LAT kviečia į retrospektyvinį Ukrainos muzikos pristatymą. Koncertų programos autorius ir koordinatorius – ukrainiečių akordeonininkas Romanas Yusipey. Siekiama supažindinti su plačiu Ukrainos kūrėjų spektrunuo vedančiųjų vyresnės kartos kompozitorių iki nūdienos aktualijų – Gaudeamus‘2014 nugalėtojos Annos Korsun kūrybos.

Pirmasis koncertas skirtas Boriso Liatošinskio mokyklai. B. Liatošinskis laikomas Ukrainos šiuolaikinės kompozitorių mokyklos pagrindėju, jo mokinių tarpe – svarbiausi šalies kūrėjai Jevgenijus Stankovičius ir Valentinas Silvestrovas. Su B. Liatošinskio mokykla siejamo lietuvių autoriaus O. Balakausko kūryba šiame koncerte tampa savotišku Lietuvos-Ukrainos muzikinio dialogo tiltu.

Antroje programoje skambės Ukrainos dabarties kompozitorių muzika.

Projekto kuratorius: Roman Yusipey

2015 m. rugsėjo 18 d., penktadienį, 18 val.

Koncertas Boriso Liatošinskio mokykla

Taikomosios dailės muziejus, Arsenalo g. 3A, LT-01100, Vilnius

BORIS LYATOSHINSKY (1895–1968)

Sonata smuikui ir fortepijonui, Op. 19

1.         Allegro impetuoso. Meno mosso. Allegro impetuoso.

2.         Tempo precedente. Sostenuto e tranquillo. Lento

3.         Allegro molto risoluto

Vienas ryškiausių Ukrainos XX a. naujosios kartos kompozitorių BORISAS LIATOŠINSKIS (Lyatoshinski, 1895–1968) gimė Žitomiro mieste, kuris garsėjo tokių asmenybių kaip pianisto Sviatoslavo Richterio, filosofo Nikolajaus Berdiajevo ir kompozitoriaus Ignaco Jano Paderewskio gimtinė. B. Liatošinskis studijavo Kijevo universitete bei naujai įsteigtoje Kijevo konservatorijoje (R. Glièro kompozicijos klasėje). 1922 m., būdamas konservatorijos profesorius ir kompozicijos dėstytojas, jis įkūrė šiuolaikinės muzikos sąjungą Associazia Suchasnoi Musiki. 1935–1938 ir 1941–1944 m. jis dėstė Maskvos konservatorijoje.

Įdomu tai, kad nepaisant gana konservatyvaus muzikinio B. Liatošinskio išsilavinimo, jis tapo šiuolaikinės muzikos puoselėtoju, savo kūriniuose ieškojo ir taikė inovatyvius sprendimus, eksperimentavo su įvairiomis muzikos priemonėmis, šia kryptimi vadovavo ir studentams, kuriantiems savo stilių.

Ankstyvieji kompozitoriaus opusai (pavyzdžiui, Simfonija Nr. 1) buvo įkvėpti ekspresionistinės A. Skriabino ir S. Rachmaninovo muzikos. Pradiniame kūrybos etape girdėti ir P. Čaikovskio bei A. Glazunovo muzikos atgarsių. Vėliau B. Liatošinskio muzikoje išryškėjo polinkis į „šostakovičišką“ skambesį, nulėmęs sovietinę kritiką, apkaltinimą formalizmu ir degenaricinio meno kūryba. Tai iššaukė savotišką jo muzikos izoliaciją drauge su S. Prokofjevo ir D. Šostakovičiaus kūryba, daugelis B. Liatošinskio kūrinių skambėjo retai arba iš viso nebuvo atlikti jam esant gyvam.

Sonata smuikui ir fortepijonui, Op. 19 (1926)

Sonatos idėja – tai asmenybės vidinio konflikto su jį supančiu pasauliu plėtojimas. Tai atsispindi pagrindinėje kūrinio temoje. Tema yra melodinga, tačiau joje slypi užgniaužta jėga ir energija, apie kurią byloja sinkopuoti ritmai, chromatizuota melodija, nenutrūkstamas muzikinės medžiagos varijavimas. Taip pat šiam kūriniui būdinga laisva improvizacija, lemianti struktūros nereguliarumą, anti-periodiškumą. Iškart po sukūrimo sonatą išleido leidykla Muzgiz Maskvoje, 1928 m. – leidykla Universal Edition.

VITALY HODZIATSKY (*1936)

Gaps of the Planes (Разрывы плоскостей) fortepijonui

1960–70 m. Kijevo kompozitorių mokyklos atstovas (kiti mokyklai priklausę kompozitoriai: L. Grabovskis, V. Silvestrovas, V. Zagorcevas, V. Guba, S. Krutikovas, P. Savolkinas ir kt.) VITALY HODZIATSKY (*1936) 1956–1961 m. studijavo Kijevo nacionalinėje P. Čaikovskio muzikos akademijoje (B. Liatošinskio kompozicijos kl.). Dėl kūrybinių principų neatitikimo sovietinei pozicijai 1970 m. V. Hodziatskis buvo pašalintas iš Sovietų kompozitorių sąjungos, jo kūrybą buvo draudžiama atlikti. 1975–1982 m. vadovavo Kijevo kino teatro muzikiniam ansambliui.

