokytis pagal pradinio ugdymo programą (1 kl.) arba naujai atvykusiems mokiniams skiriamas 3 mėnesių  adaptacinis laikotarpis. Adaptaciniu laikotarpiu mokinių pasiekimai vertinami tik teigiamai. Esant poreikiui, adaptacinis laikotarpis gali būti pratęsiamas.

22. Siekiant palaikyti pozityvų mokinių požiūrį į mokymąsi, mokinio pastangos sąsiuviniuose žymimos spaudukais ir pasiekimų knygelėje žymimos spalvomis: ypatingos – geltona spalva, pakankamos – žalia spalva, patenkinamos – mėlyna spalva, ribotos - raudona spalva. ir/ar mokytojo fiksuojamos pasirinktose el. vertinimo sistemose.

23. Mokinių žinių  ir gebėjimų patikrinimui skiriami  savarankiški, kontroliniai, projektiniai ir kūrybiniai darbai, testai, diktantai, kurie yra įvertinami procentais.

23.1. vertinamo procentais skalė:

        23.2. El. dienyne įrašomas formuojamasis žodinis vertinimas.    

        23.3. mokinių mokymosi pasiekimai vertinami sistemingai. Pasiekimai vertinami  tokiu dažnumu per mėnesį:

24. Pedagogas, vertindamas konkretaus mokinio rezultatus, naudoja vaiko darbų aplanką (kaupiami testai, savarankiški darbai, diktantai).

25. Pusmečio bei mokslo metų pabaigoje atliekamas apibendrinamasis vertinimas. Mokinių lietuvių kalbos, matematikos, užsienio kalbos, pasaulio pažinimo pasiekimai įvertinami lygiais (aukštesnysis, pagrindinis, patenkinamas, nepatenkinamas), išskyrus dorinį ugdymą, dailę, technologijas, šokį ir fizinį ugdymą (rašoma – įskaityta, neįskaityta),  pagal pasiekimų požymius, aprašytus Bendrojoje programoje.

26. Mokinių tėvai su vaiko pasiekimais ir padaryta pažanga supažindinami nuolat elektroniniame dienyne, individualių pokalbių, klasių susirinkimų metu.

V SKYRIUS

VERTINIMAS 5-8 KLASIŲ UGDYMO PROCESE

27. Vertinimo tvarka mokantis (ugdant):

27.1. mokiniams, pradedantiems mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą (5 kl.) arba naujai atvykusiems mokiniams skiriamas adaptacinis vieno mėnesio laikotarpis, kurio metu mokiniai vertinami tik teigiamais pažymiais bei akcentuojama daroma pažanga;

27.2. mokytojai per pirmąją savo dalyko pamoką mokinius supažindina su mokinių mokymosi pasiekimų informacijos kaupimo ir jos fiksavimo sistema, aptaria vertinimo kriterijus, metodus ir formas, supažindina su kriterijais, kuriais vadovaudamasis, rašo suminį pažymį ir tai paskelbia pamokos turinyje el. dienyne;

27.3. su bendra progimnazijos vertinimo tvarka tėvai (globėjai, rūpintojai) supažindinami per pirmą tėvų susirinkimą, tvarka yra skelbiama progimnazijos interneto svetainėje, „Ugdymo plano“ skiltyje;

27.4. mokinių pasiekimų vertinimas fiksuojamas elektroniniame dienyne (toliau el. dienyne). El. dienynu naudojamasi pagal el. dienyno vartotojo aprašą ir Vilniaus Antakalnio progimnazijos direktoriaus įsakymu Nr. V-81,  2019 m. balandžio 29 d., patvirtintą tvarką. 

28. Pagrindinio ugdymo programos mokinių pažangai ir pasiekimams įvertinti taikoma 10 balų vertinimo sistema arba vertinimas įskaita:

28.1. dalykai, vertinami 10 balų vertinimo sistema pagal Bendrosiose programose numatytus pasiekimų lygius: lietuvių kalba, užsienio kalbos (anglų, rusų, prancūzų, vokiečių), istorija, geografija, matematika, informacinės technologijos, technologijos, gamta ir žmogus, biologija, fizika, chemija, fizinis ugdymas, dailė, muzika, žmogaus sauga:

28.1.1. į atitinkamus mokomuosius dalykus integruotų programų įvertinimai yra integruojami į atitinkamų dalykų vertinimą;

28.2. dorinis ugdymas yra vertinami įskaita.

28.3. pasiekimų įvertinimų reikšmė:

28.3.1. dešimtbalė vertinimo skalė:

28.3.2. „įskaityta“ vertinama aukštesnysis, pagrindinis ir patenkinamas pasiekimų lygis, „neįskaityta“ vartinama nepatenkinamas pasiekimų lygis.

        29. Mokinių mokymosi pasiekimai vertinami sistemingai. Pasiekimai vertinami  tokiu dažnumu per pusmetį:

        30. Mokinių mokymosi pasiekimų  vertinimo formos, už kurias rašomas pažymys:

        30.1. kontrolinis darbas – tai 30-45 min. trukmės savarankiškas, raštu atliekamas ir įvertinamas darbas, skirtas patikrinti, kaip suprasta ir išmokta dalyko programos tema, skyrius, programos dalis. Kontrolinių darbų užduotys sudaromos laikantis eiliškumo: nuo lengvesnių užduočių einama prie sunkesnių, kad kiekvienas mokinys galėtų atlikti nors kelias paprastesnes užduotis.

