Lietuvos turizmo strateginės gairės
Tikslas
Šių gairių tikslas – pasiekti, kad turizmo ekosistemos dalyvių veiksmai paskatintų 2030 metais vietinius ir užsienio turistus turizmo paslaugoms Lietuvoje išleisti ne mažiau kaip 5 milijardus EUR.
Turizmo ekosistemos dalyviai tai: viešojo sektoriaus dalyviai (turizmo politikos formuotojai, turizmo paslaugų viešinimo įstaigos, viešosios turizmo infrastuktūros plėtotojai ir kt.) ir privačiojo sektoriaus dalyviai (kelionių organizatoriai, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų tiekėjai, gidai ir kt.)
Tarptautinės rekomendacijos turizmo verslui bei darnusis turizmas
Gairės parengtos remiantis darniojo turizmo principais bei Europos Komisijos rekomendacijomis turizmo verslui. Europos komisijos rekomendacijos paskelbtos leidinyje „Turizmo pertvarkos kryptys“ , Europos Komisijos Vidaus rinkos, pramonės, verslumo ir MVĮ generalinio direktorato leidinys, 2022 m., doi: 10.2873/262 bei atsižvelgta į Pasaulinės turizmo organizacijos numatytus prioritetus turizmo sektoriui
Darniojo turizmo principai apima:
Aplinkosauga: Optimaliai naudoti aplinkos išteklius, kurie yra pagrindinis turizmo plėtros, esminių ekologinių procesų palaikymo bei gamtinių išteklių ir biologinės įvairovės išsaugojimo garantas;
Bendruomenė: Gerbti priimančiųjų bendruomenių socialinį ir kultūrinį autentiškumą , išsaugoti jų infrastruktūrinį ir gyvąjį kultūrinį paveldą bei tradicines vertybes, prisidėti prie tarpkultūrinio supratimo ir tolerancijos skatinimo;
Verslas: Užtikrinti gyvybingą ilgalaikę ekonominę veiklą , lemiančią sąžiningai suteikiamą socialinę ir ekonominę naudą visoms interesų grupėms (įskaitant stabilų darbą ir galimybę užsidirbti bei socialines paslaugas priimančiosioms bendruomenėms), ir prisidėti prie skurdo mažinimo.
Europos komisija rekomenduoja atsižvelgti į šias sritis:
Reglamentavimą ir viešą valdymą.
Žaliąją ir skaitmeninę pertvarką;
Atsparumą;
Investicijas ir finansavimą;
Stebėseną ir bendrą įgyvendinimą.
Pasaulinė turizmo organizacija turizmo sektoriui numatė šiuos prioritetus:
Didinti inovacijas ir skaitmeninę transformaciją
Investicijos į žmones, daugiausia dėmesio skiriant žmogiškajam kapitalui, švietimui ir darbo vietoms
Didinti investicijas, finansavimą ir verslumą
Skatinti tvarų ir ekologišką turizmą
Didinti konkurencingumą ir atsparumą, pasitelkiant statistiką, rinkos informaciją ir naujų produktų sukūrimą.
2019 ir 2022 m. Lietuvos turizmo statistikos apžvalga
Šiai apžvalgai pasirinkti 2019 metai, kaip stabilūs, turizmų srautų augimo metai bei 2022 metai, kaip kriziniai, pandemijos ir karo įtakoti metai. Šis pasirinkimas leidžia nustatyti turistų srautų tendencijas, kas leidžia numatyti galimus pasiūlymus iškelto tikslo įgyvendinimui.
2019 metais Lietuvoje iš viso suskaičiuota 4 037 749 turistų, iš jų 53,7 proc. rinkos sudarė Lietuvos gyventojai, 46,3 proc. – užsieniečiai. Lietuvos gyventojai 2019 metais nupirko turizmo paslaugų iš užsienio kompanijų už 1,2 milijardo eurų. Tuo pat metu Lietuvos turizmo verslai sulaukė daugiau nei 1,3 milijardo eurų iš užsienio.