V. Hodziatskio kūryboje dominuoja kamerinė muzika, kūriniai kino filmams ir spektakliams. Tarp svarbiausių opusų: Poema orkestrui (1961), simfonijos Periodai (1968) ir Stabilis (1990), siuita Pelenė orkestrui (1987), pučiamųjų kvintetas Rytinė paukščio giesmė (Утренний крик птицы, 1994), Vaikystės sapnai devyniems instrumentams (Сны о детстве, 1997), fortepijoninės kompozicijos – Charakteringosios scenos (1963), Sonata Nr. 2 (1973) ir kt.

Gaps of the Planes (Разрывы плоскостей) fortepijonui (1963)

Anot kompozitoriaus, programinis kūrinio pavadinimas (Plokštumų įtrūkimai) siejamas su fizika, kosminiais, mikrodalelių reiškiniais, tačiau jame galima įžvelgti ir sąsajų su žmogaus išgyvenimais, reakcija į atominio sprogimo padarinius. Kūrinio faktūrą sudaro trumpi, specifinio ritmo elementai. Muzikinė faktūra iš pradžių tankinama ir auginama iki kulminacijos, kurią keičia įtampos atoslūgis. Kūrinyje nėra tradicinių dermių skambesio, į pirmą vietą iškeliami tembrinai aspektai ir artikuliacija, registrų kontrastai, štrichų įvairovė (akcentai, staccato ir kt.).

ZOLTAN ALMASHI (*1975)

Preliudas violončelei

Aktyvus šiuolaikinės muzikos festivalių dalyvis – atlikėjas ir kompozitorius ZOLTANAS ALMASHI (*1975) 1998 m. Lvovo valstybinėje M. Lysenko muzikos akademijoje baigė violončelės ir kompozicijos studijas, vėliau vadovaujamas Y. Stankovychiaus kompoziciją studijavo Kijevo nacionalinėje P. Čaikovskio muzikos akademijoje. Kaip violončelininkas ir kompozitorius jis pelnė apdovanojimus Tarptautiniame S. Prokofjevo konkurse. Nuo 2000 m. Z. Almashi yra nuolatinis nacionalinio solistų ansamblio Kiev Camerata, naujosios muzikos ansamblio Ricochet ir V. Runchako projekto New Music in Ukraine dalyvis. Almashi yra valstybinės L. Revutskio ir B. Liatošinskio premijų laureatas. 2008 m. jis dalyvavo Gaude Polonia stipendijų programoje Lenkijoje. Kompozitoriaus kūrybą sudaro daugiau kaip 70 opusų, kurie skambėjo Ukrainoje ir svetur – Lenkijoje, Olandijoje, Lietuvoje, Prancūzijoje ir Šveicarijoje.

Preliudas violončelei (2010–2013)

Ši kompozicija pasižymi meditatyvia nuotaika. Joje girdėti lengvai atpažįstamos vakarų ir rytų muzikos idiomos. Kūrinio pavadinimas pirmiausia siejamas ne su kūrinio forma, bet su neapibrėžto grožio laukimo būsena. (Zoltan Almashi)

YEVHEN STANKOVYCH (*1942)

Sonata Nr. 3 violončelei ir fortepijonui

Viena ryškiausių Ukrainos šiuolaikinės muzikos figūrų YEVHENAS STANKOVYCHIUS (*1942) muzikos kompoziciją studijavo Kijevo nacionalinėje P. Čaikovskio muzikos akademijoje vadovaujamas B. Liatošinskio M. Skoryko. Jo kūriniai skambėjo Kadanadoje, JAV, Vokietijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje, Suomijoje, Ispanijoje, Jugoslavijoje, Kinijoje, Filipinuose, buvusiose Sovietų respublikose, rytų Europoje. 1996 m. jis buvo reziduojantis kompozitorius Berno kantone Švencarijoje.

Nuo 1966 m. šis kūrybingas autorius parašė 6 simfonijas, 2 operas, 6 baletus, daugybę oratorinių, kamerinių žanrų kūrinių, muziką šešiems spektakliams ir daugiau kaip šimtui kino filmų. Jo kūrinių įrašus išleido kompanijos Melodiya, Analekta, ASV ir Naxos.

Jau pirmosiose savo kompozicijose Y. Stankovychius pasireiškė kaip dramatinės muzikos autorius. Jo kūriniams būdinga įmantri polifoninė faktūra ir meditatyvi lyrika, kelianti asociacijas su baroko instrumentine muzika, bei post-romantinė spalvinga ekspresija.

Y. Stankovychius vadovavo Ukrainos kompozitorių sąjungai, šiuo metu yra Nacionalinės menų akademijos narys-akademikas, Kijevo muzikos akademijos Kompozicijos katedros vedėjas ir Nacionalinės T. Ševčenko premijos tarybos narys.

Sonata Nr. 3 violončelei ir fortepijonui (1971)

Ši kompozicija atstovauja ankstyvajam kompozitoriaus stiliaus laikotarpiui. Čia girdėti laisvas manipuliavimas atonaliomis harmonijomis, chaotiškas, tarsi išmėtytų tembrų ir registrų skambesys bei A. Weberno stiliui būdingos melodingos puantilistinės temos. Tačiau jau šioje Sonatoje ryškėja vėliau Y. Stankovychiaus kūryboje dominuosiančios nenuspėjamos metamorfozės, kūrinyje nebėra Antrajai sonatai būdingo avangardinės muzikos kalbos aštrumo ir kietumo.