30.2. apklausa žodžiu – tai monologinis ar dialoginis įvertinimas, kalbėjimas, skirtas patikrinti žinias ir gebėjimą gimtąja ar užsienio kalba, taisyklingai, argumentuotai reikšti mintis per gimtosios, užsienio kalbų ir socialinių mokslų pamokas.

30.3. apklausa raštu. Tikslas – greitas klasės žinių patikrinimas. Pateikiamos konkrečios, trumpos, aiškios užduotys. Formos įvairios: užduotys, klausimynas, testas, diktantas ir panašiai. Vertinama  naudojant  kaupiamąjį vertinimą arba pažymiais.

30.4. savarankiškas darbas gali trukti 15-30 min. Mokiniai gali naudotis mokytojo nurodytomis priemonėmis. Tikslas – sužinoti, kaip mokinys geba pritaikyti įgytas žinias individualiai atlikdamas praktines užduotis.

30.5. laboratoriniai darbai, pratybos. Tikslas - ugdyti mokinių gebėjimus teorines žinias pritaikyti praktiškai. Vertinamas mokinio pasiruošimas, atlikimas, rezultatų ir išvadų pateikimas.

31. Kontrolinio darbo skyrimas ir vertinimas.

31.1. apie kontrolinį darbą mokinius būtina informuoti žodžiu ir elektroniniame dienyne ne vėliau kaip prieš savaitę.  Progimnazijos vadovams nustačius atvejus kai mokiniai rašo daugiau nei vieną kontrolinį darbą ir/ar jis buvo ne pažymėtas (planuotas) el. dienyne ir nepranešus mokiniams laiku, darbas privalo būti vertinamas pasirinktinai: mokiniai gali sutikti ar nesutikti, kad pažymys būtų rašomas į el. dienyną;

31.2. kontroliniai darbai planuojami mokytojų parengtuose dalyko ilgalaikiuose planuose;

31.3. per dieną klasei organizuojamas tik vienas kontrolinis darbas;

31.4. nerekomenduojami kontroliniai darbai po atostogų ir šventinių dienų;

31.5. kontroliniai darbų įvertinimai mokiniams paskelbiami: lietuvių kalbos per dešimt, kitų dalykų per penkias darbo dienas;

31.6. ne rašikliu ar netvarkingai, neįskaitomai parašyti kontroliniai ar kiti atsiskaitomieji darbai vertinami kaip neteisingi; ne tam skirtoje vietoje parašyti atsakymai visai nevertinami. Darbai gali būti nevertinami, juose radus necenzūrinių užrašų, piešinių, ženklų. Tvarkingai ir parašytas tekstas turi būti įskaitomas, atsakymai parašyti nurodytose vietose. Kitu atveju kontrolinis mokinio darbas gali ir privalo būti nevertinamas.

31.7. mokinys, praleidęs kontrolinį darbą, privalo per dvi savaites atsiskaityti už jį, perrašyti sutartu laiku, o sirgusiam (pateikus pateisinamus dokumentus) mokiniui privaloma suteikti papildomas konsultacijas (kontrolinį darbą jis rašo ar kitaip atsiskaito su dalyko mokytoju sutartu būdu). Perrašyti kontrolinio darbo negalima. Prieš kontrolinį darbą rekomenduojama atlikti bandomąsias užduotis, aptarti vertinimo kriterijus;

31.8. įvertinimas už atsiskaitytą darbą rašomas tą dieną, kai mokinys atsiskaito;

31.9. jei mokinys be pateisinamos priežasties praleido 40 procentų pamokų, jis yra neatestuojamas. Jei mokinys praleido dėl ligos ar kitų svarbių priežasčių, jis privalo atsiskaityti sutartu su mokytoju laiku;

31.10. jei 50% ir daugiau klasės ar mobilios grupės mokinių kontrolinio darbo įvertinimai yra neigiami, tai dalyko mokytojas, išanalizavęs rezultatus, rengia papildomas konsultacijas ir organizuoja kitą kontrolinį darbą ar pasirenka kitokią atsiskaitymą formą iš tos temos.

VI SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

32. Kiekvieno dalyko mokytojai privalo vadovautis bendra vertinimo metodika ir savo metodinėje grupėje metodinėje grupėje sutaria dėl konkrečių vertinimo kriterijų, tvirtina dalyko vertinimo aprašą  ir suderina su kuruojančiu metodinę grupę vadovu.

33. Nevertinama pažymiu dalyvavimas olimpiadose, konkursuose, parodose ir pan.,  taip pat šalies ar tarptautiniai  mokinių pasiekimų patikrinimai.

34. Mokinio elgesys pažymiu nevertinamas. Siekiant ugdomojo poveikio fiksuojami pagyrimai ar pastabos.

35. Vertinant progimnazijos vadovai, mokytojai, pagalbos specialistai ir tėvai privalo bendradarbiauti, kad kiekvienas progimnazijos mokinys patirtų mokymosi sėkmę.

36. Šio aprašo pakeitimus gali inicijuoti mokiniai, tėvai ir pedagogai. Galutiniai sprendimai  dėl aprašo tobulinimo  priimami Progimnazijos taryboje.