Didžiausią užsienio turistų dalį sudarė vokiečiai (13,1 proc.), rusai – 11 proc., baltarusiai – 11,5 proc., ukrainiečiai 6,9 proc., lenkai 9,3 proc., latviai – 6,8 proc. ir kt. Lietuviai turistaudami viešbučiuose praleisdavo 2,3 naktis, užsieniečiai – 2,1 naktį. Atvykusių turistų vidutinės vienos kelionės išlaidos – 325,0 eur , o vietinių turistų – 71,6 eur
2022 metais Lietuvoje iš viso suskaičiuota 3 825 203 turistų (-5,3% mažiau nei 2019 metais), iš jų - 69,9% sudarė lietuviai (27,4% daugiau nei 2019 metais) ir 30,1% užsieniečiai (-40,7% mažiau nei 2019 metais). Didžiausią užsienio turistų dalį sudarė latviai (11,5 proc.), lenkai (10,2 proc.), vokiečiai (8,6 proc.). Šiuo periodu prarasta Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos rinka, kuri iki pandemijos sudarė 29,4 proc.
Lyginant su 2019 metais, 2022 metais, lietuviai trumpiau keliauja po Lietuvą (praleido 2,04 nakties), o užsieniečių kelionės šiek tiek pailgėjo (2,27 nakties). Atvykusių turistų vidutinės vienos kelionės išlaidos - 373,7 eur , o vietinių turistų – 106,4 eur
Ikirizinių, 2019 metų, turistinių srautų analizė parodo turistų pomėgius Lietuvoje.
Taip, 2019 metų duomenimis daugiausiai turistų nakvynių iš Lietuvos sulaukia Palanga (26,5 proc.), Druskininkai (14,9 proc.), Vilnius (12,5 proc.), Birštonas (8,6 proc.), Klaipėda (5,4 proc.). Turistai iš užsienio daugiausiai nakvojo Vilniuje (48,4 proc.), Druskininkuose (16,2 proc.), Kaune (11,4 proc.), Klaipėdoje (5,5 proc.), Palangoje (4 proc.). Galima daryti išvadas, kad vietiniai turistai labiausiai mėgsta lankytis Lietuvos kurortuose, tuo tarpu turistai iš užsienio labiau mėgsta miestų turizmą, populiariausia vieta - Vilnius.
2019 metų duomenimis (1 priedas) Lietuvoje pagal turistų nakvynių skaičių turistinis sezonas tęsiasi nuo gegužės iki rugsėjo mėn. Pikas pasiekiamas rugpjūčio mėn. Ši tendencija galioja tiek užsienio, tiek ir vietinių turistų kelionėms po Lietuvą.
Iš pateiktų duomenų daroma išvada, kad iškelto tikslo pasiekimui būtina:
- Skatinti užsienio turistų atvykimą į Lietuvą
- Dėl prarastos Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos rinkos būtina ieškoti naujų rinkų
- Būtina ilginti kelionių trukmę
- Būtina ilginti turistinį sezoną
- Būtina skatinti turistų srautų (ypač iš užsienio), augimą į regionus.
- Būtina skatinti turistus išleisti daugiau lėšų jų lankomose vietovėse
Reglamentavimo ir viešojo valdymo strateginės gairės
Turizmo sektoriaus ekosistema apima viešąjį ir privatųjį sektorių, kurioje veikia viešieji turistiniai objektai, turizmo strategijos formavimo atstovai, viešinimo sektorius, kelionių organizatoriai, apgyvendinimo ir maitinimo įstaigos, susisiekimo sektorius, gidai bei kiti, su turizmu susiję verslai.
Nežiūrint šio sektoriaus sudėtingumo, sektoriaus valdymas išskaidytas per kelias ministerijas ir institucijas, kas ne tik nepadeda turistinių srautų augimui, bet ir skatina neefektyvų valstybės lėšų panaudojimą.
Taip už Lietuvos turizmo politiką atsakinga Ekonomikos ir inovacijų ministerija, už turizmo paslaugų tiekėjų priežiūrą ir kontrolę atsakinga Teisingumo ministerija, už Lietuvos įvaizdžio kūrimą (kuris prisideda prie turistinių srautų augimo) – Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija, už kultūros paveldo objektų pritaikymą turizmui atsakinga Kultūros ministerija, už gamtos objektų – Saugomų teritorijų tarnyba, už Lietuvos pasiekiamumą – Susisiekimo ministerija ir kt.