OSVALDAS BALAKAUSKAS (*1937)

Devyni šaltiniai smuikui, violončelei ir fortepijonui

OSVALDAS BALAKAUSKAS (*1937) – nuo pat 7-ojo dešimtmečio vidurio įsitvirtinęs lietuvių moderniosios muzikos „smaigalyje“ kaip vienas ryškiausių kūrėjų ir svariausių autoritetų, darančių didžiulę įtaką ne vienai kompozitorių kartai – anksčiau vien savo kūryba, vėliau ir pedagogine veikla. Balakauskas yra vienas iš produktyvesnių lietuvių kūrėjų – sukurtos penkios simfonijos, daugiau nei dešimt koncerto žanro kūrinių, kamerinė opera, baletas ir daugybė kamerinės instrumentinės muzikos. Reikliai vertindamas tiek kolegų, tiek pirmiausia savo paties kūrybą, kompozitorius visą laiką ieško atsakymų į muzikos prigimties ir prasmės klausimus, reikšdamasis ir kaip įžvalgus, preciziškas muzikos kritikas bei teoretikas.

Devyni šaltiniai smuikui, violončelei ir fortepijonui (1974)

Šios kompozicijos instrumentinė sudėtis yra net kelių versijų: obojui ir klavesinui; fleitai, violončelei ir klavesinui arba fortepijonui; smuikui, violončelei ir fortepijonui; fortepijoniniam kvartetui (smuikui, altui, violončelei ir fortepijonui). Šį vakarą koncertuojančių smuikininkės Rusnės Mataitytės ir violončelininko Edmundo Kulikausko repertuare šis kūrinys gyvuoja jau daugiau kaip penkiolika metų, 1999 m. jis buvo įgrotas muzikantų išleistoje retrospektyvinėje O. Balakausko kūrybos kompaktinėje plokštelėje as if floating within the blue space.

VALENTIN SILVESTROV (*1937)

Sonata Post scriptum violin and piano:

1.        Largo – Allegro

2.        Andantino

3.        Allegro vivace, con moto

Vieno žymiausių dabarties Ukrainos kompozitorių VALENTINO SILVESTROVO (g. 1937) pažintis su muzika gan vėlyva – sulaukus penkiolikos metų. 1955–1958 m. dienomis studijavo inžineriją, o vakarais lankė muzikos mokyklą; 1958–1964 m. muzikos studijas tęsė Kijevo konservatorijoje, Boriso Liatošinskio kompozicijos ir Levo Revytutskio harmonijos bei kontrapunkto klasėje. Po studijų V. Silvestrovas kurį laiką dėstė muzikos mokykloje, o nuo 1970 m. yra laisvai kuriantis kompozitorius.

V. Silvestrovas laikomas vienu svarbiausių Kijevo avangardo krypties atstovų, jo kūryba maždaug 1960-aisiais patraukė klausytojų dėmesį, tačiau buvo griežtai kritikuojama konservatyviųjų sovietinės estetikos šalininkų. Tuo metu jo muzika gimtajame Kijeve skambėjo gana retai, daug daugiau jo premjerų buvo atliekama ir sulaukdavo sėkmės Sankt Peterburge ir Vakaruose. 1967 m. V. Silvestrovas pelnė prestižinį kompozicijos apdovanojimą – S. Koussevitzkio premiją. Ilgainiui tarptautinis kompozitoriaus kūrybos pripažinimas tik augo: 1985 m. Las Vegase įvyko Postludium fortepijonui ir orkestrui premjera, 1988 m. Niujorke surengtas V. Silvestrovo 50-mečio koncertas, pirmą kartą atlikta simfonija Exegi monumentum; nuo 1989 m. jis tapo Almeidos muzikos festivalio Londone vizituojančiu kompozitoriumi, nuo 1990 m. kviečiamas į Kremerio inicijuotą prestižinį Lokenhauzo festivalį Austrijoje ir daugelį kitų Danijoje, Suomijoje, Olandijoje; jo muzika buvo atliekama visoje Europoje, Japonijoje, JAV. Pripažinimo V. Silvestrovas sulaukė ir gimtojoje šalyje – 1998 m. Kijeve surengtas jo 60-mečiui skirtas koncertas ir konferencija.

V. Silvestrovo kūrybinis braižas siejamas su vakarietiškojo postmodernizmo kryptimi, įžvelgiamos paralelės su klasicizmo, fin-de-siecle laikotarpių muzika, dažnai pabrėžiamas giminingumas Gustavo Mahlerio garsų pasauliui.

Sonata Post scriptum smuikui ir fortepijonui (1991)

Anot paties kompozitoriaus, ši sonata yra tarsi „post-scriptum Mozartui, o platesniu požiūriu – ir visam klasicizmo laikotarpiui“. Be to, tai savotiškas post-scriptum ir neoklasicizmui bei šios epochos saulėlydžiui. Kūrinyje apstu „klasikinių“ bruožų: tai tradicinė trijų dalių struktūra su centrine lėtąja dalimi, elementarios, įsimenamos muzikinės temos, keturių ir aštuonių taktų periodai, tonalios harmonijos sąskambiai. Visa tai akivaizdžiai primena ne vien Mozarto muzikos skambesį, bet to laikotarpio stilių, pavyzdžiui, Diabelli, Clementi ar Mozarto kūrybai būdingą racionalumą.

Atlieka:

RUSNĖ MATAITYTĖ, smuikas

EDMUNDAS KULIKAUSKAS, violončelė

RYTIS PAULIUS JUŠKAITIS, fortepijonas

2015 m. rugsėjo 19 d., šeštadienį, 18 val.