__________________

6 priedas

VILNIAUS ANTAKALNIO PROGIMNAZIJOS MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ, MOKYMOSI PASIEKIMŲ VERTINIMO TVARKOS APRAŠAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, mokymosi pasiekimų vertinimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, mokymosi pasiekimų vertinimo tikslą, uždavinius, teikėjus ir gavėjus bei vertinimo vykdymą.

2. Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, mokymosi pasiekimų vertinimas – tai nuolatinis informacijos apie mokinio mokymosi pažangą ir pasiekimus kaupimas ir apibendrinimas, analizavimas.

II. VERTINIMO TIKSLAS, UŽDAVINIAI

3. Tikslas – didinti mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymosi efektyvumą, kelti motyvaciją.

4. Uždaviniai:

4.1. siekti nuolatinio mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, mokymosi pasiekimų įvertinimo;

4.2. stiprinti mokytojų, tėvų (globėjų, rūpintojų) ir specialistų bendradarbiavimą;

4.3. skatinti mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, savikontrolės įgūdžius;

4.4. kelti mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, mokslumo lygį;

4.5. siekti diferencijuoti ir individualizuoti užduotis ir ugdymąsi pamokoje;

4.6. skatinti kuo efektyviau ir lanksčiau pritaikyti ugdymo turinį, darbo metodus ir būdus, atsižvelgiant į kiekvieno mokinio gebėjimus;

4.7. siekti mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, mokymosi motyvacijos.

III. VERTINIMO VYKDYMAS

5. Vertinant mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo rezultatus, atsižvelgiama į individualius skirtumus (psichologinius, suvokimo, mąstymo, atminties, dėmesio, temperamento), nuo kurių priklauso, kokių ugdymosi rezultatų gali pasiekti mokinys.

6. Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, vertinimo pagrindiniai principai:

6.1. mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, pasiekimai ir pažanga vertinami, vadovaujantis „Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašu“ patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1309, Bendrosiomis ugdymo programomis patvirtintomis LR švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. V-457, „Mokinio specialiųjų ugdymosi poreikių (išskyrus atsirandančius dėl išskirtinių gabumų) pedagoginiu, psichologiniu, medicininiu ir socialiniu pedagoginiu aspektais įvertinimo ir specialiojo ugdymosi skyrimo tvarkos aprašu“ patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011-09-30 įsakymu Nr. V–1775, „Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašu“ patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011-09-30 įsakymu Nr. V–1795 ir kitais teisės aktais, Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. ISAK-556 (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. gegužės 8 d. įsakymo Nr. V-766 redakcija) ir Vilniaus Antakalnio progimnazijos 2019-2020 ir 2020-2021 mokslo metų pradinio (1-4 kl.) ugdymo ir pagrindinio ugdymo (I pakopos, 5-8 kl.) programų plano (5 priedas) Antakalnio progimnazijos pradinio ir pagrindinio ugdymo programų mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarkos aprašu.

6.2. mokinių, mokomų pagal pritaikytas dalykų programas, žinios, gebėjimai ir įgūdžiai vertinami atsižvelgiant į bendrųjų programų nustatytą mokomųjų dalykų patenkinamą pasiekimų lygmenį;

6.3. mokinių, mokomų pagal individualizuotas programas, žinios, gebėjimai ir įgūdžiai nesiekia bendrųjų programų nustatyto mokomųjų dalykų patenkinamo pasiekimų lygmens, todėl jie vertinami pagal jiems sudarytos programos turinio įsisavinimo lygį;

6.4. mokinių, mokomų pagal individualizuotas programas, vertinimas turėtų būti individualizuotas, t. y. vertiname, ką kiekvienas mokinys jau yra pasiekęs, įvertiname individualią pažangą, lygindami ankstesnius jo rezultatus su dabartiniais;

6.5. 1-4 klasių mokinių, mokomų pagal individualizuotą programą, pusmečio ir metinė pažanga vertinama vadovaujantis Pradinių klasių metodinio būrelio parengta vertinimo tvarka.

6.6. 5-8 klasių mokinių, mokomų pagal individualizuotą programą, pusmečio ir metinė pažanga vertinama taikant 10 balų vertinimo sistemą;  

6.7. mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, gavusiems nepatenkinamą pažymį, suteikus pagalbą sudaroma galimybė tą patį darbą atlikti pakartotinai arba atlikti  padedant mokytojo padėjėjui (jeigu to reikia);

6.8. dėl mokinių palikimo kartoti kursą sprendžia progimnazijos Mokytojų taryba  vadovaudamasi kitais dokumentais;

6.9. jei mokinys daro akivaizdžią pažangą ir jo pasiekimai yra aukštesni už patenkinamą pasiekimų lygmenį mokyklos VGK turi teisę inicijuoti atsisakyti programos pritaikymo;

6.10. kai mokinys, kuriam pritaikoma dalyko programa, negali pasiekti minimalios pažangos,  VGK turi teisę inicijuoti pakartotinį mokinio specialiųjų ugdymosi poreikių vertinimą;

6.11. visų dalykų mokytojai vertindami mokinius, turinčius specialiųjų ugdymosi poreikių, privalo atsižvelgti į Pedagoginės psichologinės tarnybos ir/ar Vaiko gerovės komisijos rekomendacijas;