Turizmo ekosistema negali efektyviai veikti ir didinti pajamų iš turistų, jeigu sukūrus naują viešąją turizmo infrastruktūrą šalia nebus privačios infrastruktūros. Visgi, rengiant viešąją turizmo infrastruktūrą šis faktas ignoruojamas, verslas neturi jokios įtakos viešojo sektoriaus sprendimų priėmimui, dabartinė Turizmo taryba prie Ekonomikos ir inovacijų ministerijos veikia neefektyviai, jos sprendimai neprivalomi.
Ši informacija rodo, kad būtina turizmo valdymo ir reglamentavimo reforma, kuri leistų efektyviau valdyti turizmo ekosistemą bei lėšas, skirtas turizmo plėtrai.
Uždavinys: efektyvesnis turizmo ekosistemos valdymas ir efektyvesnis lėšų, skirtų turizmo plėtrai panaudojimas.
Siūlomos priemonės:
- Turizmo sektoriaus valdymo sistemos reforma, vystant ministerijų kooperavimą ir veiksmų koordinavimą, sukurti Turizmo departamentą prie LRV
- Atkurtas Turizmo departamentas bei VšĮ Keliauk Lietuvoje formuojamas DMO (vietovės valdymo organizacijos) pavyzdžiu, įtraukiant į šių įstaigų valdymą verslo atstovus
- Bet kokie sprendimai, susiję su viešojo turizmo objektų plėtra ir vystymu, susisiekimo plėtra ir kitais, su turizmo plėtra susijusiais klausimais priimami tik suderinus su Turizmo departamentu bei turizmo verslo atstovais.
Žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos strateginės gairės
Žalinimas
2015 12 12 Paryžiuje vykusioje Jungtinių Tautų bendrojoje klimato kaitos konvencijos šalių 21-ojoje konferencijoje 196 šalys priėmė teisiškai privalomą tarptautinę sutartį dėl klimato kaitos. Susitarimo esmė – nustatytas veiksmų planas, kuriuo siekiama apriboti visuotinį atšilimą. Ilgalaikis tikslas – užtikrinti, kad vidutinis temperatūros kilimas pasauliniu mastu būtų mažesnis nei 2 C, palyginant su ikipramoninio laikotarpio temperatūra bei dėti visas pastangas, kad vidutinė temperatūra nepadidėtų daugiau kaip 1,5 C.
Turizmui, kaip ir visam verslui, keliamas reikalavimas mažinti išmetamų šiltnamio dujų kiekį. Nurodoma, kad turizmas sukuria 5 % visų žmogaus veiklos sukuriamų CO2 dujų. Turizmo transportas generuoja 75 proc. visų turizme sukuriamų šiltnamio dujų kiekio. (World Tourism Organization and United Nations Environment Programme (2008)) .
Lietuvoje Valstybinės duomenų agentūros duomenimis, 2019 metais dauguma užsieniečių keliavo kelių transportu (40,7 proc.) ir oro transportu (46,1 proc.). Lietuviai savo turistinėmis kelionėms po Lietuvą 2019 metais rinkosi išimtinai automobilį (nuo 89 proc. I ketvirtį iki 74 proc. III ketvirtį).
Vienas iš kertinių darniojo turizmo principų – aplinkosauga. Darnusis turizmas šioje srityje be žalinimo, siūlo ekologinio turizmo plėtrą, masinio turizmo vietų vengimą, gamtinių resursų naudojimo ribojimą, t.y. iš principo rekomenduotina nesinaudoti stambiojo turizmo verslo paslaugomis, vengti masinių kurortų.
Uždavinys: žaliųjų turizmo produktų, kuriuos kurtų smulkus ir vidutinis verslas regionuose, plėtra.
Siūlomos priemonės:
- Turizmo sektoriaus atstovų mokymai, kaip sukurti žaliuosius turizmo produktus
- Naujų žaliųjų turizmo produktų kūrimo finansinis rėmimas
- Žaliojo, viešojo transporto bei infrastruktūros plėtra
Skaitmenizacija
Šiuo metu turizmo sektorius yra ypatingai skaitmenizuotas – dinaminis paketavimas, dinaminė kainodara, internetiniai užsakymai ir kitos skaitmeninės pardavimo priemonės pirmiausia atsidaro būtent turizmo sektoriuje.