Koncertas Eksperimentinė naujoji muzika

Taikomosios dailės muziejus, Arsenalo g. 3A, LT-01100, Vilnius

BOHDAN SEHIN (*1976)

And the Sailors Enjoying the View of the Earth... akordeonui

Kompozitorius, projektų vadovas BOHDANAS SEHINAS (*1976) kompozicijos studijas baigė Lvovo M. Lysenko nacionalinėje muzikos akademijoje, M. Skoriko kl. 2003 ir 2006 m. kaip programos Gaude Polonia stipendininkas kompoziciją studijavo Krokuvoje (Z. Bujarski) ir Varšuvoje (Z. Krauze). B. Sehinas yra pelnęs fondo Varšuvos rudens bičiuliai (2003), Gulliver Connect (2008) ir Ukrainos prezidentinę (2008–2010) stipendijas. Jo muzikinė kūryba ir teatriniai darbai apdovanojimų pelnė Ukrainoje ir Lenkijoje.

B. Sehinas yra Ukrainos kompozitorių sąjungos narys, bendradarbiaujant su Lenkijos institutu ir Austrijos kultūros forumu Kijeve bei Ukrainos Goethe‘s institutu parengė keletą projektų. 2009 m. jis pakviestas koordinuoti ansamblio Nostri Temporis veiklą, yra šio kolektyvo vadovas. B. Sehinas yra naujosios muzikos meistriškumo kursų COURSE ir Ukrainos naujosios muzikos bienalės įkūrėjas bei meno vadovas. Nuo 2012 m. jis yra atsakingas už naujosios muzikos projektus Lvovo filharmonijoje, vadovauja tarptautiniam šiuolaikinės muzikos festivaliui Kontrastai.

B. Sehino kūrybą sudaro įvairių sudėčių ir žanrų muzika simfoniniam orkestrui, chorui, kamerinėms sudėtims, teatrui. Jo kūryba skambėjo įvairiose gimtosios Ukrainos vietovėse, taip pat – Lenkijoje, Baltarusijoje, Lietuvoje, Rusijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje ir Kinijoje.

And the Sailors Enjoying the View of the Earth... akordeonui (2011)

Originalus kūrinio pavadinimas yra lenkų kalba – A jak żeglarze ziemi cieszą się widokiem... Tai citata iš Homero epinės poemos Odisėja, 23-ios giesmės fragmentas. Pirmoji kūrinio versija buvo skirta vargonams – 2011 m. kompozicija sukurta lenkų kompozitoriaus ir vargonininko Dariuszo Przybylskio prašymu jo vykdytam projektui Vargonų odisėja. Kūrinio premjera nuskambėjo 2011 m. festivalyje Varšuvos ruduo. Po metų akordeonistas Romas Yusipey parengė naują redakciją akordeonui.

Anot kompozitoriaus, pagrindinė šio kūrinio mintis – tai mėginimas parodyti Homero herojų išgyvenimus ir būsenas, o ne vien perteikti muzikos garsais literatūrinį siužetą. Kūrinio harmonijose tarsi sulėtintai išnyra pavienių nuotaikų detalės ir jų transformacijos; įtampą keičia džiaugsmas, kuris palaipsniui perauga į palaimingą ramybės būseną.

ANNA ARKUSHYNA (*1989)

Körnung (Graininess) ansambliui

ANNA ARKUSHYNA (*1989) 2014 m. baigė J. Stankovychiaus klasės kompozicijos studijas Kijevo P. Čaikovskio nacionalinėje muzikos akademijoje, šiuo metu kompoziciją ir muzikos teoriją studijuoja Muzikos ir atlikimo menų universitete Grace, vadovaujama prof. Beato Furrerio.

A. Arkushyna dalyvavo kompozitorių meistriškumo, improvizacijos kursuose Rusijoje ir Ukrainoje. 2011 m. jaunoji menininkė dalyvavo festivalyje Klangwerkstatt Berlyne bei pateko į Sankt Peterburge vykusio kompozitorių konkurso Step to the Left-4 finalą; 2014 m. ji apdovanota specialiuoju prizu kompozitorių konkurse Pre-Art Šveicarijoje.

A. Arkushynos muziką atlieka įvairūs šiuolaikinės muzikos ansambliai – Nostri Temporis, Berlyno JungeMusik, Amsterdamo Collage Ensemble, Maskvos šiuolaikinės muzikos ansamblis, MusikFabrik ir kt.

Körnung (Grūdėtumas) ansambliui (2012–2013)

Jau gana ilgą laiką mane traukia senovinės ar prastos kokybės nuotraukos, jų paviršiaus grūdėtumas ir vadinamosios šiukšlės, kurios sudarytos iš smulkiausių, plika akimi vargiai matomų dalelių. Kai ką panašaus siekiau perteikti šiame kūrinyje. Kūrinio idėja pagrįsta granuliuoto skambesio ir baltojo triukšmo sąsajomis. Kiekvienas elementas šioje kompozicijoje yra suvokiamas kaip mažytis atomas. Specifinį kūrinio skambesį sudaro baltasis triukšmas ir ramūs / monotoniški bei trapūs garsai (pavyzdžiui, lėktuvo ūžesys, įvairūs frullato, tremolo, sparčiai didėjantis triukšmas).