6.12. vertinant mokinius, turinčius specialiųjų ugdymosi poreikių, esminiais vertinimo kriterijais turėtų būti mokinių bendrosios kompetencijos (geba naudotis vadovėliu, atramine medžiaga, reikšti nuomonę, sisteminti, analizuoti, daryti išvadas ir pan.) ir dalykinės kompetencijos (rašymo, skaitymo, skaičiavimo, savarankiškos veiklos ir pan.);

6.13. vertinant mokinius, turinčius specialiųjų ugdymosi poreikių, pagalbiniais vertinimo kriterijais, už kuriuos mokinys galėtų gauti papildomus balus, galėtų būti:

- užduotis teisingai atlieka be mokytojo pagalbos;

- užduotis atlieka, nesinaudodamas pavyzdžiais, taisyklėmis, vadovėliu;

- aktyvus pamokoje: dalyvauja mokinių veikloje, pasirengęs pamokai (turi rašymo priemonę, vadovėlį, sąsiuvinį ir pan.);

- turi mokymosi motyvaciją: stengiasi atlikti daugiau užduočių, jas atlieka kruopščiai, sukaupia dėmesį ir pan.;

6.14. rekomenduojama vertinti ne tik pažymiu, bet ir naudojant įvairias skatinimo priemones (pagyrimą žodžiu ar raštu, komentarą, neskirti namų darbų, pateikti mokinį dominančių užduočių ir pan.);

6.15. mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, specialiojo pedagogo ir logopedo pratybų metu gavus atitinkamą kaupiamąjį balų skaičių, kartą per mėnesį pažymys įrašomas į el. dienyną ir įskaitomas į atitinkamo dalyko programos pasiekimų vertinimą. Kaupiamąjį balą gali sudaryti: mokinių žinių ir gebėjimų įvertinimas, aktyvumas, pastangos atlikti užduotis, pagalba draugui, rašto darbų tvarkingumas;

6.16. mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, tėvams informacija pateikiama raštu (vertinant darbus sąsiuviniuose) bei žodžiu (tėvų konsultacijų ir individualių konsultacijų metu);

IV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

7. Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, darbai gali būti kaupiami jų pasiekimų aplankuose, aplankus tvarko kiekvieno dalyko mokytojas, pradinių klasių mokytojas.

8. Mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdomiems pagal individualizuotas ir pritaikytas programas, namų darbai gali būti neskiriami.

9. Prireikus progimnazijos VGK tikslina specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių vertinimo tvarkos aprašą, atsižvelgdama į progimnazijos bendrąją vertinimo tvarką bei ugdymo planą ir mokslo metų pradžioje su Aprašu supažindina mokytojus, mokinius ir jų tėvus.

______________________

7 priedas

VILNIAUS ANTAKALNIO PROGIMNAZIJOS MOKINIŲ PROJEKTINIŲ DARBŲ ORGANIZAVIMO TVARKA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Aprašas nustato 3-8 klasių mokinių projektinių darbų rengimo, pristatymo ir vertinimo  tvarką.

2. Projektinis darbas – tai ugdomoji veikla, kurios metu įprasminama mokinį dominanti tema, pasirinkta aktyvia tiriamąja bei kūrybiška veikla.

3. Projektinio darbo tikslas -  skatinti mokinius visapusiškai  tobulėti sudarant sąlygas jų kūrybinei saviraiškai.

3.1. Projektinio darbo uždaviniai - sudaryti sąlygas, kad atlikdami projektinę veiklą mokiniai ugdytųsi:  

3.1.1. gebėjimą mokytis;

3.1.2. gebėjimą pagal reikalavimus atlikti projektinį darbą, jį pristatyti;

3.1.3. gebėjimą bendradarbiauti sprendžiant iš(si)keltus uždavinius;

3.1.4. informacinį raštingumą;

3.1.5. kompiuterinį raštingumą;

3.1.6. kritinį mąstymą ir kūrybiškumą.

4. Projektinės veiklos metu mokinys mokosi: bendravimo ir bendradarbiavimo, planavimo, analizavimo, interpretavimo, hipotezių formulavimo, statistinių duomenų apdorojimo, lyginimo, anketavimo, interviu organizavimo, gebėjimo naudotis įvairiomis paieškos sistemomis, demonstravimo, retorikos, medžiagos pateikimo, apibendrinimo, vertinimo ir kt.

II. PROJEKTINĖS VEIKLOS VYKDYMO FORMOS

5. Projektinė veikla 3-4 klasių mokiniams. Projektą pagal pasirinktą formą, metodologiją bei mokomąjį dalyką projektinę veiklą inicijuoja ir organizuoja pradinio ugdymo dalyko mokytojas. Jis skiria 3 klasėje mokinių porai ar ne didesnei nei trijų mokinių grupei, o 4 klasėje kiekvienam mokiniui individualiai ilgalaikę, ne mažiau kaip pusmečiui, užduotį - atlikti ir pristatyti klasei projektą, kuris vertinamas dalyko, lietuvių kalbos (taisyklingumo bei viešojo kalbėjimo - pristatymo) dvejais vertinimais.