Visgi nežabotas skaitmenizavimas sukėlė ir daugybė problemų, kaip apgyvendinimo įstaigų rezervavimo sistemų monopolija (pvz. booking.com atvejis), legalios mokesčių mažinimo schemos (pvz. pavežėjimo platformos ir kt.) ir kt. Šią situaciją įstatyminiais aktais bando taisyti Europos komisija, (pvz. PVM mokėjimo schemos apgyvendinimo įstaigoms tobulinimas ir pan.).
Nežiūrint didelio turizmo verslo skaitmenizavimo, viešajam ir smulkiajam ir vidutiniam turizmo verslui pasinaudoti didelių duomenų, skaitmenizavimo galimybėms nėra lengva. Tam yra keletą priežasčių. Tai IT žinių trūkumas, technologijų brangumas, dėl didelio skaitmeninio „triukšmo“ užgožiama mažesnį biudžetą turinčių turizmo sektoriaus atstovų skleidžiama informacija ir pan. Be kita to, neteisingai parinktos skaitmeninės technologijos neskatina turistus atvykti į vietovę bei naudotis jos teikiamomis paslaugomis, nedidina vietovės pajamų augimo.
Uždavinys: skaidrių skaitmeninių turistinių paslaugų plėtra.
Siūlomos priemonės
- Turizmo sektoriaus atstovų mokymai, skirti pagilinti skaitmenines žinias
- Skaitmeninio turizmo mokestinės dalies skaidrinimas
- Naujų skaitmeninio turizmo produktų skatinimas SVV sektoriuje ir regionuose
Turizmo sektoriaus atsparumas
Covid-19 pandemija ypač stipriai smogė Lietuvos turizmo sektoriui. Prie pandemijos problemų prisidėjo ir karas Ukrainoje, todėl Lietuvos turizmo sektoriaus rezultatai nėra džiuginantys. 2022 metų statistinių duomenų analizė rodo, kad Lietuvoje sulaukta 40,7 proc. mažiau turistų iš užsienio nei 2019 metais. Atvykstamojo turizmo kelionių organizatoriai 2022 metais gavo 82,1 proc. mažiau pajamų nei 2019 metais. Situacija nesikeičia ir 2023 metais. Taip atvykstamojo turizmo kelionių organizatoriai I šių metų pusmetį gavo 76,8 proc. mažiau pajamų nei per atitinkamą 2019 m. laikotarpį, o užsienio turistai per tą patį laikotarpį apsistojo 32,8 proc. nakvynių mažiau nei per 2019 metų I pusmetį.
Akivaizdu, kad Lietuvos turizmo ekosistema susiduria su ypač didele atsparumo krize. Turizmo ekosistemai, būtina transformacija, tam kad ji būtų pasiruošusi naujiems iššūkiams ir taptų atsparesnė naujoms galimoms krizėms. Tačiau pandemijos metu ir po jo sekusio karo metu turizmo ekosistema susidūrė su ypač dideliais finansiniais sunkumais, buvo prarasta kvalifikuota darbo jėga, todėl ekosistema neturi resursų transformacijai.
Todėl turizmo ekosistemos atsparumo didinimui būtina pagalba.
Uždavinys: darnaus turizmo principus atitinkanti turizmo ekosistemos transformacija į atsparesnę vidinėms ir išorinėms krizėms.
Priemonės:
- Aktyvus Lietuvos, kaip turistinės šalies, reklamavimas, naujų rinkų paieška bei operatyvus reagavimas į besikeičiančią situaciją
- Naujų turistinių produktų, tokių kaip universalaus dizaino kelionių, VIP klasės kelionių, nišinio turizmo ir kitų, kurie būtų vystomi Lietuvos regionuose
- Turizmo ekosistemos skatinimas kurti produktus, ilginančius turistinį sezoną
- Turizmo ekosistemos darbuotojų mokymai, skirti parengti krizinėms situacijoms turizme bei naujų turizmo ekosistemos darbuotojų pritraukimas
Turizmo ekosistemos finansavimas ir investicijos
Turizmo ekosistema šiuo metu finansuojama iš ES, Lietuvos biudžeto lėšų bei iš privačių investicijų. Deja, šis finansavimas nėra tvarus, lėšos iš dalies panaudojamos neefektyviai.