Kūrinio struktūrą sudaro kelios muzikinės atkarpos – periodai, kuriuose manipuliuojama aštuoniais garsais. Periodai vienas kitą seka sklandžiai, be sustojimų ir kontrastų, tačiau kiekvienam periodui būdinga savita faktūra ir vidinė kulminacija. (Anna Arkushyna)

ALEXANDER SCHETYNSKY (*1960)

Two... In Parallel... Disjoint? klarnetui ir akordeonui

ALEXANDERIO SCHETYNSKY (*1960) kūriniai atliekami daugumoje Europos šalių, Šiaurės Amerikoje tokių tarptautinį pripažinimą pelniusių kolektyvų kaip Maskvos šiuolaikinės muzikos ir Helikon-Opera ansambliai, Velso BBC nacionalinis orkestras, Varšuvos filharmonijos orkestras, Maîtrise de Radio France, styginių kvartetas Arditti, ansambliai Wiener Collage, Klangforum, Continuum (Niujorkas), New Juilliard, musikFabrik, Stokholmo saksofonų kvartetas, pianistas Y. Mikhashoffas, sopranas P. Bryn-Julson, violončelininkas A. Rudinas ir kt. Kompozitoriaus kūrinių dvi kompaktinės plokštelės išleistos JAV oir Prancūzijoje. A. Shchetynsky pelnė apdovanojimų tarptautiniuose kompozitorių konkursuose Austrijoje, Prancūzijoje, Liuksemburge, Lenkijoje ir Šveicarijoje. 2000 m. jo kamerinė opera Apreiškimas už inovatyvumą pelnė Rusijos nacionalinį teatro prizą Auksinė kaukė.

A. Shchetynskio kūrybą inspiravo sovietinės avangardinės muzikos atstovų (E. Denisovas, A. Schnittke, A. Pärtas), Antrosios Vienos mokyklos kompozitorių bei O. Messiaeno ir G. Ligeti muzika. Jos veikiamas A. Shchetynsky sukūrė post-serinį stilių, kuriame remiamasi kvazi-serinėmis manipuliacijomis, melodija traktuojama kaip esminis ekspresijos šaltinis. Kiti ryškūs šio autoriaus muzikos bruožai – ritmo, struktūros ir formos laisvė, iššaukianti pradinių mikro-teminių modelių savi-plėtojimo procesą.

Two... In Parallel... Disjoint? klarnetui ir akordeonui (1996/98)

Kūrinys sumanytas kaip garsiai, išraiškingai, tarsi aplinkiniams tariamų frazių ir šnabždesių, tyliai sakomų tik sau, konfrontacija. Tai artima teatrinio kalbėjimo tradicijai. Trumpi epizodai yra fragmentiški, nenuspėjamai pasirodantys ir tuoj pat išnykstantys. Kūrinio struktūra primena kontrastingų garsinių blykstelėjimų mozaiką. Klarnetas ir akordionas neretai groja nepriklausomai vienas nuo kito tarsi du savarankiški veikėjai, vienu metu pasakojantys dvi skirtingas istorijas. (Alexander Shchetynsky)

VICTORIA POLEVA (*1962)

Null akordeonui

VICTORIA POLEVA (*1962) Kijevo nacionalinėje P. Čaikovskio muzikos akademijoje 1989 m. baigė kompozicijos studijas (prof. I. Karabytso kl.) bei 1995 m. baigė podiplomines studijas (prof. L. Kolodubo kl.). Nuo 2005 m. ji yra laisvai kurianti menininkė. 2010 m. V. Poleva dalyvavo tarptautiniame G. Kremerio projekte Art of Instrumentation, skirtame J. S. Bachui ir G. Gouldui. 2011 m. ji buvo Lokenhauzo festivalio Austrijoje reziduojanti kompozitorė.

V. Polevos muzika skambėjo Bonos Beethovenfest, Chamber Music Connects the World Kronberge ir Drezdeno Musikfestspiele, Lokenhauzo festivalyje, J. Bašmeto festivalyje Minske, V. Gergievo Velykų festivalyje Maskvoje, Berlyno ir Kelno filharmonijose, Paryžiaus Theatre de Chatelet, Prahos Rudolfinum-Dvorak Hall, Marido Concert Auditorio Nacional de Espana, Toronto George Weston Recital Hall, San Francisko Yerba Buena teagre, Šanchajaus Rytų menų centre, Seulo menų centre, Singapūro Esplanadų koncertų salėje bei Ukrainos, Švedijos, Suomijos, Šveicarijos, Italijos, Lenkijos, Peru, Čilės ir kt. festivaliuose.

Ankstyvajai V. Polevos kūrybai būdinga avangardo ir polistilizmo estetika, pavyzdžiui, tokiuose kūriniuose kaip balete Gagaku, Transform simfoniniam orkestrui, Anthem kameriniam orkestrui, Еpiphany kameriniam ansambliui ar kantatoje Horace’s ode. Nuo 1990-ųjų pabaigos jos muziką imta identifikuoti su „šventojo minimalizmo“ kryptimi (A. Pärto, P. Vasko, J. Tavenerio ar H. Goreckio muzika). Reikšmingą pėdsaką kompozitorės kūryboje paliko gilinimasis į religinių apeigų tekstus ir jų pritaikymas rašant muziką.