6.  Projektinė veikla 5-6 klasių mokiniams. Pagal toliau pateiktą metodologiją (projektinio darbo formą, bet ne jos organizavimo būdą, vertinimo etapus ir kriterijus, kuriuos pasirenka pats dalyko mokytojas) žmogaus saugos arba informacinių technologijų, arba istorijos (penktoje klasėje), bei gamtos ir žmogaus arba dorinio ugdymo, arba geografijos (šeštoje klasėje) dalykų mokytojai savo pamokų metu skiria ilgalaikę, ne trumpesnę, kaip pusmečio, projektinę veiklą. 5 klasėje skiriamas projektinis darbas mokinių porai ar ne didesnei nei trijų mokinių grupei, o 6 klasėje kiekvienam mokiniui individualiai. Atliktas projektas pristatomas klasei ir vertinamas tik dalyko pamokoje.

7. Projektinė veikla 7-8 klasių mokiniams. Projektinę veiklą mokiniai vykdo bendradarbiaudami su  projekto vadovu  vieną kartą per savaitę pagal tvarkaraštį.

7.1. 7-8 kl. mokiniai, parašę motyvacinį laišką, patenka į vieną iš sudaromų koncentro mokinių projektinių grupių.

7.2. 7-tų klasių mokiniai projektinį darbą atlieka grupėse po 2 mokinius arba individualiai;

7.3. 8-tų klasių mokiniai projektinį darbą atlieka individualiai;

7.4. specialiųjų poreikių mokiniai, pagal VGK rekomendacijas, gali būti  atleisti nuo projektinės veiklos ir/ar jie gali kurti tik produktą bei taikomas dalinis produkto vertinimas.

III.  PROJEKTINĖS VEIKLOS

 ORGANIZAVIMO ETAPAI 7-8 KLASĖSE

8. Pasiūla ir pasirinkimas:

8.1. iki rugpjūčio 31 d. projekto vadovas pasiūlo temas mokiniams. Projektų pasiūla skelbiama mokyklos internetiniame puslapyje bei elektroniniame dienyne;

8.2. mokinys, pagal poreikius pasirinkęs vieną siūlomų projektų temų, iki rugsėjo 10 dienos rašo motyvacinį laišką (6 priedas), kuriame išdėsto projekto temos pasirinkimo argumentus, pateikia vieną - du alternatyvius variantus (jei nepatektų į norimą grupę). Motyvacinius laiškus surenka klasės vadovas ir pateikia pagrindinio ugdymo pavaduotojui;

8.3. išanalizavus mokinių motyvacinius laiškus, administracija sudaro projektines grupes (pagal pateiktus kriterijus). Grupės sudaromos 7-ose klasėse po 12-16 mokinių, 8-ose klasėse po 14-15  žmonių;

8.4. klasės vadovai primena mokiniams ir užtikrina, kad visi auklėtiniai pasirinktų projektinės veiklos temą.

 9. Projektinio darbo vykdymas:

9.1.  pasirengimo etapas – temos pasirinkimas, pasirinktos temos analizė (rugsėjo mėn.);

9.2. planavimo etapas –  projektinės veiklos plano rašymas: suformuluojamas darbo tikslas, uždaviniai (jie sudarys įvertinimo pamatą), numatoma suplanuotų veiklų trukmė, tarpinių atsiskaitymų pobūdis ir laikas (rugsėjis-spalis);

9.3. vykdymo etapas – renkama ir interpretuojama informacija: šaltinių analizavimas, įžangos apmatų rašymas, dėstymo dalies (stambiausios) rašymas, išvadų rašymas, įžangos ir išvadų konkretinimas, rašybos ir skyrybos klaidų taisymas, naudotų šaltinių pateikimas, produkto gaminimas, parašyto darbo peržiūra,  atsiskaitymas už tarpinius rezultatus (rugsėjo-kovo mėn.);

9.4. apibendrinimo etapas – skaidrių ir viešosios kalbos rengimas, pasirengiama pateikti apibendrintus projekto rezultatus (balandžio mėn.);

9.5. pristatymo etapas – projektinės veiklos pristatymas (gegužės mėn.), mokyklos bendruomenei pristatomi originalūs projektinės veiklos darbai (birželio mėn.);

9.6. įvertinimo ir įsivertinimo etapas – remiantis aptartais vertinimo/įsivertinimo kriterijais įvertinama mokinio projektinė veikla, apmąstomas ir įsivertinamas savo indėlis į projekto sėkmę, suteikiama grįžtamoji informacija kitiems projekto dalyviams (birželio mėn.).

10. Atsiskaitymas už 4 projektinio darbo dalis:

10.1.  projektinio darbo planingumas;

10.2. projekto metu sukurtas produktas (bukletas, paroda, internetinis puslapis ar svetainė, videofilmas, renginys, pamoka, modelis, interaktyvus žaidimas, straipsnis, mokomoji priemonė ir kt.);

10.3. mokslinio stiliaus rašto darbas (maks. įvertinimas - 10) arba - rašinys (maks. įvertinimas - 6):

10.3.1. mokslinio stiliaus rašto darbas:

         įžanga: 

• nusakyta tema, jos aktualumas;

• suformuluotas darbo tikslas;

• suformuluoti konkretūs uždaviniai (2-3);

• pateikti sąvokų paaiškinimai;

• išvardyti darbo metodai;

dėstymas:

• turi būti tiek skyrių, kiek mokinys išsikėlė uždavinių;

• atsižvelgiant į suformuluotus uždavinius analizuojami šaltiniai, atliekamas tyrimas, aprašomas  produktas ir kt.; 

• dėstymo dalies apimtis 7 kl. 2-3 puslapiai, 8 kl. 3-4 puslapiai teksto  be iliustracijų, lentelių, schemų;

išvados:

• suformuluota kiekvieno uždavinio išvada;

• išvada siejama su uždavinio rezultatu;

santrauka užsienio kalba:

• 7 klasėje rašo anglų kalba;

•  8 klasėje rašo antrąja užsienio kalba, kurios mokosi mokykloje.