Taip Lietuvos Prezidentūros surinktais duomenimis, 60 proc. pelno mokesčio sumoka smulkus ir vidutinis verslas. Lietuvos kelionių verslo asociacijos duomenimis, kelionių agentūrų ir organizatorių sektoriuje 95 proc. visų mokesčių sumoka smulkus ir vidutinis verslas.
Nežiūrint tai, kad didžiausią įnašą į Lietuvos valstybės biudžetą generuoja smulkus ir vidutinis turizmo verslas, pandemijos metu valstybės parama buvo skirta išimtinai stambiajam turizmo verslui. Paramos skyrimas stambiajam turizmo verslui iš esmės prieštarauja Europos Sąjungos politikai bei Europos komisijos rekomendacijoms.
Norėdamas plėsti turizmo ekosistemą, ypač regionuose, smulkus ir vidutinis turizmo verslas susiduria su finansavimo sunkumais. Šiuo metu Lietuvos bankai atsisako teikti bet kokias paskolas turizmo verslui, motyvuojant tuo, kad turizmo verslas yra finansiškai nestabilus ir jokios paskolos nebus suteikiamos.
Uždavinys: sukurti tvarų turizmo ekosistemos finansavimo modelį.
Priemonės:
- Skaidresnės mokestinės politikos turizmo sektoriuje sukūrimas, kuri skatintų darnaus turizmo plėtrą ir investicijas regionuose bei didesnes Lietuvos biudžeto pajamas
- Turizmo fondo sukūrimas
- Šio fondo dėka būtų finansuojama vieša ir privati turizmo ekosistemos infrastruktūra, VšĮ Keliauk Lietuvoje veikla, Aviacinio susisiekimo skatinimo veikla, kitos, su turizmo ekosistema, susijusios veiklos
- Sprendimai, kurią veiklą finansuoti ir galimi paramos gavėjai, priimami tik bendru viešojo ir privatus sektoriaus atstovų sutarimu
Turizmo ekosistemos stebėsena ir bendrosios politikos įgyvendinimas
Kadangi į turizmo ekosistemą investuojama ir planuojama investuoti nemažai lėšų, ypač svarbu žinoti, ar lėšos panaudotos efektyviai, ar padidėjo turistų srautai.
Taip 2014–2020 metų periodui iš Europos Sąjungos (ES) turizmo vystymui Lietuvoje buvo skirtos 3 programos: Prioritetinių turizmo plėtros regionų e-rinkodara, Nacionalinių turizmo maršrutų, trasų ir produktų rinkodara bei turizmo ženklinimo infrastruktūros plėtra ir Savivaldybes jungiančių turizmo trasų ir turizmo maršrutų informacinės infrastruktūros plėtra. Iš viso šiems projektams buvo skirta beveik 26 milijonų eurų. Visgi skirtos lėšos nepasiekė numatytų tikslų – turistų srautai nepadidėjo arba padidėjo nežymiai.
Ši statistika ypač svarbi planuojant ir investuojant į viešuosius turizmo infrastruktūros objektus, plečiant skrydžių rėmimo programą bei naudojant valstybės ir ES lėšas kitiems, su turizmu, susijusiems projektams.
Be kita ko, turi būti stebima, ar įgyvendinami projektai atitinka ES ir Lietuvos turizmo politikos gaires, ar šios gairės yra įgyvendinamos.
Uždavinys: turizmo plėtros priklausomybė nuo planuojamų pasiekti ir pasiektų turizmo ekosistemos rezultatų.
Priemonės:
- Efektyvios turizmo ekosistemos monitoringo sistemos sukūrimas
- Viešosios turizmo ekosistemos plėtros finansavimas priklausomai nuo planuojamų pritraukti turistų, sukurtų darbo vietų turizmo sektoriuje bei turistų išleistų lėšų vietovėje
- Gautų lėšų turizmo ekosistemos plėtrai grąžinimas, nepasiekus gautų rezultatų
Gaires parengė: Lietuvos kelionių verslo asociacijos ekspertai ir nariai
1 priedas