Null akordeonui (2005, skiriama Romanui Yusipey)

Ši kompozicija – tai mėginimas sukurti anti-muzikos pavyzdį. Tai, kad absoliutu, neasmeniška ir peržengia laikinumo ribas. Tai, kas galėtų įkūnyti „riaumojančios“ tuštumos erdvę. Muzika – niekas. (Victoria Poleva)

ANNA KORSUN (*1986)

Plexus ansambliui

ANNA KORSUN (*1986) studijas baigė Kijevo nacionalinėje P. Čaikovskio muzikos akademijoje ir Miuncheno aukštojoje muzikos ir teatro mokykloje (prof. M. Eggerto kl.). Kompozitorė dalyvavo įvairiuose meistriškumo kursuose, kuriuos organizavo Gaudeamus Music Week, ansambliai Richerche, Aventa, Neue Vocalsolisten Stuttgart ir vedė įvairūs kompozitoriai. Kaip kompozitorė rezidavo Solitude rūmuose (2014–2015) ir Pariaus Cite Internationale des Arts (2014). A. Korsun pelnė Gaudeamus muzikos apdovanojimą (2014), yra kompozitorių konkursų laureatė (konkursai Neue Toene, MUSLAB, 8. pre-art ir kt.). 2014 m. menininkė pelnė Bostono Metro Opera prizą, 2012 m. – Leonhardo ir Idos Wolf premiją. 2011 m. jaunoji kompozitorė gavo Kulturkreis Gasteig užsakymą sukurti naują kamerinę kompoziciją.

Kaip kompozitorė ir atlikėja dalyvavo įvairiuose koncertų cikluose ir festivaliuose, tarp kurių – tarptautiniai Darmštato vasaros kursai, ISCM 2014, Varšuvos ruduo, Musikfest der MGNM, Lange Nacht der Musik, Junge Solisten, Sound Walk / Sound Garden 2012, Ukrainos muzikos dienos Lenkijoje, Premiers of Seasons, Kievmusikfest, Youth Forum, Gogolfest, Tax Free, Exposition XXI. A. Korsun kūrinius atliko tokie žymuūs kolektyvai ir atlikėjai kaip Neue Vocalsolisten Stuttgart, ensemble mosaik, Looptail, Camerata Silesia, eNsemble ProArte, VocalLab, Oktopus, Nostri Temporis, M. Eggertas, N. Pschenitschnikova, M. van Gorkom ir kt. Jaunosios menininkės kūrinius transliavo Olandijos nacionalinis radijas ir stotis Monalisa, lenkų 2-oji radijo stotis, prancūzų Musique, stotys Antena 2, Relevant Tones, Hildegard to Hildegard, Concertzender. A. Korsun organizuoja ir dalyvauja vokalinės muzikos koncertų cikle 6+1, vargonųh muzikos projekte Ereignishorizont bei koncertų projekte Evening of Low Music.

Plexus (2014) ansambliui

Kūrinio sumanymą galima palyginti su grandine: visi instrumentai konstruoja vieną liniją, kiekvienas skambantis garsas yra tarsi mažytė nėrinio dalelė, jungiama su kitomis dalelėmis. Todėl labai svarbu įsiklausyti, kada naujas garsas įstoja ir baigia skambėti, nes tai lemia muzikinės medžiagos tęstinumą.

Kūrinį atliekančio ansamblio sudėtį sudaro fleita, klarnetas bei bosinis klarnetas, fortepijonas bei žaislinis pianinas, mušamieji, smuikas, violončelė ir įvairūs skambantys, triukšmą keliantys daiktai. (Anna Korsun)

MAXIM KOLOMIIETS (*1981)

Re-pulse obojui ir akordeonui

MAXIM KOLOMIIETS (*1981) Kijevo nacionalinėje P. Čaikovskio muzikos akademijoje 2005 m. baigė obojaus specialybę, 2009 m. – kompozicijos studijas. Nuo 2014 m. jis studijuoja kompoziciją Kelno aukštojoje muzikos ir šokio mokykloje, vadovaujamas J. Schöllhorno. M. Kolomiietsas yra ansamblio Nostri Temporis vienas įkūrėjų, įkūrė senosios muzikos ansamblį Luna Ensemble. Kompozitorius pelnė apdovanojimų įvairiuose konkursuose – Gradus ad Parnassum (Kijevas, 2000), Step to the Left (Sankt Peterburgas, 2012), Vareler Komponistenpreis (Oldenburgas, 2015). Kaip atlikėjas M. Kolomiietsas dalyvavo daugelyje Ukrainos ir kitų šalių festivalių ir meistriškumo kursų. Jo muzika skambėjo tarptautiniuose festivaliuose, tai – Other space, Gogolfest, Contrasts, Damštato vasaro kursai, Randfestspiele Zepernike, Pasaulio muzikos dienos Leuvene ir kt. M. Kolomiietso kūrinius atliko Ukrainos nacionalinis simfoninis orkestras, Kijevos kamerinis orkestras, fleitų kvartetas Syrinx, ansamblis Nostri Temporis, GAM-Ensemble, Maskvos šiuolaikinės muzikos ansamblis, musikFabrik, Vladislavas Pesinas, Ianas Pace, Romanas Yusipey.