10.3.2. rašto darbas – rašinys:

 įžanga – pristatoma, kokią temą ir kodėl mokinys pasirinko, ką norėjo sukurti ir kodėl;

dėstymas – aprašyta, kaip rinko informaciją ir ką sužinojo, ką veikė, kaip veikė kurdamas (-a) produktą, pateikiamas produkto aprašymas;

apibendrinimas – aprašyta, kas sekėsi, kas nesisekė, kodėl; ko išmoko, kokia to išmokimo nauda, ką kitą kartą darytų kitaip;

santrauka užsienio kalba - rašoma pasirinkta  užsienio kalba;

apimtis – vienas puslapis.

10.4. Projektinės veiklos pristatymas. Kiekvienas mokinys privalo pasakyti viešąją kalbą. Projekto vadovas, organizuodamas viešą projekto pristatymą, suderina su mokinių projektinę veiklą kuruojančiu progimnazijos vadovu, kas vertins mokinių viešąsias kalbas. Projekto vadovas atsakingas už mokyklos bendruomenės informavimą apie būsimą projekto viešą pristatymą (skelbimas mokykloje, žinutė mokyklos internetiniame puslapyje).

IV. PROJEKTINĖS VEIKLOS VERTINIMAS

11. Projektiniai darbai vertinami pažymiu. Galutinis pažymys vedamas iš 4 įvertinimų:

11.1. darbo atlikimą pagal planą projekto vadovas visus mokslo metus vertina kiekvieną plane suplanuotą veiklą (pagal reikalavimus, esančius 1 projektinės veiklos aprašo priede), rezultatus fiksuoja el. dienyne. Galutinis įvertinimas už darbo planingumą įrašomas vertinimo lentelėse;

11.2. remiantis   mokinio projektinės veiklos įvertinimo rezultatais (įsivertinant savo indėlį į projekto sėkmę), sukurto produkto aktualumą bei kokybę vertina projekto vadovas ir projektinės veiklos pristatymo stebėtojas pagal sukurtus kriterijus (pav., sąsaja su rašto darbu, estetiškumas, originalumas/kūrybiškumas, aktualumas ir kt. - 1 projektinės veiklos aprašo priedas), įvertinimas įrašomas vertinimo lentelėse;

11.3. rašto darbą vertina projekto mokytojai (pagal reikalavimus, esančius 2, 3 projektinės veiklos aprašo prieduose), lietuvių kalbos mokytojai (pagal reikalavimus, esančius 2, 3 projektinės veiklos aprašo  prieduose), IT mokytojai (pagal reikalavimus, esančius projektinės veiklos aprašo 2, 3, 4, 5 prieduose) ir užsienio kalbų mokytojai (pagal reikalavimus, esančius projektinės veiklos aprašo 2, 3 prieduose);

11.4. pristatymą žodžiu (pagal reikalavimus, esančius 1 priede) vertina su mokinių projektinę veiklą kuruojančiu progimnazijos vadovu suderinti stebintys asmenys, įvertinimas įrašomas vertinimo lentelėse;

11.5. remiantis mokinio projektinės veiklos įvertinimo rezultatais, apmąstomas ir įsivertinamas savo indėlis į projekto sėkmę, suteikiama grįžtamoji informacija kitiems projekto dalyviams, įsivertinimo metu  analizuojama, kurios kompetencijos buvo  pagilintos, įgytos.

12. Projektinės veiklos įvertinimai įrašomi el. dienyne: įrašomi visi 4 pažymiai, jų vidurkis yra  metinis pažymys.

____________________________

8 priedas

VILNIAUS ANTAKALNIO PROGIMNAZIJOS MOKYMOSI PAGALBOS TEIKIMO MODELIO SCHEMA

9 priedas

VILNIAUS ANTAKALNIO PROGIMNAZIJOS  VAIKO ASMENINĖS  PAŽANGOS ĮSIVERTINIMO  TVARKOS APRAŠAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Vaiko asmeninės pažangos (toliau VAP) įsivertinimo tvarkos aprašas (toliau – aprašas) reglamentuoja 1–8 klasių mokinių asmeninės pažangos vertinimo tvarką Antakalnio progimnazijoje (toliau – mokykla).

2. Vaiko asmeninė pažanga – tai pokytis, kurį mokinys savo pastangomis ir padedamas mokytojo, bendraklasių, tėvų, pasiekė per tam tikrą laiką. Šis pokytis gali vykti akademiniame, kognityviniame, socialiniame, kultūriniame, emociniame asmens gyvenime.