Re-pulse obojui ir akordeonui (2012)

Pulsacija yra bene vienintelė galimybė metaforiškai įžengti į būtį ir savimi užpildyti erdvę. Širdies dūžiai, diena ir naktis, planetų trajektorijos yra tuštumos formos. Tuštuma lėtai užpildo erdvę ir pavirsta tokios atpažįstamomis materijomi kaip spalva, troškimas, gęstantis žvilgsnis. Tokiu būdu save atradę tuštumoje mes pasiekiame nebūtį.

re-surrection, re-building, re-order, re-flection, re-jection

Laiko atspindys lėtai pranyksta visa aprėpiančioje pulsuojančioje tuštumoje. (Maxim Kolomiets)

ANNA KORSUN (*1986)

UnderSurFace ansambliui

UnderSurFace (2012) ansambliui

Šis kūrinys – tai kompozitorės A. Korsun ir menininkės J. Tchaikovskayos bendradarbiavimo rezultatas, sintetinis projektas. Jį sudaro video ir audio kompozicijos, kuriamos ir plėtojamos simultaniškai. Kūrinio dramaturgija paremta dviem kontrastingais polifoniniais sluoksniais. Šie savarankiški ir, regis, visiškai priešingi sluoksniai nuolatos veikia vienas kitą.

Kūrinio muzikinė dalis parašyta fleitai, obojui, valtornai, fortepijonui, smuikui ir violončelei. (Anna Korsun)

ARTEM NYZHNYK (*1980)

Miserere akordeonui

Ukrainiečių kompozitorius, atlikėjas ir dirigentas dr. ARTEMAS NYZHNYKAS (*1980) Ukrainoje kompoziciją studijavo vadovaujamas B. Semenko S. Mamonovo. Nuo 2013 m. jis studijuoja Prayner muzikos ir dramos menų konservatorijoje Vienoje (prof. A. Karastoyanovo-Hermentino kl.). Kaip akordeonininkas buvo įvairių tarptautinių konkursų laureatas, dalyvavo festivaliuose Musica Sacra (Olandija, 2014), Musik in der Karthaus (Austrija, 2012) ir kt. Nuo 2013 m. yra Ukrainos kompozitorių sąjungos narys. Tais pačiais metais jis buvo fondo Izoliacija reziduojantis kompozitorius Donecke. 2014 m. jo fortepijoninė kompozicija Eiha pelnė Rosario Marciano kompozitorių konkurso Vienoje apdovanojimą. A. Nyzhnyko kūriniai akordeonui plačiai žinomi pasaulyje ir skamba įvairiuose konkursuose bei festivaliuose. Nuo 2014 m. jis Belgorodo valstybinio menų ir kultūros instituto (Rusija) docentas.

Miserere akordeonui (2013)

Ši trumpa pjesė sukurta per ypač trumpą laiką. Tai tarsi nenutrūkstanti lamentacija, arba rauda, ir muzikinė malda. Ši malda tariama pašnabždomis, su ašaromis akyse. Šią ekstazės ir nevilties maldą kompozitorius sukūrė paveiktas įvykių Ukrainoje. Autoriaus siaubą perteikia ukrainiečių liaudies raudų intonacijos ir dvigubam minorui bei dorinei dermei artimos ukrainiečių liaudies dermės (гуцульский , думный лад) panaudojimas. Pirmasis šio kūrinio atlikėjas buvo akordeonininkas Romanas Yusipey. (Artem Nyzhnyk)

Atlieka:

LIETUVOS ANSAMBLIŲ TINKLO muzikantai

ROMAN YUSIPEY, akordeonas

VYKINTAS BALTAKAS, dirigentas

Apie atlikėjus:

D. Oistracho (1988) ir L. Spohro (1991) smuikininkų konkursų laureatė RUSNĖ MATAITYTĖ solo ir kamerinės muzikos koncertų surengė Lietuvoje, įvairiose Europos šalyse, Japonijoje, JAV. Tarp reikšmingų pasirodymų – koncertai Oldboro ir Niuberio festivaliuose Anglijoje, San Paulo festivalyje, Niujorko Carnegie Hall (JAV), Londono St. John’s Smith Square. Kaip solistė grojo su simfoniniais ir kameriniais orkestrais Lietuvoje, Rusijoje, Vokietijoje, Austrijoje ir kt. Kompozitoriai Balakauskas, Martinaitis, Harrison jai dedikavo koncertus smuikui. Nuo 1997 m. yra fortepijoninio trio Kaskados, nuo 2002 m. – ansamblio Gaida narė, Didžiojoje Britanijoje koncertavo su Tate ansambliu. Įrašė kompaktinių plokštelių su Rytų Europos kompozitorių, lietuvių autorių Balakausko, Bajoro, Šerkšnytės, britų kompozitorės Harrison kūriniais, bendradarbiaujant su įrašų kompanijomis Proud Sound, ASV ir NMC (JK), BIS (Švedija), Naxos (Vokietija), LMS ir LMIPC (Lietuva).

 

EDMUNDAS KULIKAUSKAS (violončelė) studijavo Maskvos valstybinėje P. Čaikovskio konservatorijoje, buvo Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro ir Lietuvos valstybinio kvarteto narys, nuo 1996 m. griežia Lietuvos nacionaliniame simfoniniame orkestre, yra violončelių grupės koncertmeisteris. Pasirodymų surengė su žymiais Lietuvos ir užsienio muzikais, Ysaye ir Vilniaus styginių kvartetais. Su šiuolaikinės muzikos ansambliu Gaida ir fortepijoniniu trio Kaskados koncertavo daugelyje Europos šalių, Izraelyje, Japonijoje, Kanadoje, Pietų Korėjoje. Viena iš svarbesnių violončelininko veiklos krypčių – šiuolaikinės lietuvių kompozitorių muzikos atlikimas. Į kompaktines plokšteles įrašyti Balakausko, Jakubėno, Latėno kūriniai.