3. Vaiko asmeninės  pažangos į(si)vertinimo paskirtis:

3.1. skatinti kiekvieną mokinį įsivertinti asmeninę pažangą, apmąstyti ir reflektuoti sėkmes ir tobulintinus dalykus;

3.2. ugdyti gebėjimą atsakingai planuoti savo ugdymosi veiklas;

3.3. sudaryti sąlygas mokytojui analizuoti kiekvieno mokinio asmeninę pažangą pamokoje ir nepamokinėje veikloje plėtojant bendrąsias kompetencijas.

4. Mokinių asmeninės pažangos į(si)vertinimu siekiama ugdyti kritinio mąstymo, savivertės gebėjimus:

4.1. analizuoti mokymosi veiklą ir rezultatus, dalyvavimą neformalioje veikloje, turimus socialinius įgūdžius, nustatyti sėkmių ir nesėkmių priežastis;

4.2. planuoti veiklą – numatyti, ką kitą mėnesį, atlikdamas formaliojo ir neformaliojo ugdymo veiklas, mokinys darys kitaip;

4.3. priimti sprendimus - remiantis turima patirtimi, išsikelti naujus asmenybės ugdymo(si) uždavinius.

II. VAIKO ASMENINĖS PAŽANGOS ĮSIVERTINIMO IR DUOMENŲ PANAUDOJIMO PROCEDŪROS

5. Kiekvieną mėnesį 1-8 klasių  mokiniai klasės valandėlės, skirtos asmeninei pažangai  (A), metu pildo VAP įsivertinimo  lapus (aprašo 1, 2, 3, 4 formos):

5. 1. 1-4 klasių mokiniai įsivertina spalvomis (raudona - niekada, mėlyna - retai, žalia - dažnai, geltona - labai dažnai);

5.2.  1 klasių mokiniai asmeninės pažangos įsivertinimo lapus pildo nuo antro pusmečio;

5.3. 5-8 klasių  mokiniai įsivertina 5 balų sistema (4 - geriausiai, 0 - prasčiausiai); kiekvienas individualiai įsivertina mokymąsi, neformaliąją veiklą ir socialinius įgūdžius pagal vertinimo kriterijus – teiginius;

5.4. 5–8 klasių mokiniai pateikia trumpą veiklos refleksiją ne rečiau kaip du kartus per metus (gali būti aptariama teminių ar prevencinių klasės valandėlių metu).

6. Mokytojai ugdymo proceso metu nuolat stebi mokinį, pasirinktu būdu fiksuoja individualią pažangą, analizuoja rezultatus, juos aptaria individualiai su mokiniu ir tėvais.

7. Klasių vadovai analizuoja mokinių VAP įsivertinimo lapus, aptaria individualiai su mokiniu, jo tėvais.

8. Pasibaigus pusmečiui organizuojami nesėkmę patyrusių 1-8 klasių mokinių asmeninės pažangos aptarimai, kuriuose dalyvauja klasių vadovai, dalykų mokytojai, pagalbos mokiniui specialistai, administracija.

9. Remiantis mokinių asmeninės pažangos aptarimų rezultatais, mokiniams numatomos individualios pagalbos kryptys.

10. Mokslo metų pabaigoje klasių vadovai su kiekvienu mokiniu aptaria asmeninę pažangą per mokslo metus, padeda numatyti tolimesnius asmenybės ugdymo(si) uždavinius.

11. Didžiausią sėkmę patyrusiems 4-8 kl. mokiniams mokslo metų pabaigoje organizuojama „Džiaugsmo išvyka”.

III. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

12. Mokydamiesi vertinti save, mokiniai tobulina kritinio mąstymo įgūdžius, analizuoja asmeninę  pažangą, formuojasi atsakomybę už savo mokymąsi/ugdymąsi, numato tolimesnius ugdymo(si) uždavinius, ugdo mokymosi visą gyvenimą kompetencijas.

13. Siūlymus dėl VAP lapų pildymo ir mokinių asmeninės pažangos stebėjimo, analizavimo, vertinimo, fiksavimo procedūrų keitimo teikia progimnazijos pedagogai, mokiniai, tėvai.

____________________

10 priedas

VILNIAUS ANTAKALNIO  PROGIMNAZIJOS KLASIŲ VADOVŲ VEIKLOS APRAŠAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Klasių vadovų veiklos sistemos tvarkos aprašas (toliau – aprašas) reglamentuoja 1–8 klasių vadovų veiklos tvarką Antakalnio  progimnazijoje (toliau – mokykla) (priedas – Klasių vadovų veiklos sistema).
2. Aprašo paskirtis reglamentuoti klasės vadovo veiklas.
3. Klasių vadovų veiklos sistemos tikslai:

1.  Skatinti klasių vadovus kryptingai vykdyti klasių veiklas;
2.  Numatyti bendravimo ir bendradarbiavimo būdus ir formas;
3.  Sudaryti sąlygas stebėti vaiko individualią pažangą ir padėti jam numatyti ugdymosi tikslus.