 

RYTIS PAULIUS JUŠKAITIS mokėsi Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje, Purcello muzikos mokykloje Londone. Jaunosios kartos lietuvių pianistas yra tarptautinių ir respublikinių konkursų Lietuvoje, Latvijoje, Belgijoje, Kroatijoje laureatas bei prizininkas. Koncertavo įvairiuose Lietuvos miestuose, Londone, surengė pasirodymų su seserimi ir mama smuikininkėmis Austėja Juškaityte ir Rusne Mataityte. 2011 m. R. P. Juškaitis buvo M. Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondo stipendininkas, jam įteikta Karalienės Mortos premija.

 

Ukrainiečių akordeonininkas ROMANAS YUSIPEY 2006 m. baigė P. Čaikovskio nacionalinę muzikos akademiją Kijeve, 2009–2012 m. studijavo Hanoverio muzikos ir dramos universitete. Akordeonininkas yra Tarptautinio konkurso Premio di Montese Italijoje pirmosios premijos ir Tarptautinio konkurso Auksinis akordeonas Niujorke antrosios premijos laureatas, buvo Lanciano tarptautinio akordeonininkų konkurso Italijoje žiuri narys. 2009–2010 m. atlikėjas buvo Atlikimo menų visuomeninio fondo Rusijoje stipendininkas, nuo 2010 m. yra Y. Menuhino fondo stipendininkas. R. Yusipey surengė daugiau kaip 60 koncertų, kuriuose kaip solistas koncertavo su simfoniniais orkestrais, vadovaujant Ukrainos ir Lenkijos dirigentams. Atlikėjas bendradarbiauja su įvairiais kompozitoriais, jis yra atlikęs ne vieną šiuolaikinio kūrinio premjerą tokių kompozitorių kaip Giia Kancheli, Jacqueline Fontyn, Dmitry Kourliandskis, Vladimiras Rannievas, Aleksandras Khubeevas, Bohdanas Sehinas, Viktoria Polevaia, Zoltanas Almashi, Oleksandras Grinbergas, Anna Havrylets, Alla Zagajkevytch, Serhiy Zazhytko, Maksymas Kolomiietsas, Serhiy Piljutikovas, Liubava Sydorenko, Maksymas Shorenkovas ir Oleksandras Shchetynsky. Greta aktyvios koncertinės veiklos R. Yusipey inicijavo keletą meno projektų, tarp kurių – Accordion Extreme, De profundis su Sofijos Gubaidulinos kūriniais, ONLY YOUsipei.

 

LIETUVOS ANSAMBLIŲ TINKLAS (LAT) vienija šiuolaikinės muzikos interpretatorius, skiria dėmesį aktualios muzikos atlikimui ir suteikia mūsų šalies muzikantams galimybę specializuotis šioje srityje. LAT siekia remti ir populiarinti naująją lietuvių kompozitorių muziką bei periodiškai Lietuvos auditorijai pristatyti įdomiausias užsienio moderniosios muzikos kryptis ir kūrėjus.

LAT veikloje bendradarbiauja styginių kvartetas Chordos, fortepijoninis trio Kaskados, Kristupo medinių pučiamųjų instrumentų kvintetas, akordeonininkas Raimondas Sviackevičius, pianistė Rima Chačaturian, kompozitorė ir vokalistė Rita Mačiliūnaitė ir kiti atlikėjai.

LAT bendradarbiauja su Lietuvos kompozitorių sąjunga, Muzikos informacijos ir leidybos centru, Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA), Vilniaus Goethe’s institutu, Berlyne veikiančia Karsten Witt muzikos agentūra, planuoja ir rengia bendrus tarptautinius projektus, bendradarbiauja su įrašų leidybos kompanijomis.

2011 m. LAT inicijavo koncertų ciklą Kompozitorių portretai, jo metu Lietuvoje jau surengti kompozitorių G. Stäblerio, K. Shimo, B. Kutavičiaus, L. Berio, W. Rihmo, M. Pintscherio, P. Cashiano, J. Woolricho autoriniai projektai, pristatyta lietuvių kompozitorių 1970–1990 m. kamerinės muzikos retrospektyva.

 

LAT įkūrėjas ir vadovas, kompozitorius ir dirigentas VYKINTAS BALTAKAS 1990–1993 m. studijavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, 1993–1997 m. – Karlsrūjės aukštojoje muzikos mokykloje, 1997 m. stažavo Paryžiaus konservatorijoje, 1998 m. – Paryžiaus muzikos tyrimų institute (IRCAM). Baltako kūryba įvertinta premijomis tarptautiniuose Darmštadto kursuose (1996), tarptautiniame konkurse de Piano XXème siècle d’Orléans (2002), 2003 m. jam įteiktas prestižinis Claudio Abbado prizas, o 2007 m. – Ernst von Siemens Grants-in-aid. 2004 m. Baltako kamerinė opera Cantio buvo pripažinta geriausia lietuviška muzikinio teatro premjera.

Kaip kompozitorius ir dirigentas Baltakas koncertuoja Berlyno filharmonijoje, Vienos Konzerthaus, Londono Queen Elizabeth Hall, Paryžiaus Centre Pompidou, pakviestas į tokius festivalius kaip Wien Modern Festival, Tanglewood Music Festival, Maerzmusik Festival Berlin, Venecijos bienalė, Varšuvos Ruduo, Musica viva München ir kt. Reikšmingas jo bendradarbiavimas su Bavarijos radijo, Berlyno, Vakarų Vokietijos radijo simfoniniais orkestrais ir ansambliais Ensemble Modern, Ensemble InterContemporian, Klangforum Wien, London Sinfonietta.