II.  KLASIŲ VADOVŲ VEIKLOS

4. Klasių vadovai veiklą vykdo su mokiniais, tėvais, kolegomis, socialiniais partneriais.

1. Su mokiniais 1-4 klasių mokytojai klasės vadovo veiklą vykdo integruotai pamokų, pertraukų, klasės valandėlių ir/ar socialinio emocinio ugdymo pamokų metu ir po pamokų:

4.1.1. Pagal sudarytą tvarkaraštį, keturis kartus per mėnesį, pirmadieniais per pirmąją pamoką, organizuoja klasės valandėles, kurios pažymėtos atitinkama raide, simbolizuojančia vykdomą veiklą (TAP):

T – teminė klasės valandėlė (du kartus per mėnesį): aptariamos klasės  ir mokyklos veiklos, tvarkos; kalendorinės šventės; klasei svarbios, įdomios temos, laisvalaikio ar pomėgių patirties pristatymai; kultūrinių renginių organizavimas ir aptarimas; socialinių veiklų aptarimas; mokinių ugdymas karjerai; sveikatos, lytiškumo ir rengimo šeimai ugdymas;

A – asmeninė pažanga (vieną kartą per mėnesį). Aptariama mokymosi rezultatų situacija, lankomumas, drausmės klausimai, bendrųjų ir mokėjimo mokytis kompetencijų ugdymas, mokiniai įsivertina savo asmeninę pažangą (VAP), reflektuoja;

P – prevencija (du kartus per mėnesį). Vedama ,,Laikas kartu”  prevencinė programa;

4.1.2. Pagal poreikį dirba su mokiniu individualiai;

         4.1.3. Vykdo veiklas po pamokų:

4.1.3.1. organizuoja išvykas;

4.1.3.2. dalyvauja  įvairiuose renginiuose.

4.2. Su mokiniais 5-8 klasių mokytojai klasės vadovo veiklą vykdo pertraukų, klasės valandėlių ir/ar socialinio emocinio ugdymo pamokų metu ir po pamokų:

4.2.1. pagal sudarytą tvarkaraštį, keturis kartus per mėnesį, pirmadieniais per pirmąją pamoką, organizuoja klasės valandėles, kurios pažymėtos atitinkama raide, simbolizuojančia vykdomą veiklą (TAIP):

T – teminė klasės valandėlė: aptariamos klasės  ir mokyklos veiklos, tvarkos; kalendorinės šventės; klasei svarbios, įdomios temos, laisvalaikio ar pomėgių patirties pristatymai; kultūrinių renginių organizavimas ir aptarimas; socialinių veiklų aptarimas; mokinių ugdymas karjerai; sveikatos, lytiškumo ir rengimo šeimai ugdymas; žmogaus saugos bendroji programa;

A – asmeninė pažanga. Aptariama mokymosi rezultatų situacija, lankomumas, drausmės klausimai, mokymosi mokytis strategijos, mokiniai įsivertina savo asmeninę pažangą (VAP), reflektuoja;

I – iniciatyvumas. Aptariamos mokyklos veiklos, tvarkos, jų tobulinimo galimybės, kuriamos idėjos – akcijos, iniciatyvos, renginiai, socialinės veiklos;

P – prevencija. Vedama ,,Paauglystės kryžkelių”  prevencinė programa; alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programa.

4.2.2. Pagal poreikį dirba su mokiniu individualiai.

4.2.3. Vykdo veiklas po pamokų:

4.2.3.1. organizuoja išvykas;

4.2.3.2. įsitraukia su mokiniais  į savanoriškas veiklas;

4.2.3.3. dalyvauja  įvairiuose renginiuose.

4.3. Su tėvais 1-8 klasių vadovai:

4.3.1. organizuoja individualius pokalbius apie vaiko individualią pažangą;

4.3.2. organizuoja klasės tėvų susirinkimus;

4.3.3. klasės mokinių tėvus skatina dalyvauti mokyklos šventėse, renginiuose;

4.3.4. bendradarbiauja su tėvais, inicijuojant mokinių veiklas tėvų darbovietėse, netradicinių veiklų vykdymą mokykloje;

4.3.5. reguliariai informuoja tėvus  per el. dienyną, el. paštu aktualiais klausimais;

4.3.6. skatina klasės mokinių tėvų pagalbą klasės vadovui.

4.4. Bendradarbiavimas:

4.4.1. su kolegomis dalijasi gerąja vadovavimo klasei patirtimi;

4.4.2. bendradarbiauja su dalykų mokytojais VAP klausimais;

4.4.3. bendradarbiauja su pagalbos specialistais;

4.4.4. dalyvauja klasės vadovų pasitarimuose.

III. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

5. Klasių vadovai, dirbdami pagal klasės vadovo veiklos  sistemą, vadovavimo klasei veiklą vykdo kryptingai.

6. Kiekvieną mokymosi savaitę klasės vadovas veda kontaktinę klasės valandėlę ir/ar socialinio emocinio ugdymo valandą, kurioje privalo dalyvauti visa mokinių klasė. Kitą valandą per savaitę klasės vadovas gali kaupti per mėnesį išvykai su klase ir/ar kitoms veikloms. 3 valandos per savaitę skiriamos klasės vadovo dokumentacijos tvarkymui, bendravimui su tėvais, kitais pedagogais, specialistais, taip pat individualiems susitikimams/pokalbiams su mokiniu ar mokiniais, mokinių grupėmis ir nėra atskirai fiksuojamos ar aprašomos.

7. Siūlymus dėl klasių vadovų veiklos sistemos vykdymo keitimo teikia klasių vadovai ar mokyklos vadovai, pagalbos specialistai ir mokinių ar tėvų savivaldos atstovai.

______________________________________

VILNIAUS ANTAKALNIO PROGIMNAZIJOS KLASIŲ VADOVŲ VEIKLOS SISTEMA